Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Martynos Lukauskaitės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, turintis antrosios grupės neįgalumą, teistas 16 kartų, iš kurių paskutinius 5 kartus:

1) Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) - 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi ir paskirta subendrinta - 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

3) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. nuosprendžiu ir paskirta subendrinta - 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d, nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme. Paskirtos bausmė vykdymas atidėtas - 2 metams 6 mėnesiams;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu ir paskirta subendrinta - 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (2020 m. balandžio 30 d. bausmę atliko);

kaltinamas nusikaltimo numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti duomenys

2024 m. kovo 20 d. įtariamuoju apklaustas V. S. savo kaltę dėl jam pareikštų įtarimų pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. kovo 12 d., apie 13 val., buvo prie Vilniaus miesto autobusų stoties rūkyklos adresu: Vilnius, Sodų g. 22, kur gėrė alų su jam nepažįstamu vyru. Tuo metu prie jų priėjo nepažįstamas vyriškis, kuris pradėjo griebti iš jo rankų alaus butelį. Vyras sakė, kad jaučiasi blogai ir jam reikia pataisyti sveikatą. Kaltinamasis alaus jam nedavė ir pasakė: „ką aš čia kiekvienam dalinsiu alų“. Vyriškis nuėjo į šoną, tačiau netrukus sugrįžo ir vėl pradėjo griebti alaus butelį. Tada, kaltinamasis sakydamas: „imk alaus“, iš dešinės striukės kišenės išsitraukė pipirinių dujų balionėlį ir truputį, vieną kartą, papurškė vyrui į veidą. Pipirinių dujų balionėlis buvo pustuštis, kažkada jį nupirko už 2 Eur iš nepažįstamo asmens gatvėje, tam, kad galėtų apsiginti, nes turi antrosios grupės neįgalumą. Dėl padarytos veikos gailisi (t. 1, b. l. 117-120).

2024 m. kovo 20 d. įtariamasis raštu prisipažino, kad 2024 m. kovo 12 d., apie 13.15 val., Vilniuje, Sodų g. 22, nepažįstamam vyrui į akis pripurškė ašarinių dujų, nes prašė alaus. Dėl savo veiksmų labai gailisi (t 1, b. l. 82)

2024 m. gegužės 29 d. papildomai įtariamuoju apklaustas V. S. savo kaltę dėl jam pareikštų įtarimų pripažino visiškai ir parodė, kad nekeis anksčiau duotų parodymų. Sutinka atlyginti padarytą 59,98 Eur turtinę žalą V. ir 200 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam A. M,, tačiau iš karto visų sumų atlyginti negalės, nes yra bedarbis ir turi antrosios grupės neįgalumą. Minėtas sumas galės atlyginti per pusę metų, t. y. iki 2024 m. lapkričio 29 d. Dėl padarytos nusikalstamos veikos galisi. Daugiau neturi ką pridurti (t. 2, b. l. 39-41).

2024 m. kovo 12 d. nukentėjusiuoju apklaustas A. M. parodė, kad 2024 m. kovo 12 d., apie 12 val., Vilniuje, Sodų g. 22, prie autobusų stoties lauko rūkyklos, pamatė 2 nepažįstamus vyrus, kuriems buvo apie 30 metų. Vienas vyras buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, o kitas - šviesiais. Kitų bruožų neprisimena. Eidamas link rūkyklos pastebėjo, kad minėti vyrai rūko. Nusprendė prieiti prie jų ir paprašyti cigaretės, tačiau vyrai jam atsakė, kad neduos, nes patys rūko paskutinę cigaretę. Nukentėjusysis paprašė, kad paliktu bent jau pusę cigaretės, tačiau vyrai kažką jam atsakė rusiškai. Jis (nukentėjusysis) numojo ranka ir pradėjo eiti link troleibusų stotelės, esančios prie spaudos kiosko „Narvesen“. Tada minėti vyrai jam rusiškai pasakė, kad prieitų, nes jie nori jį pavaišinti alumi. Nieko neįtardama nukentėjusysis priėjo prie jų ir vienas iš vyriškių ištraukė pipirinių dujų balionėlį, papurškė jam į veidą ir rusiškai pridūrė: „imk alaus“. Iš karto po to, jis (nukentėjusysis) pradėjo bėgti link minėto spaudos kiosko kur pamatė policijos automobilį. Pribėgęs prie automobilio pastebėjo, kad ten pareigūnų nėra. Pradėjo eiti link artimiausio baro. Priėjęs prie baro, kurio pavadinimas „Kavinė-baras“ paprašė baro darbuotojos iškviestu pagalbą. Po kurio laiko į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba, kuri nuvežė jį į Lazdynų ligoninę, kur jam buvo suteikta medicininė pagalba (t. 1, b. l. 1-4).

