- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-08
- Bylos Nr.
- 2A-1091-567/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Alvydas Barkauskas, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- UAB „Naujamiesčio būstas“
- Atsakovas
- M. G.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4693-235/2014 pagal ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovui M. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Naujamiesčio būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo M. G. 7254,86 Lt skolos už atliktą namo stogo remontą, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas atsakovui suteikė administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas pastate Labdarių g. 6, Vilniuje, esantiems butams Nr. 1 ir Nr. 2. Ieškinys atsakovui yra pareikštas, kaip buto Nr. 2 (duomenys neskelbtini) savininkui. Atsakovas, kaip buto savininkas, turi pareigą išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius. Atsakovas nesutiko apmokėti atlikto namo stogo remonto išlaidų dalies. Pagal 2004-04-14 administravimo sutarties 4.1 p. yra numatyta ieškovo, kaip namo administratoriaus, pareiga užtikrinti namo (patalpų, konstrukcijų ar inžinerinės įrangos) naudojimą pagal paskirtį ir namo privalomųjų reikalavimų atitikimą teisės aktų keliamiems reikalavimams. Tai apėmė namo saugaus naudojimo palaikymą ir namo stogo elementų smulkių defektų šalinimą. Namo, Labdarių g. 6, Vilniuje, stogo remontas buvo atliktas pagal STR 1.12.05:2010 reikalavimus. Šie reikalavimai apėmė stogo remonto atlikimą. Stogo remontas buvo atliktas, reaguojant į namo gyventojos (nuomininkės) skundus, kuriuose buvo nurodoma, kad per stogą bėgo vanduo. Prieš atliekant stogo remonto darbus, buvo atlikta namo apžiūra. 2013-04-01 akte buvo nurodyta, kad stogo būklė yra bloga dėl čerpių susidėvėjimo (LR CK 1.138 str., 4.82 str., 4.83 str., 4.84 str., 6.37 str., 6.38 str., 6.210 str. 1 d., LR CPK 5 str., 30 str. 1 d., 130 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas M. G. pateikė atsilepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas administruojamo namo gyventojams išrašė ir pateikė sąskaitas už administravimą, bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, o atitinkamais mėnesiais – taip pat ir už laiko relės keitimą bei namo čerpinio stogo remontą išsimokėtinai. Atsakovas yra apmokėjęs už visas aukščiau nurodytas paslaugas, išskyrus už stogo remontą, nes jis su šiomis išlaidomis nesutinka. Atsakovas, kiekvieną kartą atlikdamas mokėjimus ieškovui, mokėjimų nurodymų laukelyje nurodė mokėjimo paskirtį. Atitinkamai šios bylos dalykas yra ne visų, o tik atsakovui už stogo remontą priskaičiuotų sumų sumokėjimas, stogo remonto išlaidų dalis, priskaičiuota atsakovui, kaip buto, esančio Labdarių g. 6-2, Vilniuje, savininkui. Atsakovas nurodė, kad neturi pareigos apmokėti ieškovo sąskaitose nurodytų stogo remonto išlaidų, nes CK 4.83 str. 4 d. nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 str. nustatyta tvarka. Šiuo atveju dėl stogo remonto ir ieškovo priskaičiuotų darbų išlaidų nebuvo gautas name esančių butų savininkų daugumos pritarimas, dėl jų nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 str. nustatyta tvarka. Atsakovas taip pat nurodė, kad šios išlaidos nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Ieškovas stogo remonto darbų atlikimą organizavo, pažeisdamas privalomą tvarką. Tai lėmė atliktų darbų apimties ir jų kainos nepagrįstumą (LR CK 4.83 str. 4 d., 4.84 str., 4.85 str., LR CPK 79 str., 88 str., 93 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-18 sprendimu nusprendė:
