Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis S. V. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, parodė, kad 2011-11-28 iki 2016-02-09 buvo UAB „(duomenys neskelbtini) " l. e. direktoriaus pareigose. Dirbdamas tuo laikotarpiu, kaip vadovas neatliko visko taip, kaip turėjo atlikti: buvo padarytos kažkokios klaidos ar kai kurie dalykai jo kompanijos valdyme buvo ne taip suprasti, dėl ko ir atsirado nustatyti pažeidimai. Buvo gauta kompanijoje tam tikra pajamų dalis, kuri buvo neteisingai apskaityta, neišrašyti dokumentai, jis tuos pinigus pasisavino. Buvo gaunamos tam tikros pajamos į kompaniją už nekilnojamojo turto paslaugas. Jų brokeriai tarpininkaudavo parduodant ir nuomojant žmonių turtą. Už tas paslaugas kompanija gaudavo pinigus iš privačių klientų, kuriuos kaltinamasis kaip direktorius padalindavo kompanijai „(duomenys neskelbtini)" ir brokeriams per pusę ir tų pinigų kompanija neapskaitydavo. Taip pat lombarduose buvo perrašyta tam tikras skaičius (koks, šiuo metu nepamena) bilietų ir dėl to gauti pinigai nebuvo įtraukti į apskaitą, kaltinamasis juos pasiėmė sau. Tai reiškia, kad jie perrašydavo paskolos bilietą (daikto įkeitimo lombarde faktą patvirtinantis kvitas), kai nenorėdavo kasos kvite nurodyti didesnės pinigų sumos, ir tokiu būdu pažeisdavo įstatymą. Kaltinamasis, kaip vadovaujantis asmuo kompanijoje, būdavo, kad lombarde užstatytą daiktą nusipirkdavo, bet bilietas būdavo perrašomas savo ranka, kad neva paskola grąžinta, o kasoje taip pat būdavo nurodoma kaip grąžinta paskola su 1 Lt palūkanom. Tai reiškia, kad kaltinamasis nusipirkdavo daiktą pigiau, negu būtų paskolos suma ir palūkanos. Palūkanos būdavo perrašomos į bilietą, jas sumažinant iki vieno lito vietoj 15 litų palūkanų.

Kaltinamasis nurodė pripažįstantis padaręs klaidas, kažko nesupratęs, kadangi šios kompanijos akcijos visada priklausė jo šeimai, todėl gali būti, kad jis sumaišė savo ir kompanijos turtą ir kartais pasiimdavau pinigus sau. Nepakankamai atsakingai į tai žiūrėjo. Supranta, kad neįtraukdamas į apskaitą šių pinigų, sumažino įmonės pajamas, nesumokamus mokesčius valstybei, sutrikdė įmonės bendrą veiklą. Visą tai suprato, kai buvo pasamdyta profesionali buhalterė. Jis atlygino įmonei padarytą žalą: į kasą įnešė 5000 eurų nuo kurių bus sumokėti ir mokesčiai. Dabar kaltinamasis nurodė suvokiantis, kad tai buvo įmonės turto pasisavinimas. Kaltinime nurodytus kvitus, sumas, palūkanas pripažįsta, pripažįsta viską pagal pateiktą kaltinimą. Savo elgesį vertina blogai. Dabar supranta, kad įmonės pinigai ir veikla yra įmonės, o jo veikla ir pinigai yra jo. Supranta, kad sutinkant eiti direktoriaus pareigas, jo pareiga buvo tinkamai suvokti įstatymus ir suprasti, kad įmonės pinigai nėra jo pinigai.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Liudytoja I. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 metų gruodžio mėnesį ar 2014 m. sausio mėnesį direktorius S. V. jai išmokėjo apie 300 Lt „premiją“. Už gautus pinigus pasirašyti niekur nereikėjo. Dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ daugiau jokių papildomų piniginių išmokų nėra gavusi. Direktoriaus nurodymu, asmeniui, pateikusiam įkeisti dirbinius iš tauriųjų metalų, buvo surašomas „Paskolos bilietas“, į kurį be kitų duomenų buvo įrašoma išmokama pinigų suma ir nuo jos paskaičiuojamos palūkanos. Asmuo per nustatytą terminą galėjo atvykti ir jo įkeistą daiktą atsiimti, sumokėjęs paskolos sumą ir priskaičiuotas palūkanas. Tais atvejais, kai asmuo užstatyto gaminio iš tauriųjų metalų neatvyksta atsiimti per nustatytą laiką, taip pat neatvyksta ir per laiką kurį lombardas saugo jo patikėtą turtą (30 dienų), tuomet direktoriaus nurodymu lombardo darbuotojos turi perrašyti „Paskolos bilietą“ klastojant palūkanas, t. y. nurodant 1 litą. Visus gaminius iš tauriųjų metalų, kurie buvo lombardo nupirkti arba neatsiimti asmenų per nustatytą laiką, iš lombardo, esančio (duomenys neskelbtini), pasiimdavo bendrovės direktorius S. V., sumokėdamas bendrovei už kiekvieną jo nupirktą daiktą pinigų sumą ir 1 lito palūkanas, nurodytas įkeisto daikto „Paskolos bilieto“ grafoje „Bendra suma“. S. V. sumokėtus pinigus lombardo darbuotojos turėdavo įnešti į kasą, tada kompiuterio programoje pakeisti nustatytas prieš tai palūkanas į 1 lito dydžio palūkanas ir „Paskolos bilieto“ grafoje „Paskolos grąžinimo data“ bei kompiuteryje esančioje programoje „Paskola grąžinta“ grafoje parašyti, kad paskola grąžinta. Be to, direktoriaus nurodymu lombardo darbuotojos paskolos pratęsimų palūkanų sumos nemušdavo į bendrovės kasą, o dėdavo į atskirą plastikinį maišelį su ankstesniu „Paskolos bilietu“. Toks pat buvo nurodymas ir dėl sumokėtų delspinigių paskolos pratęsimo atveju: delspinigių suma nebuvo mušama į kasą, pinigai buvo dedami į atskirą plastikinį maišelį. Plastikinius maišelius, į kuriuos būdavo sudėti minėti pinigai, visais atvejais pasiimdavo direktorius S. V.. Paaiškino, kad bendrovės direktoriaus S. V. nurodymu, lombardo darbuotojos, išstatydamos pardavimui neatsiimtą asmens įkeistą už paskolą daiktą arba lombardo supirktus daiktus, arba perkeltus iš kito UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio lombardo daiktus (visais atvejais ne tauriuosius metalus), nustatydavo pardavimo kainą maždaug 10 procentų mažesnę, nei parduodamo daikto kaina rinkoje, tačiau pardavus daiktą, į kasą buvo įnešama daikto savikainos suma (suma, išmokėta asmeniui, atnešusiam daiktą į lombardą), pridedant 1 litą. Tas pinigų sumos skirtumas (kaina – savikaina +1 litas) taip pat buvo dedamas į plastikinį maišelį su žalios spalvos kainų lapeliais ir atiduodama S. V.. Be to, jeigu asmenims suteikiama kopijavimo paslauga ir asmuo pats asmeniškai nepaprašo čekio, tuomet už kopijavimo paslaugas gauti pinigai nebuvo apskaitomi kasoje, o dedami į atskirą plastikinį maišelį, kurį pasiimdavo bendrovės direktorius S. V.. Buvo atveju, kad bendrovės direktorius į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), atveždavo daiktų, kurie nebuvo įtraukti į bendrovės apskaitos dokumentus. S. V. nurodymu atvežti daiktai buvo pateikti prekybai ir už parduotus tokius daiktus pinigus visais atvejais pasiimdavo jis (6 t., b. l. 126-129).

