Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi S. O. (S. O.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos piliečio, dirbančio (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyv.: (duomenys neskelbtini), vedusio, administracine tvarka Lietuvoje bausto, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. O. 2018 m. gruodžio 29 d. apie 15 val., Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkte, vykdamas per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) vardu registruotu vilkiku ,,Renault“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) su priekaba ,,Schmitz“, (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nedeklaravęs ir nepateikdamas muitinės kontrolei kabinoje tarp asmeninių daiktų, kabinos daiktadėžėje ir po keleivio sėdyne gabeno 500 pakelių cigarečių ,,NZ8“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 1565 eurai. Tuo jis pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas,

t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 208 straipsnio 2 dalyje.

Suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko. S. O. ir jo atstovas teisme patvirtino, kad apie posėdžio vietą ir laiką pranešė darbdaviui. Prašymas atidėti posėdį nepateiktas, todėl byla išnagrinėta (duomenys neskelbtini) atstovui nedalyvaujant (ANK 630 straipsnio 2 dalyje).

Nusižengimas įrodytas: S. O. paaiškinimu teisme, kad pripažįsta padaręs nusižengimą, labai gailisi. Cigaretes pirko pasienio parduotuvėje. Jas sudėjo į krepšius ir padėjo po keleivio sėdyne. Bendrovės atstovai nežinojo apie jo daromą nusižengimą. Jam buvo skirta drausminė nuobauda. Prašo nekonfiskuoti automobilio ir baudos mokėjimą išdėstyti, nes jo materialinė padėtis sunki, jis augina du vaikus, uždarbis nedidelis, tik 334,19 eurų (25000 rub) per mėnesį.

Nusižengimas taip pat įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, asmens paso ir transporto priemonės registracijos liudijimo kopijomis, transporto priemonės techninės būklės ir perdavimo ir priėmimo aktu, nuotraukomis, kurie patvirtina, kad vykdamas per valstybės sieną vilkiku ,,Renault“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) su priekaba ,,Schmitz“, (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) S. O. žodžiu deklaravo, kad negabena privalomai deklaruotinų prekių, o tik jų leistiną kiekį. Atlikus vilkiko detalų patikrinimą nustatyta, kad kabinoje tarp asmeninių daiktų S. O. gabeno 500 pakelių cigarečių, kurių bendra muitinė vertė 1565 eurai, kas atitinka 31,3 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį.

S. O. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pobūdį, didelį pavojingumą visuomenei ir valstybės ekonomikai, kontrabanda gabentų prekių kiekį (500 pakelių cigarečių) ir vertę (1565 eurai), į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kuris Lietuvoje baustas administracine tvarka 1 kartą (b. l. 15-16), jo šeimos turtinę padėtį (dirba, augina du nepilnamečius vaikus, atlyginimas 334,19 eurai (25000 rublių) (b. l. 20-25), todėl esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant sunkinančių, jam skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta piniginė nuobauda su kontrabandos daiktų konfiskavimu. Atsižvelgiant į pažeidėjo finansinę padėtį ir prašymą, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas.

S. O. ir jo atstovas prašo nekonfiskuoti vilkiko, nes bendrovė, kaip darbdavys ir transporto priemonės savininkas, nieko nežinojo apie daromą nusižengimą.

Spręndžiant klausimą dėl transporto priemonės konfiskavimo šioje konkrečioje byloje, pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kuri skiriama kartu su administracine nuobauda. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pažymėtina ir tai, kad ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo apribojimas tiek nagrinėjant administracinių nusižengimų (anksčiau – administracinių teisės pažeidimų) bylas, tiek baudžiamąsias bylas, nustatant papildomai įrodinėtinas tokio konfiskavimo sąlygas (ATPK 26 straipsnis (2016 m. sausio 1 d. redakcija), ANK 29 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalis) atitinka konstitucinę jurisprudenciją ir teismų praktiką, pagal kurią ne pažeidėjui priklausantis turtas negali būti konfiskuojamas be jokių apribojimų.

