- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-02
- Bylos Nr.
- 2A-616-340/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- S. N.
- Atsakovas
- A. A.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 34-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo S. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. N. ieškinį atsakovui A. A. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, tretysis asmuo Vilniaus miesto 34-ojo notarų biuro notaras E. A..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti 2006-03-01 paskolos sutartį Nr. ERN-713 tarp S. N. ir A. A. nesudaryta. Nurodė, jog nusprendęs parduoti dalį sklypo su atsakovo firma „Čarlis“ (anksčiau vadinosi A. A. firma) 2006-01-23 pasirašė sutartį, pagal kurią atsakovo firma turėjo parduoti ieškovui ir jo sūnui priklausantį 6,5 arų žemės sklypą, atskiriant šį plotą nuo bendro ploto bei įforminant visus su tuo susijusius dokumentus bei atlikti kitus veiksmus. Matydamas, kad atsakovo firma apsiribojo tik nemokamu skelbimo patalpinimu ir kitų veiksmų nevykdė bei sumažino sklypo kainą, kreipėsi ir į kitas nekilnojamojo turto agentūras; 2006-02-09 pasirašė trišalę preliminarią sutartį. Apie susitarimą informavo atsakovą, kuris pranešė, kad yra pirkėjas ir sumokėtas solidus užstatas (vėliau paaiškėjo, kad tai melas), sklypo kaina nebus mažinama; todėl žinodamas netesybų sankcijas, apie paimtą užstatą, sutiko pasirašyti sutartį su atsakovo siūlomais klientais. 2006-03-01 su atsakovo surastais klientais buvo pasirašyta ir notariškai patvirtinta preliminari sutartis, pagal kurios sąlygas galutinis sandoris turėjo būti užbaigtas 2006-04-01. Šios sutarties pasirašymas suteikė galimybę vienašališkai nebesinaudoti atsakovo paslaugomis, todėl norėdamas apsidrausti jis primygtinai reikalavo pasirašyti paskolos sutartį, kaip garantą gauti komisinius. Norėdamas apsidrausti iš savo pusės ieškovas pareikalavo, kad atsakovas kitoje sutarties pusėje pasirašytų, jog neįvykus sandoriui 2006-04-01 skola anuliuojama. Nurodė, kad teismui pateiktos sutartys pasirašytos vienu metu, t. y. dalyvaujant ieškovui, jo sūnui, atsakovui ir dviems pirkėjams; kyla klausimas, kam reikėjo tariamos atsakovo paskolos kai pagal preliminariąją sutartį iš būsimo pirkėjo ieškovas gavo 10 000 Lt kaip užstatą. Nurodė, jog atsakovas kreipdamasis į teismą nutylėjo tikrąsias tariamos paskolos aplinkybes; Vilniaus m. 1 apylinkės teismas jo ieškinį patenkino; apeliacinės instancijos teismas 2007-12-19 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistu, tačiau skirtingai vertino esmines bylos aplinkybes, kas sudarė sąlygas kreiptis į teismą bei ginčyti sandorį.
Atsiliepimas
Atsakovas A. A. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas klaidina teismą teigdamas, kad paskola yra užmokestis už atsakovo firmos „Čarlis“ suteiktas paslaugas. Ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu paskolinti jam 10 000 Lt, prašymą motyvuodamas tuo, kad jam trūksta pinigų namo statyboms. Atsakovas priėmė ieškovą kaip patikimą žmogų, todėl sutiko paskolinti jam pinigus. Nurodė, kad ankstesnio teisminio nagrinėjimo metu ieškovas neprašė pripažinti paskolos sutarties nesudaryta, nors tą galimybę turėjo.
Tretysis asmuo notaras E. A. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad visi notariniai veiksmai atliekami dalyvaujant tik notarui ir asmenims, kuriuos liečia atliekamas notarinis veiksmas, kad būtų išsaugotas notarinių veiksmų slaptumas. Ieškovo ginčijama paskolos sutartis pasirašyta sutarties šalių, sutarties šalims aiškiai išreiškus valią sudaryti sutartį. Ieškovas savo ranka parašė, kad pasiskolintus pinigus iš atsakovo gavo. Visi ieškovo argumentai dėl apsimestinio sandorio ir, kad ieškovas negavo pinigų pagal paskolos sutartį, yra nepagrįsti.
Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2009-10-27 sprendimu ieškovo S. N. ieškinį atsakovui A. A., tretysis asmuo Vilniaus miesto 34-o notaro biuro notaras E. A., dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas S. N. su atsakovo nekilnojamojo turto agentūra firma „Čarlis“ 2006-01-23 sudarė pavedimo sutartį, surasti ieškovo parduodamo žemės sklypo pirkėją, reklamuoti parduodamą turtą, atlikti turto ekspertizę, ginti kliento interesus, ieškovas įsipareigojo apmokėti firmai „Čarlis“ už suteiktas paslaugas. Ieškovas su firmos „Čarlis“ surasta pirkėja E. J. 2006-03-01 sudarė sutartį dėl ieškovo žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties ateityje sudarymo. Tą pačią dieną notaras E. A. patvirtino ieškovo sūnaus S. N. 2006-03-01 pareiškimą, kad jam yra žinoma apie žemės sklypo pardavimą, apie atsisakymą pirkti žemės sklypą pirmenybės teise. 2006-03-01 ieškovas S. N. ir atsakovas A. A. Vilniaus m. 34-o notaro biure sudarė sutartį dėl 10 000 Lt paskolos, sutartis patvirtinta notaro E. A.. Šia sutartimi ieškovas pasiskolino iš atsakovo 10 000 Lt, kuriuos grąžinti turėjo iki 2006-04-01. Sutarties egzemplioriaus, kuris buvo paliktas notaro biure, kitoje pusėje ieškovas S. N. ranka įrašė įrašą, kad jis 2006-03-01 gavo iš A. A. 10 000 Lt. Sutarties egzemplioriaus, kuris buvo išduotas paskolos davėjui A. A., kitoje pusėje yra įrašas, įrašytas, kaip nustatyta šalių paaiškinimais, S. N. ir pasirašytas A. A., kad neįvykus sklypo pirkimo-pardavimo sandoriui skola notariškai anuliuojama ir paskolos davėjas pretenzijų neturi. Teismas nustatė, kad ieškovui S. N. negrąžinus paskolos sutartyje numatytu terminu, A. A. 2006-11-10 kreipėsi į teismą dėl negrąžintos paskolos priteisimo; Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2007-05-16 sprendimu priteisė A. A. 10 000 Lt negrąžintos paskolos; Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2007-12-19 nutartimi Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovas paskolos sutartį ginčija motyvais, kad neįvykdyti visi įsipareigojimai pagal su firma „Čarlis“ sudarytą 2006-01-23 pavedimo sutartį. Teismas pažymėjo, kad ieškovas 2006-01-23 pavedimo sutartį sudarė ne su atsakovu A. A., bet su A. firma „Čarlis“, todėl negalima laikyti teisingu firmos „Čarlis“ įsipareigojimų pagal 2006-01-23 pavedimo sutartį sutapatinimo su asmeniniais A. A. įsipareigojimais. Nagrinėjamojoje byloje ginčas yra dėl šalių S. N. ir A. A. sudarytos ir notaro patvirtintos 2006-03-01 paskolos sutarties, o ne dėl S. N. ir A. firmos „Čarlis“ 2006-01-23 pavedimo sutarties vykdymo; pagal pavedimo sutartį susiklostę santykiai yra reikšmingi tik tiek, kiek jie liečia įrašo, esančio paskolos davėjo A. A. sutarties egzemplioriuje, turinį, kad neįvykus sklypo pirkimo-pardavimo 2006-04-01 sandoriui, skola notariškai anuliuojama. Teismas pažymėjo, jog kaip ir nurodė Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2007-05-16 sprendime bei Vilniaus apygardos teismas 2007-12-19 nutartyje, firma „Čarlis“ surado sklypo pirkėją ir tuo įvykdė įsipareigojimą ieškovui. Ieškovo S. N. žemės sklypo dalis, kuriai pirkėją surasti ieškovas pavedė firmai „Čarlis“, 2006-06-02 perleista firmos „Čarlis“ surastos pirkėjos E. J. nuosavybėn; S. N. ir E. J. kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyviai 2006-06-02 taip pat sudarė susitarimą naudotis žemės sklypu. Žemės sklypo dalis E. J. nuosavybėn perleista po 2006-04-01, bet ar ši aplinkybė sudaro pagrindą 2006-03-01 paskolos anuliavimui, priklauso nuo paskolos davėjo valios, jis turėjo nuspręsti, ar anuliuos sandorį, ar reikalaus jo įvykdymo. Kaip matyti, A. A. paskolos sandorio neanuliavo bei kreipėsi į teismą dėl negrąžintos paskolos priteisimo. Svarbu ir tai, kad nagrinėjamas ginčas yra ne dėl paskolos anuliavimo, o dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta. Ieškovas, reikalaudamas CK 6.875 str. 1 d. ir 3 d. pagrindu, pripažinti paskolos sutartį nesudaryta, į bylą nepateikė įrodymų, paneigiančių 10 000 Lt paskolos gavimo faktą. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad nebuvo būtinybės jam pasiskolinti iš A. A. pinigus, yra nepakankamos tam, kad paskolos sutartį pripažinti nesudaryta. Paskolos sutartis ne tik pasirašyta šalių, bet dar ir patvirtinta notaro. Sutarties egzemplioriuje, paliktame notaro biure, ieškovas savo ranka įrašė, kad gavo iš A. A. 10 000 Lt. Teismas vertino, kad ieškovas turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovas, pasirašydamas paskolos sutartį, aiškiai suprato sutarties sudarymo teisines pasekmes. Nėra jokių duomenų, kad sutartis sudaryta dėl apgaulės, grasinimų ar kitokios prievartos. Todėl, ieškovui teigiant, kad jis negavo paskolos sutartyje nurodytų pinigų, kad jam pinigų nereikėjo, kad nebuvo jokios būtinybės sudaryti paskolos sutartį, lieka nesuprantamos priežastys, dėl kurių ieškovas, nesant jo atžvilgiu apgaulės ir prievartos, sudarė paskolos sutartį, raštu pripažindamas 10 000 Lt paskolos gavimo faktą. Ieškovui neįrodžius byloje aplinkybės, kad negavo paskolos sutartyje nurodytų 10 000 Lt, šalių 2006-03-01 paskolos sutartis negali būti pripažinta nesudaryta CK 6.875 str. 1 d. ir 3 d. pagrindu. Ieškovui leistinais įrodymais nepaneigus 10 000 Lt paskolos gavimo aplinkybės, šalių paskolos sutartis negali būti laikoma tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, sudaryta, t. y. tariama sutartimi. Teismas nesutiko su ieškovu, kad jo ginčijamos paskolos sutarties fiktyvumą patvirtina ieškovo nurodytos aplinkybės apie notaro atliktų notarinių veiksmų įregistravimo eiliškumą: paskolos sutarties, kurios notarinio registro Nr.ERN-713, sudarymo laikas nurodytas 16.10 val., o S. N. ir E. J. preliminariosios sutarties, kurios notarinio registro Nr.711, sudarymo laikas 16.30 val. Šias aplinkybes paaiškina trečiojo asmens notaro E. A. paaiškinimai, kad sandoriai ne visada sandorių šalių pasirašomi eile, kuria jie yra suregistruoti notaro knygoje. Ieškovas neneigia aplinkybių, kad jis kartu su A. A. 2006-03-01 vyko į notarų biurą, kartu su A. A. dalyvavo paskolos sutarties, kurią notaras patvirtino, sudaryme. Todėl notaro atliktų notarinių veiksmų įregistravimas registre nesilaikant notarinių veiksmų atlikimo eiliškumo, nesudaro pagrindo paskolos sutartį pripažinti fiktyvia.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. apeliantas su sprendimu nesutinka, kadangi teismas objektyviai nevertino ieškinyje nurodytų aplinkybių, kurios reikšmingos materialinių ir procesinių normų taikymui byloje. Teismas mažai dėmesio skyrė 2006-03-01 paskolos sutarties įrašui kitoje pusėje, o tai esminis bylos dalykas ir nuo jo objektyvaus įvertinimo turėjo priklausyti bylos baigtis. Nurodo, jog teismas, netapatindamas atsakovo firmos „Čarlis“ veiklos su ginčijama paskola, pažeidė ne tik rungimosi principą, bet ir ignoravo liudytojo S. N. parodymus; subjektyviai vertino aplinkybes, kad vienu metu buvo pasirašytos visos sutartys pas tą patį notarą. Teismas paviršutiniškai aiškinosi dėl įrašo kitoje paskolos sutarties pusėje buvimo, apsiribojo miglotais atsakovo paaiškinimais. Apelianto vertinimu, teismo teiginys „...žemės sklypo dalis E. J. nuosavybėn perleista po 2006-04-01, bet ar ši aplinkybė sudaro pagrindą 2006-03-01 paskolos anuliavimui, priklauso nuo paskolos davėjo valios, jis turėjo nuspręsti, ar anuliuos sandorį, ar reikalaus jo įvykdymo...