Liudytoja V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2012 m. balandžio mėn. Į jos pareigas įeina paskolų išdavimas, pardavimas, supirkimas, mėnesio pabaigoje ataskaitų teikimas bendrovės buhalterijai. Suteikus paskolą, buvo surašomas „Paskolos bilietas“, kuriame buvo nurodoma suteiktos paskolos dydis, mėnesio ar savaitės palūkanos. Jei užstato gavėjai neatsiimdavo dirbinių iš tauriųjų metalų, šie daiktai buvo laikomi lombardo patalpose iki tol, kol atvykdavo S. V.. Atvykus S. V., pastarasis visus įkeistus bei neišpirktus aukso, sidabro dirbinius pasiimdavo. Tuo metu buvo sudaromas „Grąžintos paskolos, pasibaigus terminui, aktas“ ir turėjo būti perrašomi paskolos bilietai su vieno lito palūkanomis, visi direktoriaus paimami tauriųjų metalų gaminiai buvo surašomi į minėtą aktą, nurodant 1 Lt palūkanas (retais atvejais iki penkių litų). Aktus pasirašydavo lombarde dirbantis asmuo bei l. e. p. direktorius S. V.. Šie aktai buvo daromi dviem egzemplioriais: vienas likdavo lombarde, kitas, kiek jai žinoma, buvo pristatomas į buhalteriją. Neišsipirkus daikto, jis atitekdavo lombardo nuosavybei . Šie daiktai būdavo afišuojami pardavimui už 100% daikto vertę. Pardavus daiktą, į kasą buvo mušama daikto suma, kuri buvo sumokėta asmeniui, pridavusiam daiktą, su simboline vieno lito palūkanų suma. Skirtumas, gautas keletą kartų didesnis pardavus daiktą, nei už jį buvo sumokėta, S. V. nurodymu buvo dedamas į kosmetinę dėžutę, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat, pasibaigus įkeisto daikto terminui, žmogui atvykus su paskolos lapu ir pratęsus terminą, pratęsto termino palūkanos už išduotą paskolą kasoje niekada apskaitomos nebūdavo, šios pajamos taip pat buvo dedamos į „(duomenys neskelbtini)“. Kas mėnesį tokių neapskaitytų pinigų šiame lombarde susidarydavo ne mažiau kaip vienas tūkstantis litų. Šiuos pinigus, taip pat neišpirktus tauriuosius metalus, kaskart atvykęs į lombardą, pasiimdavo S. V.. Pagal tokį darbo principą buvo dirbama visuose S. V. valdomuose lombarduose, t. y. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini). Dirbti tokiu metodu buvo nurodęs direktorius S. V. ir, jo nurodymu, liudytoja apmokindavo taip dirbti naujai priimtas darbuotojas minėtuose lombarduose. Kiekvienos dienos lombardo darbo ataskaitą kasdieną siųsdavo direktoriui S. V. elektroniniu paštu (6 t., b. l. 142, 143-145).

Liudytoja J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardo darbuotoja ji dirba nuo 2014-03-01. Jos darbo vieta lombarde, esančiame PC „Norfa“, adresu (duomenys neskelbtini). Pasirašius darbo sutartį, buvo nurodyta, kad visą darbo specifiką paaiškins ir praktiškai parodys kolegė Indrė. Pastaroji paaiškino, kaip naudotis kasos aparatu ir kokias operacijas direktoriaus nurodymu reikia apkaityti, o kurių operacijų neapskaityti. Taigi dirbdama lombarde savarankiškai, visas gaunamas pajamas ir išlaidas apskaitydavo „įmušdama“ finansines operacijas į kasą, išskyrus gaunamas pajamas už pratęsimus, tai yra gautas pajamas už pratęstą paskolos laiką, kurios susidėdavo iš procentų ir palūkanų. Šios sumos neįmušdavo į kasą ir pinigus pagal direktoriaus nurodymą įdėdavo į lentynoje esančią rožinės spalvos nedidelę rankinę, kurią ji, kolegė Indrė ir bendrovės direktorius vadindavo sutartu žodžiu „(duomenys neskelbtini)“. Kartu su pinigais į „(duomenys neskelbtini)“ įdėdavo pratęsimo fakto dokumentą, tai yra sulankstytą Paskolos lapą, kuriame užrašydavo (reverso pusėje) datą, kuriam laikui buvo pratęsta paskola, palūkanų ir delspinigių dydį. Į tą pačią rankinę „(duomenys neskelbtini)“, direktoriaus nurodymu, dėdavo pinigus ir už atliktas kopijavimo paslaugas. Kartu su pinigais už kopijavimo paslaugas pridėdavo lapelį, kuriame pažymėdavo kopijavimo datą, kopijuotų lapų skaičių ir gautų pinigų sumą. Į minėtą rožinės spalvos rankinę „(duomenys neskelbtini)“ taip pat dėdavo supirktus iš asmenų auksinius ar sidabrinius dirbinius. Prie gaminių pridėdavo lapuką, kuriame pažymėdavo paskolos bilieto numerį, taip pat sumokėtų pinigų sumą. Pinigus ir juvelyrinius dirbinius iš rožinės spalvos rankinės „(duomenys neskelbtini)“ pasiimdavo į lombardą atvykęs direktorius S. V.. Kiek tiksliai „(duomenys neskelbtini)“ prisikaupdavo per mėnesį pinigų, nežino, tačiau pamena, kad kai direktorius į lombardą nebuvo atvykęs apie du mėnesius laiko, tuomet „(duomenys neskelbtini)“ buvo apie 3000 Lt (7 t., b. l. 32-34).

