Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romo Aikevičiaus, teisėjų Kęstučio Dargužio ir Reginos Cemnolonskienės, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Vladui Incui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. gynėjos advokatės Z. A. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., laisvės atėmimo bausme 3 metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., laisvės atėmimo bausme 1 metams;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 2 d. 5 d. 1p., bausmės subendrintos apėmimo būdu, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, jog kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu 2005-02-24 apie 20.40 val. UAB „Saulius ir Kristupas" patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini), panaudodamas šaunamąjį ginklą ir fizinį smurtą, t.y. šaudamas pistoletu 3 kartus į viršų, liepdamas gulti nukentėjusiosioms A. Ž. ir S. J. ant grindų, šaudamas pistoletu 5 kartus į nukentėjusįjį S. R., suduodamas 3 smūgius su ginklo rankena į galvos sritį, padarydamas jam muštinę žaizdą momens srityje, šautines žaizdas galvoje ir kairės rankos trečiajame piršte bei dešinio peties sužalojimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, iš parduotuvės kasos pagrobė svetimą UAB „Saulius ir Kristupas" priklausantį turtą: pinigus – 1992,20 Lt padarydamas UAB „Saulius ir Kristupas" 1992,20 Lt turtinę žalą.

Be to, A. G. ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje įsigijo šaunamąjį ginklą - Flobert tipo revolverį ir neturėdamas leidimo jį nešiojo iki 2005-02-24 20.40 val.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus apeliacinį skundą jo ribose, nuteistojo gynėjos apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja, neigdamas A. G. kaltę, kritikuoja byloje surinktus įrodymus, jų vertinimą bei pateikia savus motyvus dėl kaltės.

Pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nuteistasis įvykdė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 180str. 3 d., 253 str. 1 d., ir teisingai kvalifikavo veiką.

Nuteistojo A. G. kaltumas, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, įrodytas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Nuteistojo gynėjos teiginius, jog inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, paneigia teismo aptarti įrodymai, kurie įvertinti laikantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Teismo išvados dėl įvykdyto plėšimo, panaudojant prieš nukentėjusiuosius šaunamąjį ginklą ir fizinį smurtą, paremtos nukentėjusiųjų S. R., A. Ž., S. J., liudytojų E. N., parodymais, specialisto išvadomis, asmens parodymų atpažinti protokolu ir kitais duomenimis.

Nukentėjusysis S. R. ir ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme vienodai nurodė, jog, jam būnant parduotuvės pagalbinėse patalpose, išgirdo šūvius ir moterų klyksmą. Išbėgęs į prekybos salę, pamatė du tamsiai apsirengusius vyrus juodomis kaukėmis. Vienas iš vyrų rankoje laikė ginklą ir, artėjant prie jo, šovė. Po antro šūvio kulkos kliudė jo galvą ir ranką. Įvyko grumtynės, vaikinas su ginklu jam sudavė du smūgius į galvos sritį. Besigrumiant jis nuėmė užpuolikui kaukę ir jį atpažino, nes tai buvo tas pats vaikinas, kuris ateidavo į parduotuvę apsipirkti. Kito užpuoliko nukentėjusysis gerai neįsidėmėjo, matė jį šonu. Jis teisme kategoriškai tvirtino, kad teigia, kad nusikaltimą padarė kaltinamasis, jis ateidavo į parduotuvę girtas, paburbėdavo ant merginų (2 t. b.l. 102). Nukentėjusysis S. R. teisme parodė, jog nuteistąjį atpažino iš bendrų veido bruožų, iš sudėjimo, drabužių, iš sugedusių dantų. Jis kategoriškai teigė, jog tai tikrai tas asmuo, kuris apiplėšė parduotuvę. Aplinkybę, kad apiplėšiant parduotuvę dalyvavo du kaukėti plėšikai, tai, kad vienas iš užpuolikų pagrobė iš kasos aparato pinigus ir vienas iš užpuolikų iš bendro kūno sudėjimo panašus į A. G., kuris anksčiau apsipirkinėdavo parduotuvėje, patvirtino ir nukentėjusioji A. Ž.. Nukentėjusioji S. J. teisme parodė, jog A. G. iš kūno sudėjimo yra panašus į užpuoliką, turėjusį ginklą. Liudytoja tvirtino, jog A. G. anksčiau ateidavo į parduotuvę apsipirkti.

Liudytojo E. N. ir Š. Ž. parodymai yra išvestiniai, jie apie įvykio aplinkybes sužinojo iš nukentėjusiojo S. R.. Nors liudytojai įvykio nematė, tačiau jie parodė, jog nuvykus nurodytu adresu, nukentėjusysis S. R. jiems paaiškino, kad du kaukėti plėšikai pagrobė pinigus, šaudė iš pistoleto, minėjo, kad vieną užpuoliką atpažino, nes jis dažnai ateidavo į parduotuvę. Minėtų liudytojų parodymais buvo įrodinėjamos ne konkrečios nusikaltimo aplinkybės, o pagrindžiamos ir patvirtinamos tiesioginiais įrodymais nustatytos bylos aplinkybės.