“ prieštaraujantis prievolinei teisei. Sutinka su teismo nuomone, jog žinojo apie pasekmes notariškai pasirašant paskolos sutartį, pažymi, kad būtent todėl ir atsirado sąlyga kitoje pusėje, numatanti tariamos paskolos grąžinimą. Apelianto teigimu, teismas negalėjo ignoruoti Vilniaus apygardos teismo 2007-12-19 nutarties, kur aiškiai pasisakyta apie paskolos davėjo ir gavėjo valios įtaką teisiniame santykyje bei duotas įrašo kitoje paskolos sutarties lapo pusėje vertinimas bei išdėstytos bylinėjimosi perspektyvos esant ginčui dėl šios paskolos. Dėl to teismas, priimdamas sprendimą formaliai vadovavosi ieškinio reikalavimu, apsiribodamas tik pinigų gavimo ar negavimo fakto nustatymu, iš esmės ginčas vyko dėl skolos anuliavimo, todėl dėmesys turėjo būti sukoncentruotas į šią problemą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-10-27 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo nuomone, teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir tinkamai pasisakė dėl įrašo kitoje ginčijamo sandorio pusėje. Nurodo, jog tapatinti firmos „Čarlis“ veiklos ir paskolos sutarties nėra teisinio pagrindo. Pažymi, jog ginčas vyko ne dėl skolos anuliavimo, kaip nurodo apeliantas, o dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta CK 6.875 str. pagrindu, todėl ieškovas privalėjo įrodyti, kad pinigų pagal ginčijamą sutartį negavo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176, 185 str.), nepažeidė įrodymų pusiausvyros principo, o būtent šie teisės taikymo (aiškinimo) aspektai sudaro apeliacijos dalyką; absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).
Apeliantas savo skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, formaliai vadovavosi ieškinio reikalavimu, apsiribodamas tik pinigų gavimo ar negavimo fakto nustatymu; apelianto vertinimu, ginčas vyko dėl skolos anuliavimo, todėl teismo dėmesys turėjo būti sukoncentruotas į šią problemą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio reikalavimas nagrinėjamoje byloje – pripažinti paskolos sutartį nesudaryta – pareikštas CK 6.875 str. 1, 3 d. pagrindu. Apeliantui, kaip asmeniui turinčiam aukštąjį teisinį išsilavinimą, turi būti žinoma, kad pažeista teisė ginama įstatymo numatyta tvarka, ieškinio reikalavimas turi būti suformuluotas aiškiai ir tiksliai, taip, kad teismo sprendimą dėl tokio reikalavimo patenkinimo būtų įmanoma įvykdyti civilinio proceso kodekso numatytomis priverstinio vykdymo priemonėmis; ieškinio reikalavime nurodytas pažeistos teisės gynimo būdas turi atitikti vieną iš CK 1.138 str. nurodytų teisės gynimo būdų. Apelianto nurodytas faktinis ieškinio pagrindas – bylos nagrinėjimo metu apeliantas teigė, kad priešingai, nei įrašyta į notariškai patvirtintos sutarties tekstą, jis pinigų negavo, ir apelianto nurodytas tariamai pažeistos teisės gynimo būdas, atitinka apelianto nurodytam ieškinio pagrindui – CK 6.875 str. 1, 3 d., todėl teismas pagrįstai laikė pinigų perdavimo faktą teisiškai reikšmingu nagrinėjamoje byloje ir skyrė jam dėmesio.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo byloje surinktų įrodymų vertinimu ir teismo padarytomis išvadoms, kad ieškovo samprotavimai nepaneigė notariškai patvirtintoje sutartyje įtvirtinto fakto, jog pinigai buvo perduoti iki sutarties pasirašymo. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl liudytojo S. N. parodymų netinkamo vertinimo, nes šis liudytojas apie tai, kad paskolos sutartis pasirašyta kaip garantas A. A., sužinojo iš tėvo, ieškovo S. N., žodžių. Aplinkybė, kad visos sutartys buvo pasirašytos vienu metu, taip pat neįrodo pasirašytų sutarčių fiktyvumo bei nepaneigia pinigų perdavimo fakto.