Liudytojos K. J. (6 t., b. l. 150-151), V. B. (7 t., b. l. 35-37), E. E. (7 t., b. l. 38-40) ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiškai kaip I. M., V. S. ir J. B..

Liudytoja R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2013-01-08 iki 2014-01-27 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) Creditor.lt“ administratorės pareigose. Darbo sutartį pasirašė su l. e. direktoriaus pareigas S. V.. Direktorius S. V. paaiškino, kad nors realiai ji įdarbinama į UAB „(duomenys neskelbtini) Creditor.lt“, tačiau pagrinde darbus turės atlikti susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, nes jis yra abiejų minėtų bendrovių direktorius, todėl taip turi būti. UAB „(duomenys neskelbtini) Creditor.lt“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo vieta buvo Kuršių g. 7, Kaune. Darbo užmokestis buvo mokamas iš UAB „(duomenys neskelbtini) Creditor.lt“ Dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini) Creditor.lt“ administratorės pareigose, direktoriaus nurodymu turėjo vykdyti šiuos darbus: naujų darbuotojų, pagrinde nekilnojamojo turto brokerių, paieška, visų rūšių sutarčių paruošimas, pirkimo-pardavimo sandorių vykdymas, tai yra bendravimas su klientais, kurie buvo pasirašę su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo sutartis dėl nekilnojamojo turto pardavimo. Bendrovės direktoriaus S. V. nurodymu, iš klientų, kuriuos atlydėdavo brokeriai, turėdavo paimti grynais pinigais avansą už tarpininkavimo paslaugas. Tuomet pagal iš anksto brokerių pateiktas „Pavedimo pardavimui sutartis“ iš klientų ji paimdavo tokią pinigų sumą, kuri buvo nurodyta brokerių užpildytoje sutartyje 3 punkte. Jai buvo paaiškinta, kad paėmusi iš klientų pinigus, ji turi užpildyti 2 egzemplioriais Preliminarią pirkimo pardavimo sutartį, kurioje būdavo nurodyta klientų palikta pinigų suma. V. P. pirkimo pardavimo sutarties egzempliorių turėdavo pateikti klientui, iš kurio paimdavo pinigus, kitą egzempliorių palikdavo prie kitų su tuo sandorių susijusių dokumentų. Preliminarioje pirkimo pardavimo sutartyje, kurią turėjo pildyti paėmusi iš klientų pinigus, būdavo iš anksto direktoriaus S. V. pasirašyti parašai, nes bendrovės ofise jis būdavo retai. Tuomet padarydavo šios sutarties kopiją ir ją kartu su pinigais paduodavo direktoriui, kai tik jis atvykdavo į ofisą. Direktorius S. V. paimdavo Preliminarios pirkimo pardavimo sutarties kopiją, kurioje būdavo nurodyta iš kliento už paslaugas paimta pinigų suma, ir pinigus. Pinigus perskaičiuodavo, pasiteiraudavo kurio brokerio parduotas objektas ir kuriuo adresu. Paėmęs pinigus, S. V. niekur nepasirašydavo. Preliminarią pirkimo pardavimo sutartį (originalą) kartu su „Pavedimo pardavimo sutartimi“, pagal nustatytą tvarką ji įdėdavo į įmautę ir įsegdavo į dokumentų segtuvą, į kurį buvo segami tokio pat turinio dokumentai. Dokumentų segtuve šie dokumentai įmautėje būdavo saugomi tol, kol pirkimo pardavimo sandoris įvykdavo galutinai. Tuomet direktorius S. V. Preliminarią pirkimo pardavimo sutartį (originalą) suplėšydavo, o Pavedimo pardavimui sutartį ji persegdavo į kitą dokumentų segtuvą, į kurį buvo segamos tokios sutartys jau pasibaigus sandoriams (archyvuojamos). Mėnesio laike ji paprastai išrašydavo, pagal brokerių pateiktas „Pavedimo pardavimui sutartis“ arba atvejus, kai brokeriai atlydėdavo klientą iki jos ir žodžiu paaiškindavo, kad raštiškos sutarties su klientu jie nesudarinės, tačiau tarpininkavimo paslaugų įkainį suderinę žodžiu, vidutiniškai apie 8-10 vnt. preliminarių pirkimo pardavimo sutarčių, į kurias dažniausiai įrašydavo 4000 Lt, tai yra tą pinigų sumą, kurią klientai už tarpininkavimo paslaugas ir sumokėdavo. Paaiškino, kad nors iš klientų paėmusi pinigus Preliminarią pirkimo pardavimo sutartį išrašydavo kiekvienu atveju ir šią sutartį paduodavo direktoriui, tačiau matė tik vieną kartą, kai tokią jos išrašytą Preliminarią pirkimo pardavimo sutartį direktorius S. V. padavė tuo metu bendrovėje dirbusiai buhalteriai V. J. (2014 ji mirė). K. P. pirkimo pardavimo sutartis jis naikindavo suplėšydamas. Visus pinigus, gautus iš klientų, ji atiduodavo direktoriui S. V.. Jai nei karto neteko pinigų, paimtų iš klientų, mokėti kam nors kitam nei direktoriui, išskyrus atvejus, kai jis pats palikdavo dalį tų pinigų ir nurodydavo juos perduoti kuriam brokeriui. Direktorius S. V. brokeriams už jų atliktą darbą, pagal tarpininkavimo sutartį, dažniausiai sumokėdavo pats. Jai žinoma, kad kiekvienas brokeris atlygį gaudavo skirtingai (nuo 50 iki 75 procentų), priklausomai nuo individualiai su S. V. aptarto bendradarbiavimo susitarimo. Taip pat S. V. nurodymu ji pildė darbo grafikus pagal duomenis, esančius UAB „(duomenys neskelbtini) Creditor.lt“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbo sutartyse nurodytą laiką, tačiau dažnai realiai darbo grafikas neatitikdavo tikrovės. Darbuotojos, tame tarpe ir ji pati, dirbo kartais ilgiau nei numatyta darbo sutartyse ir darbo grafikuose, nors, kaip priklausė pagal įstatymą, joms nei laisvų dienų, nei papildomai darbo užmokesčio nemokėdavo. Darbo užmokestį lombardo darbuotojoms paprastai turėdavo direktoriaus nurodymu išmokėti ji. Tuomet S. V. paduodavo grynuosius pinigus, taip pat kompiuteriu atspausdintus bendrovės buhalterės paskaičiuotus darbo užmokesčio lapukus ir ji pinigus išmokėdavo. Visoms lombardo darbuotojoms darbo užmokestis nurodytas algalapyje visada atitikdavo joms išmokėto darbo užmokesčio dydį, tačiau, direktoriaus nurodymu, lombardo, adresu (duomenys neskelbtini), darbuotojai V. S. darbo užmokestį dažniausiai išmokėdavo didesnį, nei būdavo nurodytas jos algalapyje ir už kurį ji pasirašydavo. Lombarde, adresu (duomenys neskelbtini), ji lankydavosi dažniau, nei kituose, todėl ne kartą teko matyti, kaip lombardo darbuotoja V. S. gautų iš klientų pinigų neįnešdavo į lombardo kasą, o padėdavo kažkur šalia. V. S. paaiškindavo, kad taip elgiasi vykdydama direktoriaus nurodymus. V. S. parodė lombardo lentynoje padėtą juodos spalvos kosmetinę, kuria įvardino „(duomenys neskelbtini)“, paaiškino, kad šiame „(duomenys neskelbtini)“ buvo laikomi visi neapskaityti „juodi“ pinigai, kuriuos pasiimdavo direktorius S. V.. Iš V. S. žodžių liudytoja supratusi, kad kai „Katuke“ prisirinkdavo apie 6000-7000 Lt, tada ji apie tai telefonu informuodavo direktorių ir jis atvažiuodavo pinigų pasiimti, tai būdavo ne rečiau kaip vieną- du kartus per mėnesį (7 t., b. l. 24-25, 27-29).