2024 m. kovo 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vietoje yra vaizdo stebėjimo kamerų (t. 1, b. l. 12-14).

2024 m. kovo 20 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas UAB „T.“ pateikto vaizdo įrašo „NVR_ch17_main_2024031 2123509_20240312140129“ apžiūros eiga ir nustatytos aplinkybės. Vaizdo įrašo kairės pusės viršuje nurodyta data - 2024 m. kovo 12 d. ir laikas - 12.35 val. Vaizdo įrašo trukmė 1 val. 12 min. 43 sek. Vaizdo kamera fiksuoja autobuso stoties įėjimą ir rūkymo zoną. Apie 13.12 val. pastebimas asmuo Nr. 1 (vyras dėvintis sportinę juodą striukę, kepurę ir mėlynas sportines kelnes) einantis už rūkymo zonos kampo. Netoliese pastebimas stovintis asmuo Nr. 2 (vyras su juoda kepure, mėlynais džinsai, raudona striuke su baltai pilkomis juostomis). Asmuo Nr. 2 prieina prie rūkymo vietos, paprašo cigaretės ir apie 13.13 val. nueina už rūkymo zonos kampo. Asmuo Nr. 2 prieina prie asmens Nr. 1. Apie 13.14 val. asmuo Nr. 2 nueina kita linkme (t. 1, b. l. 67-69).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1307/2024(01) nurodoma, kad A. M. nustatytas I-II laipsnio abiejų akių vokų, ragenų ir junginių nudegimas. Nustatytas sužalojimas padarytas aerozolio poveikiu į akių jungines iki atvykimo į gydymo įstaigą 2024 m. kovo 12 d. 13.57 val. A. M. nustatytas sužalojimas padarytas vienmomentiškai. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai 1 trauminiu poveikiu (t. 2, b. l. 17-21).

Motyvuojamoji dalis

III. Surinktų duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Įstatymų leidėjas BK 140 straipsnio 1 dalyje nustato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukelia žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužaloja ar trumpai susargdina. BK 140 straipsnio saugoma vertybė – žmogaus kūno neliečiamumas (fizinio skausmo sukėlimo atveju) ir sveikata (nežymaus sveikatos sutrikdymas). Pažymėtina, kad nagrinėjamo straipsnio sudėtis nedetalizuoja, kokiais konkrečiai veiksmais turi būti mušama ar kitaip smurtaujama, paprastai pavojingos veikos požymis įgyvendinamas vienkartiniu ar daugkartiniu smurtiniu poveikiu žmogaus kūnui, pavyzdžiui: mechaniniu, fiziniu, cheminiu poveikiu, ar net panaudojus gyvūnus. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti nagrinėjamame straipsnyje nurodytus padarinius (materialioji sudėtis). Taip sužalojimu laikomas žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu. Sužalojimai turi būti sąlygoti teisiamo asmens neteisėtais veiksmais (priežastinis ryšys). Nusikalstamos veikos subjektas yra bendras, t. y. 16 metų sulaukęs, pakaltinamas fizinis asmuo. Tiriant subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, būtina nustatyti teisiamo asmens tyčinę kaltės formą (tiesioginę ar netiesioginę tyčią). Nusikalstamos veikos tikslai ir (ar) motyvai reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi.

Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs pirmiau aptartus duomenis, o būtent: kaltinamojo V. S. ir nukentėjusiojo A. M. parodymus, vaizdo įrašą ir jo apžiūros protokolą, bei specialisto išvadą, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis pripažintini liečiamais, leistinais, patikimais ir pakankamais įrodymais, konstatuoja, kad V. S. realizavo nusikaltimo numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje sudėtį. Nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad V. S. 2024 m. kovo 12 d., apie 13.15 val., Vilniuje, Stoties g. 22, prie autobusų stoties rūkymo vietos, tyčia papurškė ašarinių dujų balionėliu A. M. į veidą, ko pasėkoje sukėlė jam I-II laipsnio abiejų akių vokų, ragenų ir junginių nudegimą. Išanalizavęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios liudytu apie pačio nukentėjusiojo A. M. neteisėtus veiksmus kaltinamojo V. S. atžvilgiu ir pagrįstų jo smurtinių veiksmų teisėtumą. Nors kaltinamojo ir liudytojo paaiškinimai dėl tiriamo įvykio iš dalies skiriasi, nes kaip matyti iš aukščiau išdėstytų parodymų, kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusysis bandė paimti jo alų, o nukentėjusysis parodė, kad pats kaltinamasis pasiūlė pasivaišinti alumi, o jam (nukentėjusiajam) priėjus, ištraukė ašarinių dujų balionėlį ir pradėjo purkšti jam į veidą, vis dėlto, teismo vertinimu, tai nėra ta situacija, kurioje kaltinamasis turėjo teisėtą pagrindą panaudoti smurtą nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu.

Ikiteisminio tyrimo metu gautas vaizdo įrašas tiesiogiai neužfiksavo kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, tuo pačiu, neužfiksavo ir nukentėjusiojo aktyvaus elgesio, siekiant perimti alų. Ikiteisminio tyrimo metu duoti V. S. ir pačio A. M. parodymai patvirtina, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė tiesioginę tyčią, nes jis suvokė, kad papurškė nukentėjusiajam ašariniu duju balionėliu į veidą, suprato šių veiksmų socialinę reikšmę (žalingumą), numatė padarinius, kuriuos gali sukelti minėti veiksmai nukentėjusiojo sveikatai ir tų padarinių norėjo.

Atsižvelgiant į nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius V. S. padarytos nusikalstamos veikos požymius, konstatuojama, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bylos užbaigimas teismo baudžiamuoju įsakymu ir bausmė

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) IX dalies XXXI skyriaus pirmame skirsnyje (418–425 straipsniai). BPK 418 straipsnio nuostatos numato esmines baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prielaidas, t. y.: 1) baudžiamasis įsakymas gali būti priimtas dėl nusikalstamų veikų už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 2) proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu būtinas kaltinamojo sutikimas (BPK 418 straipsnio 2 dalies); 3) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 4) prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, kuris turi teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti tokį sprendimą (BPK 418 straipsnio 4 dalis). Be to, BPK 419 straipsnis numato pareiškimo dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu turinį, todėl nustatęs prokuroro pateikto pareiškimo turinio pažeidimus, teismas privalo perduoti bylą prokurorui trūkumams pašalinti. Teismas įvertinęs visas aukščiau išvardintas prielaidas ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatytos visos įstatymo įtvirtintos sąlygos procesui užbaigti supaprastinta tvarka (priimant teismo baudžiamuoju įsakymą).

Įstatymų leidėjas BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustato alternatyvios bausmės rūšis: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki vienerių metų. Nagrinėjamoje byloje, įvertinęs visas su nusikalstama veika ir bausmės paskyrimu susijusias aplinkybes, kurios išsamiau aptariamos paskesnėse pastraipose, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis V. S. 2024 m. gegužės 29 d. pasirašytinai supažindintas apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokuroro sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomai bausmės rūšiai ir dydžiui neprieštaravo (t. 2, b. l. 75-77). Ikiteisminio tyrimo metu, dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų buvo pareikšti 2 civiliniai ieškiniai - nukentėjusysis A. M. 2024 m. gegužės 2 d. pareiškė 200 Eur sumos civilinį ieškinį, kuriame prašoma priteisti neturtinę žalą (t. 2, b. l. 10), o 2024 m. balandžio 15 d. 59,98 Eur sumos civilinį ieškinį pareiškė VšĮ „V.“, kuriame prašoma atlyginti nukentėjusiojo gydymo išlaidas (t. 1, b. l. 197-200). 2024 m. gegužės 29 d. apklausos metu kaltinamasis nurodė, kad visų sumų iš karto sumokėti negalės, tačiau raštu įsipareigojo atlyginti nukentėjusiojo ir VšĮ „V.“ patirtą žalą (t. 2, b. l. 42). 2024 m. gegužės 29 d. apie prokuroro sprendimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo informuotas A. M. ir V. (t 2, b. l. 78-79, 81-82), prokuroro sprendimui neprieštaravo. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka BPK 419 straipsnio nuostatas. Taigi, įvertinęs visas aukščiau išvardintas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo prielaida ir byloje esančią medžiagą, teismas sprendžia, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Paskirdamas konkrečią bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kartu teismas atsižvelgia į specialiąsias bausmių skyrimo taisykles (BK 55 – 66 straipsnis) ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį.