Esant tokiam teisniam reglamentavimui, pagrįstai darytina išvada, kad pagal ANK 29 straipsnį, ne pažeidėjui priklausantis turtas (taip pat ir transporto priemonė) gali būti konfiskuojama tik nustačius jau minėtas papildomas sąlygas, ribojančias turto savininkui (ne pažeidėjui) priklausančio turto konfiskavimą. Todėl, nagrinėjamoje byloje sprendžiant ne administracinėn atsakomybėn traukiamam S. O., o jo darbdaviui – (duomenys neskelbtini) priklausančio vilkiko, panaudoto gabenti kontrabandai, konfiskavimo klausimą, būtina nustatyti bent vieną ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytą sąlygą. Pažymėtina, kad tik nustačius teisinį ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo pagrindą galima, o tam tikrais atvejais ir būtina vertinti tokio konfiskavimo proporcingumą. Teismas atkreipia dėmesį, kad ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, kurias nustačius galima konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtą, šiuo atveju – nusižengimo padarymo priemonę, yra alternatyvios. Tai reiškia, kad teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi nustatyti bent vieną iš minėto straipsnio 4 dalies punkte numatytų sąlygų, taip pat kad turi aiškiai nurodyti ir motyvuoti, kuriuo ANK 29 straipsnio 4 dalies punktu remdamasis jis nusprendžia konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą (LAT 2018-02-13 nutartis Nr. 2AT-8-976/2018).

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. O. neteisėtai automobiliu gabeno 500 pakelių cigarečių, be vilkiko pareiškėjas nebūtų galėjęs fiziškai, nepastebėtas muitinės pareigūnų, gabenti tokio kiekio cigarečių, todėl vilkiką teismas pagrįstai pripažįsta nusižengimo padarymo priemone, to neginčija ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Iš tiesų, pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktą gali būti konfiskuojamas ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu, perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo (ne pažeidėjas) žinojo, kad jo turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, o būtent S. O. žodinio paaiškinimo, byloje nėra jokių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) kaip S. O. darbdavys, patikėdamas vilkiką savo darbuotojui, būtų žinojusi, kad jis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Priešingai, S. O. nurodytos aplinkybės (darbdavys už teisės pažeidimą paskyrė drausminę nuobaudą) patvirtina, kad įmonė ėmėsi priemonių, kad jos darbuotojai ateityje nedarytų administracinių nusižengimų.

Taigi vien fakto, kad vilkiku buvo padarytas administracinis nusižengimas, nustatymas nėra pagrindas taikyti konfiskavimą pagal ANK 29 straipsnį, juolab, kad byloje nenustatyta nei vienos iš konfiskavimo sąlygų, numatytų ANK 29 straipsnio 4 dalyje, ar aplinkybių, kurios leistų teismui teigti, jog bendrovė nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys negalėtų panaudoti jai priklausančios transporto priemonės priešingai visuomenės interesams. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti transporto priemonės konfiskavimą.

S. O. atstovas prašė nuobaudą mažinti ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje yra vadovaujamasi nuomone, jog ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kt. Aplinkybės, kad S. O. dirba, jo materialinė padėtis sunki, augina du vaikus, jam skirta drausminė nuobauda, taip pat, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, yra svarbios, tačiau nepakankamos, kad būtų galima svarstyti ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytą galimybę taikyti mažesnę negu įstatyme numatyta minimali administracinė nuobauda. Asmuo pats turi būti suinteresuotas nedaryti teisės pažeidimų, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems giminaičiams, kitiems suinteresuotiems asmenims. Dėl to teismo vertinimu, skirtina minimali nuobauda su kontrabanda gabentų prekių konfiskavimu ir nekonfiskuojant transporto priemonės, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, o administracinės nuobaudos – piniginės baudos mažinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. O. (S. O.) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą su kontrabandos daiktų (500 pakelių cigarečių ,,NZ 8“) konfiskavimu.

Pritaikius ANK 675 straipsnį, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams.

Nutarimui įsiteisėjus, vilkiką ,,Renault“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), grąžinti S. O. arba (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Išaiškinti, kad pirma baudos įmoka turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK (duomenys neskelbtini).