- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-02
- Bylos Nr.
- 2A-416/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Vincas Verseckas, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Regseda“, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Klaipėdos miesto savivaldybei
- Advokatai
- Arūnas Žlioba, Antanas Lekstutis
- Kategorijos
- 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Vinco Versecko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. personalinės įmonės ,,Mados oazė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. balandžio 24 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-336-125/2007 pagal ieškovo G. M. personalinės įmonės ,,Mados oazė“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Regseda“, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ir Klaipėdos miesto savivaldybei dėl 234 763,20 Lt žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas G. M. personalinė įmonė ,,Mados oazė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB ,,Regseda“, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ir Klaipėdos miesto savivaldybei, kuriuo prašė iš atsakovų solidariai priteisti 234 763,20 Lt žalos atlyginimą bei 6 procentų dydžio metines palūkanas.
Ieškovas nurodė, kad jis verčiasi automobilių stovėjimo aikštelės priežiūros verslu ir turi 180 vietų automobilių saugojimo aikštelę, esančią Kaštonų g. 20A, Klaipėdoje. Atsakovas adresu Šviesos g. 3, Klaipėdoje, jau daugiau kaip trejus metus vykdo nelegalią veiklą – užsiima automobilių saugojimu, nors jo aikštelė įrengta be projekto, leidimo, be detalaus plano, objekto pripažinimo tinkamu naudoti akto, be paviršinio vandens nuotekų sistemos. Ieškovas teigė, kad jis ne kartą raštais pranešė Klaipėdos miesto savivaldybei, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, kitoms žinyboms apie neteisėtą atsakovo veiklą, tačiau ši veikla buvo nutraukta tik 2006 m. rugsėjo 4 d. Dėl atsakovo neteisėtos veiklos ieškovas nurodė patyręs žalą, kurią sudaro 234 763, 20 Lt negautų pajamų. Ieškovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybė ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija laiku nereagavo į jo skundus, į juos atsakydavo formaliai, ilgą laiką nepripažino atsakovo neteisėtos veiklos, padarytą žala visi atsakovai turi atlyginti solidariai.
Atsakovas UAB „Regseda“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas turi socialinės įmonės statusą, jo bendrovėje dirba neįgalūs asmenys. Atsakovo nuomone, tarp ieškovo neva patirtų nuostolių ir atsakovo veiklos nėra priežastinio ryšio, nes atsakovas savo įstatuose yra nurodęs automobilių saugojimo paslaugų teikimą, įmonės teritorijoje buvo saugomi aplinkinių gyventojų automobiliai, be to, įmonė yra dviejų kilometrų atstumu nuo ieškovo automobilių saugojimo aikštelės. Ieškovas nepagrįstai ir nesąžiningai elgėsi rašydamas skundus į įvairias instancijas apie atsakovo pajamų slėpimą, gamtos teršimą, o dauguma skundų nepasitvirtino. Be to, atsakovas nurodė, jog ieškovo paskaičiuoti nuostoliai yra neįrodyti.
Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog savivaldybė nekontroliuoja UAB „Regseda“ finansinės veiklos, statybos leidimo įrengti aikštelę nėra davusi.
Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija taip pat nesutiko su pareikštu ieškiniu. Teigė, kad į Klaipėdos AVA ieškovas kreipėsi tik 2006 m. sausio 4 d., atsakovui leidimas statyti ar vykdyti nurodytą veiklą nėra išduotas, o žala neįrodyta.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad atsakovas UAB „Regseda“ yra socialinė įmonė, kurios pirmtakas buvo Lietuvos aklųjų draugijos Klaipėdos mokymo-gamybos kombinatas. Teismas nustatė, jog ši įmonė pastatyta 1971 metais, atsakovo prie administracinio pastato esančios aikštelės asfaltas remontuotas 2004 metais, atsakovui ir kitiems asmenims priklausantys pastatai yra 3,2607 ha aptvertoje teritorijoje, o valstybinės žemės mokestį moka atsakovas (b. l. 81 - 133). Teismas nurodė, kad atsakovas automobilių saugojimo verslu verčiasi Klaipėdos miesto valdybos registro tarnyboje 2001 metais įregistruotų įstatų pagrindu (b. l. 80). Iš šių aplinkybių teismas sprendė, kad atsakovas veiklą vykdo seniai įrengtoje teritorijoje. Teismas nurodė, jog pagal STR 1.07.01:199.9 bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 687 patvirtintų „Aplinkosaugos reikalavimų paviršinėms nuotekoms tvarkyti“ 11 punktą griežtesni reikalavimai automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti yra numatyti tik naujai įrengiamoms aikštelėms, o veikiančioms griežtesni reikalavimai taikomi tik nuo 2008 metų. Teismo nuomone neturi reikšmės, aplinkybės, kad atsakovo vadovas buvo administracine tvarka baustas už nuotekose leistinų kenksmingų medžiagų dydžių viršijimą ar dėl neteisingai suprastų norminių aktų už aikštelės įrengimą be projekto, leidimo, objekto pripažinimo tinkamu naudoti. Teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas UAB „Regseda“ automobilių saugojimo verslu užsiima neteisėtai ir tuo pažeidžia ieškovo turtines teises, taip pat nepagrindė, jog dėl šios veiklos negavo 234 763,20 Lt pajamų, neįrodė, kad tarp atsakovo veiklos ir ieškovo nurodytų nuostolių yra priežastinis ryšys. Teismo nuomone, ieškovas taip pat neįrodė, kad kiti du atsakovai netinkamai vykdė savo funkcijas ir dėl to ieškovui padaryta žala, neįrodė ir priežastinio ryšio tarp atsakovų veikos (neveikimo) ir ieškovo nurodytų nuostolių buvimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas G. M. personalinė įmonė ,,Mados oazė“ prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
Teismas nevertino ir nevisapusiškai išanalizavo pateiktus įrodymus. Teismo sprendimas yra lakoniškas, abstraktaus pobūdžio, nenurodyti ir neįvertinti ieškovo pateikti įrodymai. Aplinkybė, kad atsakovas verčiasi automobilių saugojimo verslu Klaipėdos miesto valdybos registro tarnyboje 2001 metais įregistruotų įstatų pagrindu, dar nereiškia, kad jis nepažeidžia ieškovo teisėtų interesų. Ieškovo teiginius dėl atsakovo veiklos neteisėtumo patvirtina Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2006 m. vasario 27 d. raštas, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2006 m. kovo 17 d., 2006 m. birželio 16 d., 2006 m. gegužės 17 d., 2006 m. liepos 4 d., 2006m. liepos 31 d. raštai, bei aplinkybės, jog Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūra atsakovo įmonės vadovui skyrė baudą už aplinkosaugos reikalavimų pažeidimą paviršinėms nuotekoms tvarkyti, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius nubaudė atsakovo bendrovės vadovą už savavališką statinių naudojimą nustatyta tvarka nepriėmus jų naudoti. Teismas netinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas. Teismas visiškai neaiškino materialinės teisės normų, kuriomis ieškovas grindė savo reikalavimą, nesigilino į ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Ieškovo pateiktų dokumentų bei duomenų, pateiktų teisminio nagrinėjimo metu, visiškai pakako bendraatsakovių neteistai veiklai, padarytai žalai, jų kaltei, priežastiniam ryšiui įrodyti.Teismas sprendime net neužsiminė apie neteisėtą konkurenciją (Konkurencijos įstatymo 2 str. 1 d., 16 str. 1 d., 17 str. 1, 2 d., 46 str. 1 d., 4 str. 1, 2 d.). Mokesčių inspekcija nustatė ir patikrinimų aktuose užfiksavo, o pats atsakovo UAB ,,Regseda“ vadovas netiesiogiai patvirtino, kad iš neteisėtos veiklos gavo naudos, kas turi būti vertinama kaip ieškovo nuostoliai (CK 6.249 str. 2 d.). Iš teismui pateiktos audito išvados matyti, kad atsakovui nutraukus automobilių saugojimo veiklą, ženkliai, stabiliai ir nedelsiant išaugo ieškovo pajamos. Atsakovai Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir Klaipėdos miesto savivaldybė privalo atlyginti dėl jų neteisėtų