Apeliantas taip pat savo ieškinyje paminėjo, jog paskolos sutartis buvo tariama, kad šalys pasirašė paskolos sutartį kaip garantą gauti komisinius pagal 2006-01-23 pavedimo sutartį, kuria atsakovo firma „Čarlis“ įsipareigojo parduoti ieškovui ir jo sūnui priklausantį žemės sklypą (b.l. 22). Apelianto vertinimu į paskolos sutarties sąsają su pavedimo sutartimi nurodo atsakovo pasirašytas tekstas kitoje paskolos sutarties pusėje apie tai, kad neįvykus sklypo pirkimo-pardavimo sandoriui, skola anuliuojama (notariškai); paskolos davėjas pretenzijų neturės (b.l. 26). Apeliantas teigia, kad atsakovas netinkamai įvykdė prievolę pagal pavedimo sutartį, todėl skola turi būti anuliuota teismine tvarka; pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesivadovavo šiuo papildomos sutarties sąlygos nuostatomis.
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir šias ieškovo nurodytas faktines aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo firmos įsipareigojimai pagal pavedimo sutartį ir ieškovo bei atsakovo, kaip fizinio asmens, santykiai negali būti tapatinami. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas supainiojo tariamojo ir apsimestinio sandorio sąvokas; tariamas sandoris – sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti jokių teisinių pasekmių; apsimestinis sandoris – sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti; tokiam sandoriui taikomos to sandorio taisyklės, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje (CK 1.86 str., 1.87 str.). Apeliantas teigė, kad paskolos sutartis iš tikrųjų yra garantas atsakovui gauti atlyginimą už jo firmos padarytą darbą, t. y. nurodė apsimestinio sandorio sudarymo aplinkybes, tačiau jokių reikalavimų nagrinėjamoje byloje atsakovo firmai „Čarlis“ dėl netinkamai atlikto darbo pagal 2006-01-23 pavedimo sutartį nereiškė. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad įrašo kitoje paskolos sutarties pusėje apie tai, kad neįvykus sklypo pirkimo-pardavimo sandoriui, skola anuliuojama (notariškai), reikšmė šalių teisiniams santykiams yra išanalizuota Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 19 d. nutartyje dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal A. A. ieškinį S. N. dėl skolos priteisimo; S. N., nors nebuvo pareiškęs jokio priešieškinio byloje, atsikirtinėjo tomis pačiomis aplinkybėmis ir jo argumentai, kad pinigai nebuvo realiai perduoti, kad paskolos sutartis iš tikrųjų yra garantas atsiskaityti už atliktus darbus pagal pavedimo sutartį, jau buvo teismų analizuojami. Vilniaus apygardos teismas paminėtoje 2007-12-19 nutartyje, išanalizavęs šalių paskolos santykius nurodė, kad šiuo susitarimu skolininkas atsisako nuo savo teisės reikalauti paskolos tam tikromis sąlygomis – jei neįvyks žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris. Apygardos teismas konstatavo, kad ieškovo firma įvykdė įsipareigojimą parduoti atsakovui priklausantį žemės sklypą, t. y. aplinkybė, leidžianti pagal susitarimą anuliuoti paskolos sutartį, neatsirado. Ši teismo padaryta išvada byloje dėl skolos priteisimo vertintina kaip prejudicinis faktas nagrinėjamoje byloje tarp tų pačių šalių dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta (CPK 182 str. 2 p.).
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Iš apelianto S. N. priteisiamos dokumentų siutimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui (CPK 79, 88 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš S. N. 8,50 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui.