Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl 239,42 Eur vietinės rinkliavos mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė atsiliepimo teismui nepateikė, apie bylos nagrinėjimą pranešta teismo pranešimais ir viešo paskelbimo būdu specialiame teismo tinklapyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinės bylos ginčo dalykas yra pareiškėjos UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ reikalavimo priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 239,42 Eur nesumokėto vietinės rinkliavos mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (2011 birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.).

Plungės rajono savivaldybės taryba 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T1-317 (su vėlesniais pakeitimais, tame tarpe 2013 m. birželio 27 d. tarybos sprendimas Nr. T1-168) patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatus, kurių pagrindu pareiškėja apskaičiavo atsakovui rinkliavos dydį. Vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“.

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, nekilnojamasis turtas-arkinis sandėlis, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo 2010 m. liepos 28 d. priklauso S. B., o ne atsakovei. Teismas 2018 m. liepos 2 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimo pagrįstumą. Pareiškėja 2018 m. liepos 30 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ginčo laikotarpiu, adresu (duomenys neskelbtini), vietinės rinkliavos mokėtoja buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes įvairiuose dokumentuose būtent atsakovė prisiėmė ir vykdė vietinės rinkliavos prievoles, pvz., prašė išduoti konteinerius, pavedimu apmokėdavo vietinę rinkliavą ir pan. Iš pareiškėjos pateikto VĮ Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresas – (duomenys neskelbtini). Pareiškėja mokėjimo pranešimus dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą atsakovei siuntė adresu – (duomenys neskelbtini). Pateikta DNB 2012 m. lapkričio 19 d. – 2012 m. lapkričio 19 d. sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. lapkričio 19 d. už 2012 metus mokėjo vietinę rinkliavą. Iš aptartų papildomų pareiškėjos pateiktų dokumentų ir 2011 m. gruodžio 30 d. konteinerio panaudos sutarties Nr. 48 , atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gruodžio 18 d. prašymo leisti susidariusius įsiskolinimus mokėti dalimis turinio, galima spręsti, jog ginčo laikotarpiu apmokestinamu nekilnojamuoju turtu (unikalus Nr. 6895-1000-1210) naudojosi atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Būdama faktinė nekilnojamojo turto naudotoja atsakovė laikytina atliekų turėtoja ir vietinės rinkliavos mokėtoja.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos prašymas tenkintinas, priteisiant iš atsakovės 239,42 Eur, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsniu, ABTĮ 88 straipsnio 4 punktu. Prašymas tenkintinas priteisiant euro centų tikslumu, nes tokia formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (LVAT administracinės bylos Nr. A-1498-4421/2015, A-1339-442/2015, Nr. A-1497-556/2015, Nr. A-1055-442/2015, Nr. A-360-575/2015, Nr. A-899-442/2015, Nr. A-1360-575/2015, Nr. A-1202-575/2015 ir kt.).

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės 36,30 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą advokato pagalbai apmokėti ir 0,87 Eur išlaidų atlyginimą už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo suformavimą. Nurodo, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, bet yra gerokai už juos mažesnė ir kad visų patirtų išlaidų atlyginimo priteisimo praktiką suformavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinės bylos nutartyje Nr. eA-870-858/2017.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas patenkintas, todėl ji turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp pareiškėjos ir advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinės bendrijos SGKA 2017 m. gruodžio 6 d. sudaryta teisinių paslaugų sutartis Nr. VP-170517-01, mokėjimo nurodymu pagal PVM sąskaitą faktūrą (specifikacija) nagrinėjamoje byloje advokatų profesinei bendrijai sumokėta 36,30 Eur. Turėtų išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio ir yra ženkliai mažesnis už maksimaliai pagal Rekomendacijas galimą priteisti dydį, tačiau tai savaime nėra pakankamas pagrindas prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo tenkinti visiškai, kaip teigia pareiškėja. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-533-552/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje eA-535-492/2017, kt.) laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, todėl teismas nesiremia pareiškėjos nurodyta Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-870-858/2017. Nustatant priteistino atlyginimo už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Teismas, įvertinęs minėtus kriterijus, t. y tai, kad byla yra šabloninė, nesudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo, prašymas paduotas per LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų EPP posistemį, tai, jog teismų praktika nagrinėjamos kategorijos bylose yra susiformavusi ir aiški, tokia situacija suponuoja išvadą, kad kreipiantis į teismą su tapataus pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus, nes administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, ir prašoma priteisti pinigų suma, o šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir pareiškėjos, atsakingos už vietinės rinkliavos administravimą, jėgomis, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, minėtą naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią prašomas priteisti atlyginimas už advokato pagalbą gali ir turi būti sumažintas, konstatuoja, jog pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės priteistina 14,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Kitoje dalyje prašymas dėl turėtų išlaidų atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjai prašant priteisti 0,86 Eur išlaidų, patirtų už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo suformavimą, atlyginimą, nurodytina, jog tai išlaidos susijusios su pareiškėjos vidiniu administravimu, tiesioginiu funkcijų atlikimu administruojant vietinę rinkliavą, todėl jai šios išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnio 1 dalimis, 107-108 straipsniais,

nutaria:

Patenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą,

priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 239,42 Eur (du šimtai trisdešimt devyni eurai 42 centai) pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ vietinės rinkliavos mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą,

priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 14,00 Eur (keturiolika eurų) turėtų išlaidų atlyginimą,

atmesti kitoje dalyje prašymą dėl turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams arba apeliacinės instancijos teismui.