Liudytoja R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2013-09-24 iki 2015-12-01 ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) Creditor.lt“ administratorės pareigose. Jai buvo paaiškinta, kad be kitų pareigų ji turės iš klientų, kuriuos nurodys brokeriai, paimti avansą, skirtą pardavėjui už jo parduodamą turtą. Visais atvejais, paėmusi iš kliento avansą grynais pinigais, ji išrašydavo Pinigų priėmimo kvitą, į kurį nurodydavo tiksliai tokią pinigų sumą, kurią sumokėdavo klientas. Preliminarią pirkimo pardavimo sutartį, tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį ir pinigų priėmimo kvitą įdėdavo į įmautę ir įsegdavo į dokumentų segtuvą. Dokumentų segtuvą, pagal jai paaiškintą administratorės R. J. ir nustatytą direktoriaus S. V. tvarką, padėdavo į spintą, esančią darbo kabinete. Šie dokumentai dokumentų segtuve būdavo iki kol įvykdavo sandoris. Pagal pinigų priėmimo kvitą paimtus pinigus (avansą) ji paduodavo direktoriui S. V., kai jis atvykdavo į ofisą, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo pat metu jam paduodavo iš anksto padarytas preliminarios pirkimo pardavimo sutarties, tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarties ir pinigų priėmimo kvito kopijas. Apie tai, kad gavo pinigus, S. V. jai niekur nepasirašydavo. Mano, kad atvejus, kai ji direktoriui perduodavo pinigus, yra matęs ne vienas darbuotojas. Pinigų priėmimo kvitai: Serija Nr. PPK140025, Nr. PPK140022, Nr. PPK140035, Nr. PPK140014, Nr. PPK140027, Nr. PPK010026, NR. PPK140031, Nr. PPK140021, NR. PPK140015 išrašyti ir pasirašyti jos. Apie kiekvieną pinigų priėmimo kvite nurodytą faktą atskirai kalbėti negalėtų, nes tiksliai neprisimena, tačiau visi be išimties pinigų priėmimo kvite nurodyti pinigai buvo perduoti UAB „S. I. Creditor. LT“ direktoriui S. V. (7 t., b. l. 77-78).

Liudytoja A. V. (7 t., b. l. 83-85, 91-92), liudytoja R. Z. (7 t., b. l. 100-101), liudytoja G. L. (7 t., b. l. 96-98), liudytoja G. M. (7 t., b. l. 104-107) ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus kaip liudytojos R. J. ir R. S..

Liudytoja I. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-11-04 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė Partnerystės sutartį Nr. PS 13012 ir pradėjo dirbti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo tarpininkės - brokerės darbą. Finansinis apmokėjimas už tarpininkavimo paslaugas buvo paskirstomas taip: bendrovei atitekdavo 50 procentų dalis, jai, kaip partnerei, – 50 procentų dalis. Tai buvo nurodyta pasirašytoje Partnerystės sutartyje Nr. PS 13012 5 dalyje, 5.1 punkte. 2014-06-01 buvo pasirašytas Partnerystės sutarties Nr. PS13012 Pakeitimas, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauna 40 procentų, o ji 60 procentų tarpininkavimo mokesčio. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį nutraukė 2014 m. pabaigoje. Kiek tiksliai įvykdė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo ar nuomos sandorių, nepamena, gal apie 10-15 sandorių. Pinigų sumos už brokerio darbą buvo prašomos įvairios. Paprastai tai būdavo 3000 – 4000 Lt., tačiau yra buvę sandorių už kuriuos buvo gaunama mažiau – 2000 arba 1000 Lt (9 t., b. l. 82-84).

Liudytoja S. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2011-07-19 pagal Partnerystės sutartį Nr. PS 11007 pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ brokerės darbą. Aptariant darbo sąlygas ir darbo užmokestį, jai buvo paaiškinta, kad visos pajamos, gaunamos iš nekilnojamojo turto pardavimo, nuomos, bus paskirstomos po lygiai, tai yra gaunama už tarpininkavimą pinigų suma bus dalinama po 50 procentų. Dirbdama su UAB „(duomenys neskelbtini)“ per visą laikotarpį, tarpininkaudama yra pardavusi iki 15 nekilnojamojo turto objektų. Už jos pagal partnerystės sutartį atliktą darbą užmokestį paprastai sumokėdavo direktorius S. V.. Retais atvejais pinigus jis palikdavo jai perduoti tuo laikotarpiu dirbusiai administratorei. Gaudama tarpininkavimo paslaugos mokesčio dalį, t. y. 50 procentų, jokiose dokumentuose nepasirašydavo. (9 t., b. l. 110-112).