Įvertinęs aukščiau nustatytas ir išnagrinėtas nusikalstamos veikos aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. S. padaryta nusikalstama veika, t. y. ašarinių dujų papurškimas į veidą, nepasižymi dideliu pavojingumo laipsniu, nes rimtos žalos nukentėjusiojo sveikatai nesukėlė. Nusikalstamą veiką V. S. realizavo suvokiant pavojingą veikos pobūdį, numatant padarinius ir jų norint, t. y. tiesiogine tyčia. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nedirba nuo 2018 m. gegužės 4 d. (t. 2, b. l. 65-66), administracine tvarka baustas net 108 kartų, administracinių nusižengimų registro duomenimis, jam paskirtų baudų nesumoka (t. 2, b. l. 43-64), baudžiamąja tvarka baustas 16 kartų (t. 1, b. l. 130-160 ir t. 2, b. l. 43-64). Nurodyti duomenys liudija apie tai, kad V. S. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, o lemta jo neteisėto ir teisei priešingo elgesio ir gyvenimo būdo. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas sutikti su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, todėl kaltinamajam paskirtina viena iš griežčiausių BK 140 straipsnio 1 dalies numatytų sankcijų – 60 parų arešto bausmė.

Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai – taikytinas BK 64¹ straipsnis ir V. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Civiliniai ieškiniai

Ikiteisminio tyrimo metu VšĮ „V“ ir nukentėjusysis A. M. pateikė 59,98 Eur bei 200 Eur sumos civilinius ieškinius, kuriose prašoma priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiojo gydymo išlaidas (59,98 Eur) ir neturtinę žalą (200 Eur).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, jog civilinių ieškovų patirta ir prašoma priteisti žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo V. S. neteisėtų veiksmų, kurie šiuo baudžiamuoju įsakymu pripažinti nusikalstama veika. Be to, teismo vertinimu, civiliniai ieškiniai pagrįsti, todėl turi būti tenkinami.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu A. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 121-128), paliktinas galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į bausmės atlikimo vietą, dienos.

Bausmės vykdymo termino pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. S. atvykimo ar pristatymo į bausmės atlikimo vietą bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą, dienos.

VšĮ „V.“ civilinį ieškinį tenkinti ir jos naudai priteisti iš V. S. 59,98 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą. Vadovaujantis BK 69 straipsnio 3 dalimi įpareigoti V. S. turtinę žalą atlyginti iki 2024 m. lapkričio 29 d.

A. M. civilinį ieškinį tenkinti ir jo naudai priteisti iš V. S. 200 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Vadovaujantis BK 69 straipsnio 3 dalimi įpareigoti V. S. turtinę žalą atlyginti iki 2024 m. lapkričio 29 d.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas per keturiolika įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Nuteistieji areštu ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio, baudžiamojo įsakymo ar nutarties įsiteisėjimo dienos į paskirtą bausmės atlikimo vietą atvyksta patys (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, 51334 Kaunas, tel. 866360132, el. p.: ina.dikciene@kaunoti.lt); nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio kalėjimą (P. Puzino g. 1, 35169, Panevėžys, tel. 8 455 84970)).

5. Nuteistieji privalo su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taip pat siūloma su savimi turėti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl paskirtos arešto bausmės. Asmenys, atvykę akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, stipriai veikiančių medikamentų į bausmės atlikimo vietą gali būti nepriimami.

6. Jeigu nuteistasis areštu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, jis privalo per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Laiku neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus apie neatvykimo priežastis, bausmės atlikimo vietos administracija kreipiasi į teritorinį policijos padalinį dėl nuteistojo paieškos paskelbimo. Tokiais atvejais nuteistasis areštu sulaikomas ir pristatomas į artimiausią arešto bausmę vykdantį kalėjimą (atsižvelgus į laisvų vietų skaičių).