veiksmų ar neveikimo ieškovui atsiradusią žalą (CK 6.271 str., Apskrities valdymo įstatymo 12 str. 1 d. 1 p., Vietos savivaldos įstatymo 4, 6 str.). Šie atsakovai pažeidė teisės normas, netinkamai įgyvendino jiems teisės aktais pavestas funkcijas. Savo neveikimu jie sudarė sąlygas nesąžiningos konkurencijos egzistavimui, kas tiesiogiai įtakojo žalos atsiradimą. Atsakovai nepagrįstai ir neteisėtai sudarė skirtingas sąlygas veikti rinkoje. Atsakovai ignoravo ieškovo skundus, į juos atsakinėdavo neišsamiai, taip pažeisdami Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas neįrodė negautų pajamų. Ieškovas pateikė pakankamai duomenų, kad veikiant nelegaliai atsakovo aikštelei, ieškovo aikštelė buvo užpildyta tik dalinai, nors iki tol visas jos potencialas būdavo visiškai išnaudojamas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB ,,Regseda“ prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas ieškovui nepadarė jokios žalos ir jokių kaltų veiksmų jo atžvilgiu neatliko. Remiasi iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kokios aptartos skundžiamame teismo sprendime. Taip pat nurodo, kad per visą ieškovo ,,kovos“ su įvairiomis valstybinėmis institucijomis laiką, atsakovas negavo jokių pretenzijų, jokių ryšių tarp įmonių nebuvo, todėl nesuprantama, kodėl UAB ,,Regseda“ patraukta atsakovu.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė savo teiginių, jog savivaldybė netinkamai vykdė savo funkcijas ir dėl to ieškovui padaryta žala.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ištyrė ieškovo pateiktus prašymus ir priėmė sprendimus, kurių pasėkoje UAB ,,Regseda“ vykdyta veikla buvo nutraukta, todėl, atsakovo nuomone, ieškinys dėl žalos atlyginimo yra visiškai nepagrįstas, žala neįrodyta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kaip žinoma, teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas neribojamas apeliaciniu skundu nagrinėjant civilines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas nagrinėjant CPK IV dalies XIX ir XX skyriuose (šeimos ir darbo bylos) ir V dalyje (ypatingoji teisena) numatytos bylos.
Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nėra anksčiau paminėtų kategorijų byla, todėl ieškovo apeliacinis skundas nagrinėtinas neperžengiant šio skundo ribų.
Kaip minėta, skundžiamu sprendimu pirmos instancijos teismas ieškinį atmetė, teigdamas, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas UAB ,,Regseda“ verslu užsiima neteisėtai ir tuo pažeidžia ieškovo turtines teises, taip pat neįrodė, kad tarp atsakovų veiksmų (neveikimo), kuriuos ieškovas traktuoja kaip neteisėtus jo atžvilgiu ir jo prašomos priteisti žalos yra priežastinis ryšys ir, kad dėl šios veiklos ieškovas negavo 234 763,20 Lt. pajamų.
Žemesnės instancijos teismas
Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas nenagrinėjo pateiktų įrodymų, patvirtinančių atsakovo UAB ,,Regseda“ veiklos neteisėtumą, iš šios veiklos jo gautą naudą, o taip pat duomenų įrodančių ieškovo teisėtų interesų pažeidimą, negautas pajamas ir prašomos priteisti žalos dydį. Teismas netinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, nes nenagrinėjo ieškovo argumentų dėl Konkurencijos įstatymo reikalavimų pažeidimo, t. y. dėl atsakovo UAB ,,Regseda“ nesąžiningo konkuravimo bei atsakovų Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės neveikimo, dėl kurio nebuvo užtikrintos vienodos konkurencijos sąlygos. Todėl prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti solidariai iš visų trijų atsakovų: UAB ,,Regseda“, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės, priteisiant žalos atlyginimą. Taigi apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai, nevisapusiškai išnagrinėjo civilinę bylą ir dėl to priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.
Kaip minėta, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, tuo tarpu proceso teisės normų pažeidimas ar netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 str. 1 d.). Taigi, teisėjų kolegija, nagrinėdama šį apeliacinį skundą, turi patikrinti skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, privalo nustatyti ar teismas padarė apelianto nurodytus proceso teisės pažeidimus ir ar dėl šių pažeidimų buvo neteisingai išspręstas šis ginčas.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neanalizavo ieškovo pareikšto ieškinio teisinio pagrindo, o konstatuodamas, jog ieškovas neįrodė savo teiginių, nenagrinėjo jo išdėstytų argumentų bei pateiktų įrodymų, kaip to reikalauja CPK 270 straipsnio 4 dalies normos.
