Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Alytaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui A. V. dėl piniginės socialinės paramos permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus miesto savivaldybės administracija prašė priteisti iš A. V. 110,06 Eur pinginės socialinės paramos permokos. Prašyme nurodyta, kad 2013 m. gegužės 6 d. atsakovas A. V. kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių su nustatytos formos prašymu - paraiška Nr. PSP-18168 piniginei socialinei paramai gauti. Pasirašydamas prašymą atsakovas patvirtino, kad prašyme pateikta informaciją yra teisinga ir įsipareigojo ne vėliau kaip per mėnesi pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos skiriant ir (ar) mokant pinigine socialine parama. 2013 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 10629 Alytaus miesto savivaldybės socialinės paramos skyrius A. V. nusprendė mokėti socialinę pašalpą nuo 2013-05-01 iki 2013-08-01 po 110,06 Eur (380,00 Lt). 2013 m. gegužės 6 d pranešimu „Dėl socialinės pašalpos skyrimo“ Nr. 17971 Alytaus miesto savivaldybės socialinės paramos skyrius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu (toliau – Paramos įstatymas) informavo atsakovą, kad atsakovui ir bendrai gyvenantiems asmenims pagal pateiktą prašymą - paraišką sprendimu Nr. 10629 paskirta socialinė pašalpa po 110,06 Eur (380,00 Lt) mėnesiui. 2013 m. rugpjūčio mėn. sutikrinus SODRA duomenų bazę, paaiškėjo, kad atsakovas A. V. nepranešė, kad nuo 2013 m. birželio mėnesio 10 dienos įsidarbino, ko pasėkoje susidarė už 2013 m. liepos mėnesį susidarė 110,06 Eur permoka. Pareiškėjas atsakovą raštais 2015-01-09 Nr. Ns-94, 2015- 06-04 Nr. s-2272, 2016-09-05 Nr. SD-8698(14.48) ir 2017-01-23 Nr. SD-796(6.17.) informavo apie susidariusią permoką, tačiau atsakovas susidariusios permokos geranoriškai nesumokėjo. Pažymėta, kad Paramos įstatymo 25 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui. 26 straipsnio 1 dalis numato, jog nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis. Iš byloje pateiktų dokumentų akivaizdu, kad atsakovas žinojo apie pareigą pateikti teisingus duomenis, nes pateikdama prašymą - paraišką piniginei socialinei paramai gauti savo parašu patvirtino, kad žino ir sutinka, jog nuslėpus ar pateikus neteisingus duomenis, reikalingus išmokai teikti, ir permokos atveju turės grąžinti Alytaus miesto savivaldybei neteisėtai gautas išmokų sumas arba jos bus išieškotos įstatymų nustatyta tvarka, tačiau nepaisant to vis tiek netinkamai vykdė įstatyme įtvirtintas pareigas ir nepateikė ieškovui informacijos, kuri ir lėmė piniginės socialinės paramos permoką. Taigi tokie aplaidus atsakovo veiksmai lėmė tai, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius nepagrįstai atsakovui išmokėjo piniginę socialinę paramą.

A. V. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į bylą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas nustato Paramos įstatymas. Šio įstatymo 5 straipsnis išskiria dvi socialinės paramos rūšis – socialinę pašalpą bei būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Remiantis Paramos įstatymo 6 straipsniu, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, t .y.: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą.

Paramos įstatymo 14 straipsnio (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2012-01-01 iki 2015-01-01) 1 dalyje nurodyta, kad skiriant piniginę socialinę paramą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitomas šis bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas: 1) statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai; 2) privalomos registruoti transporto priemonės; 3) privaloma registruoti žemės ūkio technika; 4) žemė, įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių; 5) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija 4 000 litų; 6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija 2 000 litų; 7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 2 000 litų; 8) piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 2 000 litų, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą; 9) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 2 000 litų, išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti); 10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 2 000 litų; 11) valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir atkuriamos santaupos bei kitos atkuriamos lėšos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitoma per piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpį, praėjusį nuo paskutinio duomenų apie turtą pateikimo, perleisto nuosavybėn kitam asmeniui šio straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodyto turto arba jo dalies vertė, kuri nenurodoma kaip bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybėn įsigyto naujo turto vertė ar gautos piniginės lėšos. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą, jei yra įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje.

Paramos įstatymo 21 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu jos dydis pasikeitė (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita), paskirta piniginė socialinė parama skiriama iš naujo nuo kito mėnesio po aplinkybės pasikeitimo. Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui.

Paramos įstatymo 26 straipsnio 1 dalis numato, jog nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad negrąžinta neteisėtai gauta piniginė socialinė parama yra išskaičiuojama vadovaujantis savivaldybės administracijos priimtu sprendimu iš piniginę socialinę paramą gaunančiam asmeniui paskirtos piniginės socialinės paramos sumos išskaičiuojant ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra piniginę socialinę paramą gaunančio asmens raštu pateikto sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą. Be to, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.

Dėl pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių ginčo nėra, be to, šias aplinkybes patvirtina ir pareiškėjo pateikti dokumentai, t. y. 2013 m. gegužės 6 d. atsakovo A. V. kreipimasis į Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių su nustatytos formos prašymu - paraiška Nr. PSP-18168 piniginei socialinei paramai gauti, 2013 m. gegužės 6 d. Alytaus miesto savivaldybės socialinės paramos skyrius sprendimas Nr. 10629, kuriuo A. V. nuspręsta mokėti socialinę pašalpą nuo 2013-05-01 iki 2013-08-01 po 110,06 Eur (380,00 Lt) ir duomenys apie išmokėtas sumas (1014 m. balandžio 11d. Nr. 11443).

Iš byloje pateiktų dokumentų akivaizdu, kad atsakovas žinojo apie pareigą pateikti teisingus duomenis, nes pateikdamas prašymą - paraišką Nr. PSP-18168 piniginei socialinei paramai gauti savo parašu patvirtino, kad žino ir sutinka, jog nuslėpus ar pateikus neteisingus duomenis, reikalingus išmokai teikti, ir permokos atveju turės grąžinti Alytaus miesto savivaldybei neteisėtai gautas išmokų sumas arba jos bus išieškotos įstatymų nustatyta tvarka.

Iš byloje pateiktų dokumentų taip pat akivaizdu (Alytaus profesinio rengimo centro 2013-08-08 Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. (3.34)-V9-1137, SODROS duomenų bazės 2013-08-29 išrašas), kad atsakovas 2013 m. birželio 10 d. įsidarbino ir už 2013 m. birželio – rugpjūčio mėnesius jam buvo išmokėta 416,82 Eur (1440,26) Lt suma. Duomenų, jog apie nurodytą aplinkybę atsakovas informavo Socialinės paramos skyrių, byloje nėra.

Atsakovui priskaičiuotas darbo užmokestis lėmė tai, kad socialinės paramos gavimo metu atsirado aplinkybės (darbo užmokesčio gavimo metu pasikeitė jo pajamos), turinčios įtakos jo teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, todėl pripažintina, kad 110,06 Eur socialinės pašalpos permoka susidarė būtent dėl atsakovo neteisėto neveikimo – Pramos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos pareigos nevykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų grąžinęs minėtą sumą, pareiškėjo prašymas tenkinamas ir jam iš atsakovo priteistina 110,06 Eur socialinės pašalpos permoka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Alytaus miesto savivaldybės administracijos prašymą patenkinti.

Alytaus miesto savivaldybės administracijai iš A. V. priteisti 110,06 Eur dydžio piniginės socialinės išmokos permoką.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.