Teismas pagrįstai šiuos nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus vertino visos bylos kontekste, kadangi jų parodymai sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais.

Nuteistasis A. G. dėl pareikštų byloje kaltinimų kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2005 m. vasario 24 d. nuo 20 val. iki 22 val. jis buvo pas pažįstamą Aureliją, gyvenančią Smetonos alėjoje, kur gėrė alų ir jokių nusikaltimų nepadarė. J. R. gyveno iki 2004 metų ir į kaltinime nurodytą parduotuvę anksčiau užeidavo apsipirkti. Šiuo metu Rokuose gyvena jo motina. Teigia, kad ginklo jis neturėjo ir neturi.

Tačiau šie jo argumentai paneigti bylos medžiaga.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja LR BPK 301 str., ir nenustatyta, kad buvo pažeistas įrodymų leistinumo bei liečiamumo principas. Jų visetas leido teismui padaryti išvadą dėl A. G. kaltės įrodytumo. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymai su jų analize, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus – nuteistojo A. G. ir liudytojų L. R., E. M., O. P.. Teismo išvada apie nuteistojo A. G. kaltę, padarius inkriminuotas veikas, pagrįsta aukščiau jau paminėtais nuosekliais nukentėjusiųjų, liudytojų Š. Ž., E. N. parodymais, specialistų išvadomis, asmens parodymų atpažinti protokolu, iš kurio matyti, jog nukentėjusysis S. R. atpažino A. G. kaip asmenį, kuris padarė plėšimą, specialisto išvada Nr. S 115/05, kurioje nurodyta, kad ant kaukės Nr. 2 yra A. G. DNR su 99,9999999 % tikimybe, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kitais įrodymais. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas.

Nuteistojo A. G. gynėja kritikuoja teismo nuosprendį, teigdama, kad nėra įrodymų, jog būtent ginklą buvo įsigijęs ir turėjo A. G.. Tačiau tokia nuteistojo gynėjos kritika paneigta nukentėjusiojo S. R. nuosekliais parodymais, nes jis kategoriškai teigė, jog tas užpuolikas, kuris turėjo ginklą ir šovė į nukentėjusįjį buvo būtent nuteistasis A. G..

Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atlikta išsami bylos aplinkybių ir proceso metu gautų duomenų analizė. Teismas rėmėsi tik tais bylos duomenimis, kurie yra patvirtinami kita bylos medžiaga. Pažymėtina, kad teismas vertino tik juridiškai reikšmingus bylos duomenis, kurių visuma sudaro nuoseklią loginę grandinę.

Kaip bylos aplinkybių neišsamų, nevisapusišką ir šališką išnagrinėjimą apeliantė nurodo, tai, kad teismas nesirėmė liudytojų L. R., E. M. ir O. P. parodymais, juos netinkamai vertindamas. Tačiau kaip matyti teismas šiuos liudytojų parodymus vertino, nurodydamas, jog minėtų liudytojų parodymai nepaneigė aplinkybės, kad A. G. nurodytu laiku buvo Rokuose ir padarė nusikaltimą. Tačiau teismas taip pat pažymėjo, jog minimi liudytojai yra kaltinamojo giminaičiai bei draugai ir jie galėjo duoti A. G. palankius parodymus. Šiai teismo išvadai teisėjų kolegija neprieštarauja, nes nuteistojo dalyvavimas nusikalstamos veikos padaryme įrodytas kitais teismo nuosprendyje išvardintais neginčijamais įrodymais.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo imtasi visų reikalingų procesinių priemonių, siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Būtinumo skirti papilomą ekspertizę, kaip teigia nuteistojo gynėja, nebuvo, nes byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidusių nustatyti esmines bylos aplinkybes, todėl teismas pagrįstai atmetė nuteistojo A. G. prašymą paskirti pakartotinę DNR ekspertizę.

Nuteistojo gynėjos skundo teiginiai, kad paimta iš jo kepuraitė, kuri galėjo būti laikoma kartu su kauke, rasta nusikaltimo vietoje, ir taip galėjo atsirasti DNR, yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti, todėl atmetami.

Nuteistojo gynėjos skunde iškelta versija, tai, kad nukentėjusysis nereikalavo iš nuteistojo nei turtinės, nei neturtinės žalos atlyginimo, gali reikšti, jog taip elgėsi todėl, kad nebuvo tikrai įsitikinęs, jog plėšimą padarė būtent A. G., atmetama, kaip nepagrįsta. Reikšti civilinį ieškinį byloje yra nukentėjusiojo teisė, bet ne pareiga.

Bausmė nuteistajam A. G. paskirta teisingai. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė (BK 54 str.). Teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę (praeityje neteistas, dirba), į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teisingai paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisingas, pagrįstas ir jį keisti ar naikinti teisinių argumentų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1p.

nutarė:

nuteistojo A. G. gynėjos apeliacinį skundą atmesti.