Liudytoja L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal partnerystės sutartį Nr. PS 14005 dirbo laikotarpiu nuo 2014-03-17 iki 2014-09-24. Per visą darbo laikotarpį minėtoje bendrovėje pajamos už tarpininkavimą buvo dalinamos po 50 procentų. Už jos, kaip brokerės darbą, su ją finansiškai atsiskaitė administratorė R.. Abu kartus jai sumokėjo po 1000 Lt (9 t., b. l. 131-132).

Liudytoja A. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal partnerystės sutartį dirbo nuo 2011-08-01 iki 2014 m. pavasario. Dirbdama su UAB „S. I.“ per visą laikotarpį, tarpininkaudama pardavė apie 50 nekilnojamojo turto objektų. Gaudama tarpininkavimo paslaugos mokesčio dalį – jai priklausančius 50 arba vėliau 60 procentų, jokiose dokumentuose už sumokamus pinigus nepasirašydavo (9 t., b. l. 143-144).

Liudytojas L. E. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2011-12-01 pagal Partnerystės sutartį dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ brokerio darbą. Už pagal partnerystės sutartį atliktą darbą užmokestį mokėdavo S. V. (7 t., b. l. 109-110).

Liudytoja L. V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad paprastai savo tarpininkavimo kainą su klientu suderindavo 3000 Lt arba 2000 Lt. Brokeris darbo atlygį, t. y. procentų pagal partnerystės sutartį dalį iš bendrovės direktoriaus S. V. gaudavo tik tada, kai nekilnojamojo turto sandoris būdavo patvirtintas notaro kontoroje. Vienas iš Kauno miesto 19-ame notarų biure patvirtintų sandorių buvo S/B „Saliai“ sklypo pardavimas, dėl korio tarpininkavimo paslaugos kainą suderino 3000 Lt. Ši pinigų suma, kaip ir visos kitos pinigų sumos, gautos už tarpininkavimo paslaugas, buvo padalintos su UAB“S. I.“ po 50 procentų (8 t., b. l. 163-165).

Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Partnerystės sutartį Nr. PS 14004 dirbo brokerio darbą 2014 metais vasario-balandžio mėnesiais ir 2014 metais birželio-liepos mėnesiais. Atlygio dalis už tarpininkavimą buvo 50 procentų nuo tarpininkavimo mokesčio kainos. Pagal partnerystės sutartį už tarpininkavimo paslaugas pinigus jam sumokėdavo administratorės R. ir A. (9 t., b. l. 66-67).

Liudytoja S. K. (Pardavėjas) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-07-21 pinigų priėmimo kvite Nr.140021 nurodyta informacija yra teisinga. Ji su UAB “(duomenys neskelbtini)“ 2014-04-28 pasirašė pavedimo pardavimui sutartį Nr. PP-2014/44. Po buto pardavimo, pagal minėtą sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ už minėtos bendrovės brokerės atliktą darbą sumokėjo 2000 Lt ir papildomai 100 Lt už Energetinio naudingumo sertifikatą (bendrovė šiuo dokumentu jos sutikimu pasirūpino papildomai). Pinigų priėmimo kvitas, serija Nr.PPK140021, jai buvo pateiktas pasirašyti 2014-07-21 Kauno miesto 7-ojo notaro biure, vykdant buto pirkimo-pardavimo sandorį (8 t., b. l. 65-67).

Liudytoja K. A. (Pirkėjas) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-06-23 pinigų priėmimo kvite Nr.140009 nurodyta informacija yra teisinga. Dėl buto kainos tarėsi su brokere. Jai paaiškino, kad sutartu laiku ir dieną ji turės nuvykti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu Kuršių g. 7, Kaune, ir paduoti rankpinigius ten dirbančiai administratorei. Sumokėjus 2000 Lt avansinį (rankpinigių) mokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, administratorė jai išrašė pinigų priėmimo kvitą Nr. PPK140009 (8 t., b. l. 2-3).

Liudytojas N. G. (Pardavėjas) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-06-25 pinigų priėmimo kvite Nr.140011 nurodyta informacija yra teisinga. Dėl buto pardavimo skelbimą patalpino interneto nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo portale. UAB “(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto brokeris Tomas pasiūlė savo paslaugas parduodant butą. Įsitikinęs, kad pirkėja iš tiesų pirks jo butą, jis pasirašė brokerio jam pateiktą 2014-06-14 pavedimo pardavimui sutartį Nr. PP-2014/183. 2014-06-25 nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, adresu (duomenys neskelbtini), ir ten esančiai administratorei A. V. sumokėjo 4000 Lt už brokerio darbą. Administratorė išrašė pinigų priėmimo kvitą, serija PPK140011 (8 t., b. l. 52).

Liudytoja O. L. (Pirkėjas) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-07-03 pinigų priėmimo kvite Nr.140013 nurodyta informacija yra teisinga, jame nurodytą 300 Lt pinigų sumą iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ gavo. Šie pinigai jai buvo išmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, adresu Kuršių g., Kaune (8 t., b. l. 18-19).

Liudytoja V. K. (Pardavėjas) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pagal žodinį susitarimą su brokeriu dar prieš pasirašant tarpininkavimo sutartį buvo aptarę, kad jo paimti iš pirkėjo rankpinigiai – 3000 Lt bus užskaityti kaip jos apmokėjimas už jo suteiktas tarpininkavimo paslaugas parduodant butą. 2014-07-30 pinigų priėmimo kvite serija Nr.PPK140018 turėtų būti nurodyta – 3000 Lt suma, o ne 1100 Lt (8 t., b. l. 65-67).

Liudytoja V. H. (dukra A. L., pirkėjas) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-07-10 brokeriui pasiūlius, pasirašė Preliminarią turto pirkimo sutartį Nr.1462. Ji kartu su mama nuvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, adresu Kuršių g.7, Kaune, ir ten esančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorei sumokėjo 3000 Lt. Administratorė išrašė ir įteikė pinigų priėmimo kvitą būtent tokiai pinigų sumai, kurią sumokėjo. Buto pirkimas 2014-07-30 buvo patvirtintas Kauno miesto 7-ajame notarų biure (8 t., b. l. 106-109).