Apeliantas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde savo reikalavimus grindžia Konkurencijos įstatymo normomis, kurios numato, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu kokio pobūdžio yra jų ūkinė veikla (Konkurencijos įstatymo 2 str. 1 d.), kad Valstybės valdymo ir savivaldos institucijos privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę (Konkurencijos įstatymo 4 str. 1 ir 2 d.), kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti (Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d.), bei tai kad ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo ir padarytos žalos atlyginimo (Konkurencijos įstatymo 17 str. 1 d. 1 ir 2 p.), o ūkio subjektai, pažeidę Konkurencijos įstatymą, privalo atlyginti žalą (Konkurencijos įstatymo 46 str. 1 d.).
Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija pažeidė pareigą neviršijant savo įgaliojimų nagrinėti fizinių bei juridinių asmenų pareiškimus bei prašymus ir priimti dėl jų sprendimus (Apskrities valdymo įstatymo 12 str. 1 d. 1 p.) bei tai, kad atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė, vykdydama jai nustatytas funkcijas, viena iš kurių yra sąlygų verslo plėtrai sudarymas ir šios veiklos skatinimas, pažeidė pareigą laikytis veiklos skaidrumo principo, pagal kurį savivaldybės veikla turi būti aiški ir suprantama (Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 1 d. 5 p. ir 6 str. 1 d. 13 p.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl minėtų Konkurencijos įstatymo normų, savo nutartyse ne kartą nurodė, kad aktyvi konkurencija yra viena iš ekonominės pažangos sąlygų, o ekonomikos plėtra savo ruožtu yra materialinės visuomenės gerovės veiksnys, todėl Konkurencijos įstatyme ūkio subjektams ir yra draudžiama atlikti veiksmus, ribojančius ar galinčius riboti konkurenciją, nesvarbu kokio pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus įstatyme nustatytus išimtinius atvejus. Konstatavo, jog konkurencijos ribojimas – veiksmai, sudarantys kliūtis konkuruoti atitinkamoje rinkoje ar galintys susilpninti, iškraipyti arba kitaip neigiamai paveikti konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2005). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies normose yra apibrėžtos aplinkybės įrodinėtinos civilinėse bylose dėl žalos, padarytos pažeidus nurodytas sąžiningos konkurencijos nuostatas, atlyginimo, tai ir yra įrodinėjimo dalykas. Teismai nagrinėdami tokias bylas, turi vadovautis nurodyta norma ir aiškintis, ar yra pakankamai duomenų apie reikšmingas aplinkybes, kurie leistų daryti išvadą apie sąžiningos konkurencijos pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2006).
Nagrinėjamoje byloje apeliantas teigia, kad dėl atsakovo UAB ,,Regseda“ nesąžiningos konkurencijos veiksmų, bei atsakovų Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės pareigų neatlikimo (netinkamo atlikimo), jis neteko dalies paslaugų pirkėjų ir taip negavo nustatyto dydžio pajamų, dėl to atsirado nuostoliai, kuriuos ir prašo priteisti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nagrinėjant bylas dėl atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų ieškovui padarytos žalos priteisimo, t. y. tokius atvejus, kuomet neretai gali būti sudėtinga įvardinti ir įrodyti tikslų nuostolių dydį, būtina turėti omenyje, kad pats siekis nesąžiningai konkuruoti ir sąžiningai konkurencijai priešingų veiksmų atlikimas, dažnai sąmoningai yra nukreiptas į nesąžiningos, taigi ir neteisėtos naudos gavimą kitų asmenų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2004).
Kaip žinoma, deliktinei atsakomybei atsirasti būtina atsakomybės sąlygų visuma: turi būti nustatyta žala, neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir prašomos atlyginti žalos. Šioje byloje ieškovas, reikšdamas ieškinį atsakovams, turėjo pateikti įrodymus, kurie patvirtintų atsakovų neteisėtus veiksmus, žalos padarymo jai faktą bei priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtos veiklos bei atsiradusios žalos buvimą. Deliktinės atsakomybės, kaip ir sutartinės atsakomybės atveju dėl padarytos žalos atsiradę nuostoliai gali būti skirstomi į tiesioginius (realius) nuostolius ir negautas pajamas (netiesioginius nuostolius).
Pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas UAB ,,Regseda“ automobilių saugojimo verslu užsiima neteisėtai ir tuo pažeidžia ieškovo turtines teises, nes dėl tokių veiksmų šis negavo 234 763,20 Lt pajamų (CPK 178 str.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo UAB ,,Regseda“ įstatuose numatyta automobilių stovėjimo aikštelių eksploatavimo veikla (b. l. 80) ir ši bendrovė turėjo teisę vykdyti minėtą veiklą. Taip pat nustatyta, kad atsakovas UAB ,,Regseda“ automobilių stovėjimo aikštelę eksploatavo pažeisdamas normatyvinių teisės aktų reikalavimus. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, jog Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūra atsakovui UAB ,,Regseda“ skyrė baudą už pažeidimą aplinkosaugos reikalavimų paviršinėms nuotekoms tvarkyti (b. l. 59), Klaipėdos viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius skyrė baudą už savavališką statinių naudojimą nustatyta tvarka nepriėmus jų naudoti (b. l. 59), Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius skyrė baudą už ATPK 163-5 straipsnio pirmosios dalies pažeidimą (kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimas) (b. l. 106). Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovo UAB ,,Regseda“ vadovas Č. V., klaidingai informavo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos specialistę dėl automobilių saugojimo aikštelėje esančių vietų skaičių (b. l. 63).
Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau pateiktomis Konkurencijos įstatymo nuostatomis bei teismų praktika, sprendžia, jog šie faktai neduoda pagrindo spręsti, jog minėti atsakovo veiksmai buvo nukreipti prieš ieškovą ir gali būti kvalifikuojami Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio prasme, kaip veiksmai prieštaraujantys ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams ir galintys pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėti atsakovo UAB ,,Regseda“ veiksmai yra susiję su valstybės administracinių teisės aktų pažeidimais, už kuriuos, atsakovas UAB ,,Regseda“ ir buvo nubaustas administracine tvarka, o ne su veikla, kuri sąmoningai buvo nukreipta nesąžiningai konkuruoti ir neteisėtai gauti naudą kitų asmenų sąskaita (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovo teikiami duomenys apie pažeidimus atsakovo UAB ,,Regseda“ teritorijoje buvo tikrinami ne dėl galimai nesąžiningos konkurencijos ir draudžiamų veiksmų numatytų Konkurencijos įstatyme, o dėl kitų administracinių teisės aktų reikalavimų pažeidimo. Be to, atsakovas Klaipėdos viršininko administracija įpareigojo atsakovą UAB ,,Regseda“ nutraukti neteisėtą aikštelės veiklą būtent dėl to, kad konstatavo, jog aikštelės veiklai būtinas detaliojo plano ir projekto parengimas užsitęs neapibrėžtą laiką (b. l. 63).
Tuo remdamasi, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas įrodymais nepagrindė savo teiginių apie atsakovo UAB ,,Regseda“ neteisėtus veiksmus nesąžiningos konkurencijos aspektu ieškovo atžvilgiu, taip pat neįrodė priežastinio ryšio buvimą tarp nurodytų ieškovo atsakovo veiksmų bei prašomos priteisti žalos atsiradimo (CPK 6.247 str.).