Liudytoja R. M. (Pardavėjas) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad notarų kontoroje įforminus buto pirkimo – pardavimo sandorį, UAB “(duomenys neskelbtini)“ administratorė jai padavė 2000 Lt ir paaiškino, kad tai už jos parduotą butą pirkėjos N. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš anksto sumokėtas avansas. Tą patį kartą administratorė jai padavė minėtai sumai, t. y. – 2000Lt išrašytą 2014-08-12 pinigų priėmimo kvitą serija PPK Nr.140023, kuriame rankraštiniu raštu buvo pažymėta, kad tai grąžinti 2000 Lt nuo avansinio įmokėjimo. Iš UAB „S. I.“ gavo 2000 Lt, kaip avansą už jos parduodamą butą (8 t., b. l. 100-104).

Liudytoja N. M. (Pirkėjas) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-07-29 pinigų priėmimo kvite Nr. 140016 nurodyta informacija yra teisinga. Bendrovės administratorė 5000 Lt pinigų sumai išrašė pinigų priėmimo kvitą serija Nr. PPK 140016 ir vieną egzempliorių pateikė jai. Butą pirko iš R. M. už 182000 Lt. Už butą sumokėjo 5000 Lt grynais pinigais, 2014-07-29 įmokėdama avansinę įmoką, ir 2014-08-12 banko pavedimu 177000 Lt (9 t., b. l. 20-21).

Liudytojas A. T. (Pardavėjas) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-08-10 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė pavedimo pardavimui sutartį Nr. PP-2014/218. Duomenys nurodyti 2014-08-04 pinigų priėmimo kvite serija Nr.PPK140019 yra teisingi. Pavedimo pardavimui sutartyje nurodyta suma ir faktiškai sumokėta suma skiriasi, nes butas buvo parduotas už mažesnę kainą. 1100 Lt jis sumokėjo 2014-08-04 UAB“(duomenys neskelbtini)“ biure, esančiame Kuršių g. 7, Kaune (8 t., b. l. 73-77).

Liudytojas A. S. (Pirkėjas) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad bendrovės ofise kažkuri iš darbuotojų paruošė kažkokią sutartį, kurioje buvo pažymėta apie jo sumokėtą 1000 Lt avansą. Žadėjo, kad šią pinigų suma bus įskaičiuos į bendrą buto kainą ir vėliau bus perduota buto savininkui. (duomenys neskelbtini), pirko už 49500 Lt: 1000 Lt buvo sumokėjęs avansą, vėliau grynais pinigais buto pardavėjui sumokėjau 48500 Lt (8 t., b. l. 123-124).

Liudytoja V. S. (Pardavėjas) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-08-12 pinigų priėmimo kvite Nr. 140022 yra jos rankraštinis raštas ir pasirašyta jos parašu, tačiau minėtame kvite nurodyta pinigų suma yra neteisinga. Kvite nurodyta 7000 Lt suma, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tarpininkavimo paslaugas parduodant butą, adresu Šiaurės pr. 42-21, Kaune, teigia sumokėjusi 3000 Lt. Dėl buto pardavimo tarpininkavimo paslaugų „Pavedimo pardavimui sutartį Nr. PP-2013/135“ pasirašė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančia brokere. Brokerė paaiškino, kad jų tarpininkavimo paslaugos kaina – 3000 Lt. Su brokere buvo aptarusios, kad jei brokerė parduos butą, tuomet ji jai sumokės sutartą – 3000 Lt paslaugos mokestį. I. M. nutarusi pirkti jos parduodamą butą padavė 10000 Lt rankpinigių. Tvirtino, kad 7000 Lt iš I. M. sumokėtų pinigų buvo perduoti jai, kaip pradinis mokestis už parduodamą butą, o likusieji 3000 Lt liko UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip mokestis už tarpininkavimo paslaugas (8 t., b. l. 115-118).

Liudytoja I. M. (Pirkėjas) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. S. grynais pinigais padavė rankpinigius (avansinę įmoką) – 10000 Lt. V. S. buvo užsiminusi, kad už jos parduodamo buto tarpininkavimo paslaugas brokerei ji turės sumokėti paslaugos mokestį. Teigė, kad ji pati asmeniškai jokiems tarpininkams pinigų nemokėjo ir apie UAB “(duomenys neskelbtini)“ nėra girdėjusi (8 t., b. l. 131-133).

Liudytoja I. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-08-13 pinigų priėmimo kvite Nr.140024 nurodyta informacija yra teisinga. UAB “(duomenys neskelbtini)“ administratorei grynais pinigais sumokėjo 1000 Lt. Dėl šių pinigų darbuotoja išrašė pinigų priėmimo kvitą serija Nr. PPK140024, kurio vieną egzempliorių pateikė jai (8 t., b. l. 111-113).

Liudytojas A. P. (Pirkėjas) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-08-07 kartu su pardavėja nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, esantį adresu Kuršių g. 7, Kaune, kur pasirašė Preliminarią turto pirkimo sutartį Nr. 1476. Preliminarios turto pirkimo sutarties pasirašymo dieną 3000 Lt sumą grynais pinigais sumokėjo administratorei. Padavęs UAB “(duomenys neskelbtini)“ administratorei 3000 Lt rankpinigius, iš jos, jei gerai pamena, jokio pinigų priėmimo kvito ar kito patvirtinančio dokumento negavo (8 t., b. l. 126-129).

Liudytoja V. G. (Pardavėjas) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su tarpininku – brokeriu 2 egzemplioriais pasirašė kažkokią sutartį. Sutartyje, jei gerai pamena, buvo nurodyta 2000 Lt tarpininkavimo paslaugos kaina. Sumokėjus už brokerio paslaugas 1000 Lt, jai buvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas, kuriame buvo nurodyta teisinga informacija ir kurio kopija buvo pateikta jai. Pateiktame 2014-08-26 pinigų priėmimo kvite serija PPK140025 informacija yra teisinga (8 t., b. l. 141-142).

Liudytojas P. N. (Pirkėjas) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuvykęs į tarpininko nurodytą bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), ten dirbusiai administratorei sumokėjo avansinę įmoką. Šiuo metu tiksliai nepamena, kokią pinigų sumą sumokėjo, tačiau tai galėjo būti arba 500 Lt, arba 1000 Lt. Suprato, jog ši pinigų suma bus įskaičiuota į bendrą jo perkamo buto kainą (8 t., b. l. 155-156).

Liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-08-26 pinigų priėmimo kvite Nr. 140026 nurodyta informacija yra teisinga. 2014 m. vasarą nutarė parduoti jam priklausantį butą. Dėl buto pardavimo skelbimą patalpino interneto portale. L. E. – UAB “(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto brokeris pasiūlė savo tarpininkavimo paslaugas parduodant butą. Tuomet užpildė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pavedimo pardavimui sutartį Nr. PP-2013/113 ir šią sutartį pasirašė. Už brokerio tarpininkavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sumokėti 3000 Lt. Brokeris L. E. rado parduodamam butui pirkėją, tačiau butą parduoti jis apsigalvojo. Tada R. S. – administratorė pasakė, kad nors buto pirkimo-pardavimo sandoris neįvyko, jam būtina sumokėti baudą ir administratorei jis sumokėjo 2600 Lt. Administratorė išrašė pinigų priėmimo kvitą serija Nr. PPK140026 (8 t., b. l. 58-63).

Liudytojas G. B. (Pardavėjas) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam brokeris paaiškino, kad jo paslaugos, garažo pardavimo atveju, kainuos 1500 Lt. Garažą nupirko pil. A. L.. Garažas buvo parduotas už 19000 Lt, tačiau teigia, kad realiai, kaip pardavėjas, už parduotą garažą gavo 17500 Lt sumą. 2014-09-19 bendrovės, kurią atstovavo brokeris, administratorė jam dar padavė 500 Lt grynų pinigų sumą. Taigi suprato, kad nuo pirkėjos A. L. 2000 Lt avansinės įmokos bendrovė atskaičiavo 1500 Lt sau už tarpininkavimo paslaugas pagal iš anksto jo ir brokerio sutartą žodinį susitarimą (8 t., b. l. 138-139).

Liudytoja A. L. (Pirkėjas) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-09-09 pinigų priėmimo kvite Nr.140027 nurodyta informacija yra teisinga. 2014-09-09 nuvyko į brokerio nurodytą UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ofisą ir ten tuo metu dirbančiai administratorei R. S. padavė iš anksto brokerio jai įvardintą avanso – 2000 Lt sumą. Administratorė kompiuteriu atspausdino pinigų priėmimo kvitą Nr. PPK140027. Pats brokeris, su kuriuo derino garažo pirkimą, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą tuo metu, kai ji paliko bendrovėje avansinį – 2000 Lt mokėjimą, atvykęs nebuvo. Garažą , adresu (duomenys neskelbtini), nupirko 2014-09-19 iš V. ir G. B.. Šis sandoris buvo patvirtintas Kauno miesto 7 notaro biure Pirkimo-pardavimo sutartimi (8 t., b. l. 28-35).

Liudytoja J. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-09-11 pinigų priėmimo kvite Nr. 140028 nurodyta informacija yra teisinga. 2014-09-09 dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), pasirašė „Pavedimo pardavimui sutartį Nr. PP-2014/245“, kurią vėliau paprašė nutraukti abiejų šalių susitarimu. Jai buvo paaiškinta, kad ji pažeidė sutartyje nurodytas sąlygas, dėl kurių sutiko pasirašydama 2014-09-09 sutartį, todėl turi sumokėti netesybų mokestį 800 Lt. Administratorė R. Z. išrašė PPK, serija Nr. PPK140028, į kurį parašė apie jos sumokėtus 800 Lt (8 t., b. l. 47-50).

Liudytojas D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad „UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorė padavė paruoštą Preliminarią turto pirkimo – pardavimo sutartį, kuri buvo užregistruota Nr. 1487. Vykdant sutartyje numatytus reikalavimus, 2014-08-28 jis į V. O. sąskaitą padarė 10000 Lt pavedimą. 2014-09-02 į V. O. sąskaitą padarė 37400 Lt . Likusi dalis buvo sumokėta SEB banko, nes šiame banke ėmė paskolą namui pirkti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar namą parduodant tarpininkaujančiai brokerei pinigų nemokėjo (9 t., b. l. 36-40).

Liudytojas E. A. (Pardavėjas) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad butą esantį adresu (duomenys neskelbtini), jis pardavė už 16500 Lt. Pagal pirkimo –pardavimo sutartį butas parduotas M. B. už 19500 Lt. Daugiau nei iš buto pirkėjos M. B., nei iš tarpininko ar bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ jokių pinigų negavo. Mano, kad M. B. sutartyje nurodyti 3000 Lt, sumokėti grynais pinigais prieš pasirašant pirkimo – pardavimo sutartį, liko tarpininkui, kaip atlygis už jo darbą, arba bendrovei, kurią atstovavo tarpininkas (9 t., b. l. 33-34).

Liudytoja M. B. (Pirkėjas) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-10-14 pinigų priėmimo kvite Nr. 140035 nurodyta informacija yra teisinga, nurodyta pinigų suma – 3000 Lt yra teisinga. Nuvykusi į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, administratorei sumokėjo tarpininkės įvardintą avansinę įmoką – 3000 Lt. Bendrovės administratorė šiai pinigų sumai išrašė pinigų priėmimo kvitą, serija Nr. PPK140035. Butą, adresu (duomenys neskelbtini), pirko iš E. A. už 19500 Lt (9 t., b. l. 23-31).

Liudytoja A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-07-07 susitiko su Aisčiu (brokeriu) parduodamame bute. Aistis jai padavė pasirašyti parengtą pavedimo pardavimui sutartį 2014-07-07 Nr. PP-2014/3 su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji įsipareigojo sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5000 Lt atlyginimą suradus pirkėją. 2014-08-08 Kauno m. 7-ajame notaro biure pasirašė buto pirkimo – pardavimo sutartį su pirkėja L. G.. Už tarpininkavimą parduodant butą, UAB „S. I.“ grynais pinigais sumokėjo apie 3000 Lt. Šios sumos tiksliai neatsimena, tačiau ji buvo mažesnė negu buvo numatyta minėtoje pavedimo sutartyje, kadangi butas buvo parduotas už mažesnę kainą (8 t., b. l. 84-85).

Liudytoja L. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-07-23 pinigų priėmimo kvite Nr. 140022 nurodyta informacija yra teisinga. Kvite nurodyta 10000 Lt suma yra teisinga, taip pat teisingi yra jos duomenys. Administratorė kompiuteriu paruošė ir spausdintuvu atspausdino Preliminarią turto pirkimo sutartį, atspausdino PPK, kuriame buvo nurodyta visa teisinga informacija, t. y. kad ji sumoka 10000 Lt avansą. L. G. sumokėtas avansas 10000 Lt įskaitytas į buto kainą (8 t., b. l. 37-45).

Liudytoja K. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. pinigų priėmimo kvite Nr. 140033 nurodyta informacija yra teisinga. Kvite sumokėta 3000 Lt pinigų suma teisinga. Bendraudama su brokere, sužinojo, kad ji yra L. P.. Į bendrovės ofisą buvo nuvykusi 2014-10-10 tikslu pasirašyti preliminarią sutartį Nr. 1497. Tuo pat metu sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorei 3000 Lt avansą (rankpinigius). Administratorė išrašė pinigų priėmimo kvitą, serija Nr.PPK140033. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tarpininkavimo paslaugas pinigų nemokėjo (8 t., b. l. 158-161).

FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ŪFVTS Specialisto išvadoje Nr. 5-2/116 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. reikalavimų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti turto nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes nesivadovavo 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimu, kuri nurodo, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, ir 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalies reikalavimu, kuri nurodo, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>“.

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparatais dirbusios visų keturių lombardų darbuotojos, kaip jos pačios teigė, kad perrašė l. e. p. direktoriaus liepimu paskolos bilietus ir neapskaitė:

2012 m. kasos operacijų žurnaluose ne mažiau 2566 Lt (743,16 Eur) įplaukų už palūkanas; 2013 m. kasos operacijų žurnaluose ne mažiau 2508,89 Lt (726,62 Eur) įplaukų už palūkanas; 2014 m. kasos operacijų žurnaluose ne mažiau 1523,93 Lt (441,36 Eur) įplaukų už palūkanas, tai yra iš viso ne mažiau 6598,82 Lt (1911,15 Eur):

Lombardai2012 m.2013 m.2014 m.Palūkanos apskaitos duomenimisNeapskaitytos palūkanosPalūkanos apskaitos duomenimisNeapskaitytos palūkanosPalūkanos apskaitos duomenimisNeapskaitytos palūkanosA. J. pr.84 A2182552135,112104,8953,07886,93P. L. g. 706143023133215K. P. g. 6XX17831595J. B. g. 21XX109015327Iš viso:2242566192,112508,89116,071523,93

(3 t., b. l. 40, 45-46).

FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ŪFVTS Papildomoje specialisto išvadoje Nr. 5-2/56 nurodyta, kad tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje (apskaitos dokumentuose ir registruose) nebuvo fiksuotos ūkinės operacijos: priimti iš fizinių asmenų už tarpininkavimo paslaugas 35200 Lt (10195 Eur) grynųjų pinigų. Tyrimo duomenimis pagal pasirašytas su brokeriais partnerystės sutartis, gauti iš klientų brokerio tarpininkavimo paslaugos mokestis buvo dalinamas su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ po 50 procentų. Tyrimo metu nustatyta, kad galimai brokeriams iš gautų 35200 Lt (10195 Eur) buvo sumokėta 17450Lt (5054 Eur). UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentuose ir registruose nebuvo fiksuota 35200 Lt (10195 Eur) pajamų ir gautų grynųjų pinigų, taip pat 17450 Lt (5054 Eur) išlaidų (5 t., b. l. 144-145).

Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis S. V. nuo 2011-11-28 iki 2016-02-09 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) " l. e. direktoriaus pareigose, bendrovei „(duomenys neskelbtini) " suteikus nekilnojamojo turto paslaugas fiziniams asmenims ir už suteiktas paslaugas išrašius kaltinime nurodytus pinigų priėmimo kvitus viso bendrai 37600 Lt (10889,71 Eur) sumai, iš šios sumos tiksliau nenustatytu laiku, bendrovės ofise, esančiame Kuršių g. 7, Kaune, perėmė 35200 Lt (10195 Eur), kuriems neišrašė kasos pajamų orderių, neįtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini) " kasos knygą ir buhalterinės apskaitos registrus, tačiau šią pinigų sumą pasidalino po 50 procentų su tarpininkavimo paslaugas atlikusiais nekilnojamojo turto brokeriais, tai yra jiems išmokėjo ne mažiau nei 17450 Lt (5054 Eur), kitą tokią pat pinigų dalį pasiliko sau, taigi tokiais veiksmais pasisavino svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini) " priklausantį, turtą – 17450 Lt (5054 Eur) bei tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Be to, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas taip pat laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis S. V. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 28 d. iki 2016 m. vasario 9 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose ir pagal 2001 m. lapkričio mėn. 06 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, užimamų pareigų pagrindu tiesiogiai atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, neužtikrino teisės aktų reikalaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo:

tai yra, pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose lombarduose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kasos aparatais dirbusios darbuotojos, kaltinamojo žodiniu nurodymu, perrašė paskolos bilietus ir neapskaitė 2012-2014 metais 6598,82 Lt (1911,15 Eur) įplaukų už palūkanas, be to, bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014 m. birželio 23 d. iki 2014 m. spalio 14 d. gavus ne mažiau nei 35200 Lt (10195 Eur) grynųjų pinigų, neišrašė kasos pajamų orderių, neįtraukė į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygą bei neužtikrino, kad ši pinigų suma būtų apskaityta buhalterinės apskaitos dokumentuose ir registruose; be to, už tarpininkavimo paslaugas gavęs ne mažiau nei 35200 Lt (10195 Eur) grynųjų pinigų ir šią pinigų sumą pasidalinęs po 50 procentų su tarpininkavimo paslaugas atlikusiais nekilnojamojo turto brokeriais, tai yra jiems išmokėjęs ne mažiau nei 17450 Lt (5054 Eur), neužtikrino šių išlaidų fiksavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniuose apskaitos dokumentuose ir registruose,

tokiu būdu apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki 2014-11-05 iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokiais veiksmais kaltinamasis S. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Byloje yra pateiktas I. V. prašymas atleisti kaltinamąjį S. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būto paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Būti laiduotoja byloje pateikusi prašymą I. V. yra kaltinamojo sutuoktinė. Ji paaiškino, kad dirba UAB „Eurobrokeriai“ įmonės direktorė, turi aukštąjį išsilavinimą, baigusi Vilniaus Universitetą. Kartu su vyru augina 3 ir 5 m. vaikus. Mano, kad gali savo vyrui padaryti gerą įtaką. Su vyru apie šiuos nusikaltimus kalbėjosi, abu priėmė tam tikrus sprendimus, mano, kad daugiau tai nepasikartos. Su vyru jie sutaria labai gerai, bendrauja, draugauja – yra gera komanda. Šiuo metu jos atlyginimas yra 1000 eurų, sutiktų būti laiduotoja net jei ir būtų paskirtas užstatas.