Kaip buvo minėta, ieškovas prašė priteisti negautas pajamas atsiradusias dėl atsakovo UAB ,,Regseda“ nesąžiningos konkurencijos veiksmų, bei atsakovų Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės pareigų neatlikimo (netinkamo atlikimo). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad ieškovas neįrodė ir pačių negautų pajamų pagrįstumo, teigdamas, kad iš teismui pateiktos audito išvados matyti, jog atsakovui UAB ,,Regseda“ nutraukus automobilių saugojimo veiklą, ženkliai išaugo ieškovo pajamos. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens iš neteisėtų veiksmų gauta nauda, gali būti pripažinta nuostoliais ir turi būti atlyginta (CK 6.249 str. ir 6.251 str.), tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kurių pagrindu ieškovas bei audito bendrovė pateiktuose skaičiavimuose nurodo, kad ieškovo automobilių saugojimo aikštelė per 2004 – 2006 metus būtu buvusi pilnai užpildyta, t. y. visos automobilių saugojimo vietos kiekvieną mėnesį būtų išnuomotos. Ieškovo pateiktoje nuostolių skaičiavimo pažymoje nurodyta, kad vidutinės ieškovo pajamos per 2004 – 2006 metus buvo 3 395 Lt, o 2006 m. spalio mėnesį – 5 292 Lt, tačiau skaičiuojant negautas pajamas už minėtą laikotarpį teigiama, kad visos vietos automobilių aikštelės būtų buvusios išnuomotos ir mėnesio pajamos būtų buvusios 9 916,20 Lt, todėl patirti nuostoliai per 2004 – 2006 metus sudarytų 234 763, 20 Lt (b. l. 26). Kitų įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie negautas pajamas ir jų dydį, ieškovas nepateikė.
Kaip buvo minėta, apeliantas, teigdamas, jog patirtą žalą atsakovai UAB ,,Regseda“, Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir Klaipėdos miesto savivaldybė privalo atlyginti solidariai, nurodė, kad atsakovai Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir Klaipėdos miesto savivaldybė netinkamai įgyvendino jiems teisės aktais pavestas funkcijas, neveikimu sudarė sąlygas nesąžiningos konkurencijos egzistavimui, kas tiesiogiai įtakojo žalos atsiradimą, nepagrįstai ir neteisėtai sudarė skirtingas sąlygas veikti rinkoje, ignoravo ieškovo skundus, į juos atsakinėdavo neišsamiai, taip pažeisdami Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą, Apskrities valdymo įstatymo 12 straipsnio pirmos dalies pirmą punktą, Vietos savivaldos įstatymo 4 ir 6 straipsnius. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas nuo 2002 m. iš tiesų rašė prašymus įvairioms savivaldos bei valstybės valdymo institucijoms, susijusius su automobilių saugojimo aikštelių verslu, tarp kitų ir atsakovo UAB ,,Regseda“ atžvilgiu. Tačiau teisėjų kolegija šioje nutartyje anksčiau konstatavo, jog tarp ieškovo nurodytų atsakovo UAB ,,Regseda“ veiksmų, dėl kurių paminėtos savivaldybės bei valstybės institucijos atliko tyrimą, bei prašomos priteisti žalos atsiradimo, nėra priežastinio ryšio, todėl ieškinio pareiškime bei apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai apie šių skundų tyrimo eigą bei rezultatus, neduoda pagrindo spręsti dėl minimų atsakovų civilinės atsakomybės (CPK 185 str.).
Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomų argumentų dėl atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės veiksmų, teigdamas, jog šis atsakovas sudarė nevienodas sąlygas konkurencijai tarp ieškovo bei atsakovo UAB ,,Regseda“ be pagrindo netaikydamas ieškovui žemės nuomos mokesčio lengvatų. Tačiau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bei paduodant apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo ieškovas šiuo nesąžiningą konkurenciją patvirtinančiu faktiniu pagrindu nesirėmė, tuo tarpu, kaip žinoma, yra draudžiama apeliaciniame skunde keisti (pildyti) ieškinio pagrindą arba dalyką, taip pat draudžiama keisti paties apeliacinio skundo dalyką bei pagrindą (CPK 312, 323 str.). Dėl paminėto teisėjų kolegija, apeliacine tvarka tikrindama skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, šių apelianto argumentų nenagrinėja.
Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovas UAB ,,Regseda“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į darbo apimtį ir trukmę nagrinėjant šią bylą apeliacinės instancijos teisme, atsakovui priteistinas iš ieškovo 1 000 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimas (CPK 93 str. 1, 3 d.). Iš apelianto (ieškovo) taip pat priteistina valstybės naudai 15, 80 Lt, tai yra išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo G. M. personalinės įmonės ,,Mados oazė“ (įmonės kodas 221786010) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Regseda“ (įmonės kodas 140109752) 1 000 Lt (vienas tūkstantis litų) advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš ieškovo G. M. personalinės įmonės ,,Mados oazė“ valstybei 15,80 Lt (penkiolika litų, 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.