Ieškinį atmesti;Priteisti iš ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ atsakovo M. G. naudai 2000 Lt atstovavimo išlaidų;Priteisti iš ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ į valstybės biudžetą 34,02 Lt pašto išlaidų. Teismas nustatė, kad nėra pateikti įrodymai, kad ieškovas laikėsi numatytų procedūrų. Į bylą nėra pateikti įrodymai, kad atsakovas yra davęs sutikimą stogo darbų atlikimui, ar bent buvo svarstomas šis klausimas dalyvaujant (pranešus nustatyta tvarka) atsakovui. Namo skelbimų lentoje pateiktoje informacijoje apie planuojamus atlikti darbus nurodoma, kad bus atliktas stogo remontas, o ne dalies stogo ir jo konstrukcijų keitimas. Atsakyme į atsakovo skundą buvo nurodyta, kad buvo atliekamas ne dalies stogo keitimas, o paprastas remontas, nebuvo atsakovui suteikta jo prašoma informacija (darbų sąmata ir kt.). Stogo remonto darbus ieškovas organizavo pagal vieno iš pastate esančių butų nuomininko (net ne savininko) prašymą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad stogo remonto darbai buvo būtini teisės aktų nustatytiems privalomiesiems reikalavimams pasiekti. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad atlikti darbai buvo dėl avarinės būklės pašalinimo, kaip ieškovas nurodė 2013 m. gegužės 17 d. rašte „Dėl skundo“ Nr. NB-RS-13-0839. 2013 m. balandžio 1 d. statinio apžiūros akte Nr. NB-AA-13-104 nurodyta, kad dalis stogo turi avarinės būklės požymių. Atsakovas pagrįstai teigė, kad nėra aišku, nei pagal kokius kriterijus stogo būklė buvo vertinama, nei kokie tyrimo metodai buvo taikomi, nei kokioje stogo dalyje konkrečiai tokia būklė pasireiškė. Buvo nurodyti tik vizualiai matomi tokios būklės požymiai, o kad avarinė būklė būtų konstatuota teisės aktų nustatyta tvarka, duomenų nėra. Teismas nurodė, kad atsakovas pagrįstai teigė, kad ieškovas savavališkai organizuoti ir atlikti stogo remonto darbus negalėjo. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakyme Nr. 30-1948 ieškovo administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąraše pastatas Labdarių g. 6, Vilniuje, nėra įtrauktas, todėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai šiuo atveju netaikytini. Atsakovas pagrįstai abejojo dėl atliktų stogo remonto darbų kainos pagrįstumo. Skelbime apie darbus buvo nurodyta, kad stogo remonto darbų kaina yra pagal faktą. Ieškovas nepateikė pastate esančių butų savininkams jokių duomenų, pagrindžiančių atitinkamų darbų kainas, nors atsakovas prašė pateikti tokią informaciją (LR CK 4.83 str. 4 d., 4.84 str., 4.85 str., 4.243 str. 1 d., LR CPK 92 str., 93 str.).
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Naujamiesčio būstas“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-18 priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai;Priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų reikšmingų bylai išspręsti aplinkybių, dalies įrodymų, galėjusių iš esmės pakeisti teismo išvadas, iš viso nevertino, kai kurias išvadas išdėstė prieštaringai. Šie nurodyti veiksmai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Teismas visiškai nevertino ir net nepasisakė sprendime dėl byloje dalyvavusio liudytojo A. T. duotų paaiškinimų, nors liudytojas ėjo stogo apžiūros vadovo pareigas ir patvirtino bylai reikšmingas aplinkybės dėl techninės stogo būklės. Pirmosios instancijos teismas neobjektyviai, neatsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, savo išvadų nepagrindė įrodymais, nesivadovavo vidiniu įsitikinimu, kurį turi suformuoti byloje esantys įrodymai, kurie akivaizdžiai patvirtino darbų būtinumą teisės aktų nustatytiems privalomiesiems reikalavimams pasiekti. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas LR CPK 176 str., 177 str., 179 str., 183 str., 185 str., neanalizuodamas liudytojo parodymų bylos aplinkybių kontekste, kaip to reikalauja civilinio proceso įstatymas. Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, jog gyventojai galimai nebuvo informuoti apie stogo remonto darbus, tačiau šią aplinkybę paneigė byloje esantis atsakovo 2013-05-02 skundas dėl atliekamų pastato remonto/rekonstrukcijos darbų. Ieškovas įrodė, kad stogo remontas buvo būtinas, siekiant, kad pastatas atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Taip pat įrodė, kad išlaidos, kurių nesumokėjo atsakovas, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Ginčo darbai buvo organizuoti ir atlikti, laikantis galiojančių teisės aktų nuostatų, o svarbiausia įgyvendinant pagrindinį administratoriaus uždavinį – organizuoti privalomųjų teisės aktų reikalavimų neatitinkančio pastato fasado remontą. Pažymėjo, jog prieš atliekant stogo remonto darbus buvo atlikta nuolatinė statinio apžiūra, kurios rezultatai yra užfiksuoti 2013-04-01 statinio apžiūros akte. Akte buvo nurodyta, jog stogo dangos būklė yra bloga, dėl čerpių susidėvėjimo daugelyje vietų yra matomi vandens pratekėjimai, čerpės trapios, suskilinėjusios, susidėvėjusios fiziškai, o medinės stogo konstrukcijos vietomis stipriai supuvusios. Byloje pateikti įrodymai patvirtinta, kad 1940 metų statybos namo stogo konstrukcijos turėjo esminių trūkumų. Esant tokioms akivaizdžiomis aplinkybėmis, jokios ekspertizės skirti nebuvo pagrindo, o buvo būtina kuo greičiau šalinti padarinius ir užkirsti galimybę avarijoms kilti ateityje. Kadangi tolimesnis šios namo dalies eksploatavimas be rekonstrukcijos galėjo sukelti statinio elementų griūtį, nagrinėtinu atveju medinės stogo konstrukcijos buvo stipriai supuvusios, dėl nesandaraus stogo į pastato vidų patekdavo drėgmė, kuri ardė vidaus apdailą bei sudarė pagrindą pelėsio atsiradimui. Tai yra pavojinga gyventojų sveikatai, dėl blogos statinio būklės galėjo kilti nelaimingi atsitikimai, jame gyvenančių asmenų fizinės traumos, pavojus trečiųjų asmenų sveikatai, gyvybei bei turtui. Pažymėjo, kad remonto darbai buvo įvykdyti tinkamai, laiku, pretenzijų dėl darbų kokybės ir (ar) trūkumų atsakovas neturėjo, be kita ko, teismas nepagrįstai perkėlė visus nuostolius ieškovui, kai rangos darbų naudos gavėjai yra gyventojai. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog atsakovas nepagrindė stogo remonto darbų kainos. Ieškovas pabrėžė, jog atliktų darbų kainą pagrindė byloje esantis atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas Nr. STG-V13-081257-3, kuriame išsamiai ir detalizuotai yra nurodyti darbai, darbų kiekiai, darbų kaina, statybinių medžiagų kaina, tuo tarpu pateikta UAB „Conresta“ kaina negali būti remiamasi, nes nėra žinoma, kokiomis apmokėjimo, avanso nustatymo, rangos darbų atlikimo termino, garantinio termino ir kitomis sąlygomis buvo nustatyta tokia kaina. Rinkoje veikia daug subjektų, tad natūralu, jog rangos paslaugas teikiančių įmonių kainos skiriasi. Kainos skirtumus įtakoja ir darbų kokybė, naudotinų medžiagų klasė, darbo jėgos apmokėjimo dydžiai, taigi vien tik mažesnė darbų kaina negali sąlygoti rangovo parinkimo. Tai, kad UAB „Mano būstas LT“ yra vienintelis ieškovo akcininkas, dar nereiškia intereso konflikto, nes privačių juridinių asmenų tikslai ir interesai yra skirtingi. Nagrinėjamu atveju administratorius suteiktų teisių nepanaudojo savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti, nesujungė administruojamo turto su savo turtu. Administratorius atliko savo pareigas, atsižvelgdamas į bendrus visų naudos gavėjų interesus, veikdamas nešališkai. Teismo išvada apie galimą interesų konfliktą yra nepagrįsta (LR CPK 98 str., 270 str., 291 str., 305 str., 306 str., 307 str., 326 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas M. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-18 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi visų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, bylos aplinkybes išsiaiškino išsamiai, ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus. Pažymėjo, kad byloje įvykus posėdžiams ir 2014-04-25 baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, pasitarimų kambaryje buvo padaryta išvada, jog būtina atnaujinti bylos nagrinėjimą, suteikiant galimybę šalims pateikti papildomus įrodymus tam, kad būtų teisingai išspręstas ginčas. Ieškovas buvo įpareigotas per nustatytą terminą pateikti nutartyje nurodytus duomenis. Nors nutartyje aiškiai buvo nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai, kuriuos ieškovas turėjo pateikti, ieškovas jokių įrodymų nepateikė. Atsakovas paaiškino, kad liudytojo A. T. parodymų pirmosios instancijos teismas sprendime tiesiogiai neišdėstytas tik dėl to, jog minėto liudytojo parodymai buvo bylai visiškai nereikšmingi. Bylos medžiagoje esama rašytinių įrodymų ir atsakovo paaiškinimų, verčiančių abejoti ieškovo pasitelkto liudytojo parodymų patikimumu. Šias aplinkybes dar kartą patvirtino ir liudytojo apklausa. Apklausiamas liudytojas savo parodymus davė, skaitydamas paruoštą tekstą, kadangi pats papasakoti neturėjo ką. Atsakovas nurodė, kad ieškovo atliktieji stogo remonto darbai yra nesusiję su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Ieškovo pozicijos nepagrįstumą patvirtino ir tai, jog stogo būklė ieškovui, kaip jis pats yra pripažinęs, buvo žinoma nuo 2007 metų ir visą šį laiką neatrodė reikalinga neatidėliotinų veiksmų. Tokiu būdu ieškovas visą šį laiką nevykdė jam privalomos pareigos rūpintis pastato būkle, priešingai – tokiais savo veiksmais sukėlė dar didesnę žalą jo prižiūrimam pastatui. Taip pat ieškovas niekur nepaaiškino, kas yra tie avarinės būklės požymiai (LR CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali priimti naują sprendimą, tenkinant ieškinį visiškai (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Nagrinėjamu atveju byloje yra kilęs ginčas dėl bendraturčio pareigos išlaikyti bendrą turtą ir apmokėti su tuo susijusias išlaidas.
Nustatyta, kad ieškovas teikė namo (duomenys neskelbtini), administravimo paslaugas pagal 2004-04-14 sutartį. Atsakovui nuosavybės teise šiame keturių butų name priklauso butas, kurio bendras plotas yra 98,63 kv. m. pagal Valstybės įmonės Registrų centro pateikiamus duomenis, kurie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo jais abejoti ir remiasi (LR CK 4.262 str., CPK 185 str.).
LR CK 4.82 straipsnio 1 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga. Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad namo bendraturtis nėra atleidžiamas nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrą turtą. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.
Bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Sprendžiant pastato namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl įstatyminių pareigų vykdymo priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios - bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo pareiga mokėti mokesčius už pastato bendro turto priežiūrą grindžiama aukščiau minėtomis teisės normomis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009-11-27 nutartyje Nr. 3k-7-515/2009 išaiškino, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais:
1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo;
2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Išplėstinė teisėjų kolegija akcentavo, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytos išimtys galimos, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – ir Reglamentas), Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi 2013 m. gegužės 16 d. atliktų darbų priėmimo akto metu) nustatyta, kad statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų šiuos esminius statinio reikalavimus:
1) mechaninio atsparumo ir pastovumo, t. y. kad apkrovos, galinčios statinį veikti statybos ir naudojimo metu, nesukeltų šių pasekmių: viso statinio ar jo dalies griūties, didesnių deformacijų nei leistinos, žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai; žalos dėl aplinkybių, kurių be didelių sunkumų ir išlaidų galima išvengti ar jas apriboti (sprogimas, smūgis, perkrova, žmonių padarytos klaidos);
2) gaisrinės saugos, t. y. kad kilus gaisrui statinio laikančiosios konstrukcijos tam tikrą laiką galėtų išlaikyti jas veikusias ir dėl gaisro atsiradusias apkrovas; būtų apribota: gaisro kilimo galimybė ir ugnies bei dūmų plitimas statinyje, gaisro išplitimas į gretimus statinius; statinyje esantys žmonės galėtų saugiai išeiti iš jo ar būtų galima juos išgelbėti kitomis priemonėmis; veiktų žmonių įspėjimo ir gaisro gesinimo sistemos; gelbėtojai (ugniagesiai) galėtų saugiai dirbti;
3) higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, t. y. kad būtų nepažeistos statinyje ar prie jo esančių žmonių higienos sąlygos ir nekiltų grėsmė žmonių sveikatai dėl šių priežasčių: kenksmingų dujų išsiskyrimo, pavojingų kietųjų dalelių ar dujų atsiradimo ore, pavojingos spinduliuotės, vandens ar dirvožemio taršos, nuotėkų, dūmų, kietųjų ar skystųjų atliekų netinkamo šalinimo, statinių konstrukcijų ar statinių vidaus drėgmės;
4) saugaus naudojimo, t. y. kad statinį naudojant ar prižiūrint būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, sužeidimo ar sužalojimo elektros srove, sprogimo) rizikos;
5) apsaugos nuo triukšmo, t. y. kad statinyje ar prie jo būnančių žmonių girdimas triukšmas nekeltų grėsmės jų sveikatai, leistų miegoti, ilsėtis bei dirbti normaliomis sąlygomis;
6) energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, t. y. kad naudojamas šiluminės energijos kiekis, atsižvelgiant į vietovės klimato sąlygas ir gyventojų poreikius, nebūtų didesnis už reikiamą (t. y. apskaičiuotą pagal higienos normų ir pastato ar jo patalpų paskirties reikalavimus).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ apibrėžiami gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai (1 punktas). Reglamentas privalomas gyvenamųjų namų naudotojams, techniniams prižiūrėtojams, savivaldybių administracijoms, vykdančioms statinių naudojimo priežiūrą (2 punktas). Reglamento (redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. sausio 7 d.) 5 punktas numato, kad privalomųjų reikalavimų visumą sudaro:
5.1. reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus:
5.1.1. mechaninio atsparumo ir pastovumo [3.8, 3.9];
5.1.2. gaisrinės saugos [3.10, 3.16];
5.1.3. higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos [3.11];
5.1.4. saugaus naudojimo [3.12, 3.5];
5.1.5. apsaugos nuo triukšmo [3.13];
5.1.6. energijos taupymo ir šilumos saugojimo [3.4, 3.14];
5.2. reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad:
5.2.1. patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse [3.22];
5.2.2. būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos.
Byloje nustatyta, kad 2013-04-01 UAB „Naujamiesčio būstas“ sudarė statinio apžiūros aktą Nr. NB-AA-13-104 dėl pastato (duomenys neskelbtini) stogo apžiūros, defektų nustatymo, kuriame konstatavo, kad dalis stogo turi avarinės būklės požymių ir reikalingas apie 100 kv.m. stogo kapitalinis remontas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas savarankiškai priėmė sprendimą dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo remonto, apie tai pranešė namo gyventojams skelbimu, kad dėl avarinės situacijos 2013 m. balandžio mėnesį bus atliekamas stogo remontas (apie 100 kv. m).
Stogo remonto darbai buvo atlikti ir atliktų darbų priėmimo aktas buvo sudarytas 2013 m. gegužės 16 d., kuriuo ieškovo atstovas priėmė stogo remonto darbus, kurių kaina su PVM buvo 19999,99 Lt, kaip įvykdytus tinkamai, pretenzijų dėl darbų kokybės ir (ar) trūkumų neturėjo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo atlikti stogo remonto darbai atitiko įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, todėl, remiantis CK 4.83 straipsnio 4 dalies norma, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo apmokėti šių darbų atlikimo išlaidas. Teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovo pateiktą UAB „Conresta“ lokalinę sąmatą Nr. 1, sudarytą 2013 metų spalio mėnesio kainų lygiu, nes ieškovas darbus atliko 2013 m. balandžio mėnesį, o darbus priėmė 2013 m. gegužės 16 d.
Apelianto argumentai dėl šalių rungimosi, dispozityvumo, lygiateisiškumo ir teisės į nešališką teismą principų, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo grindžiami apelianto tvirtinimu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino ieškovo išdėstytų argumentų ir pateiktų įrodymų dėl ieškovo reikalaujamos mokėti skolos ir atmetė šiuos, neišdėstydamas jokių tokio sprendimo argumentų. Tai, kad apeliantui nepatinka teismo sprendimo surašymo stilius, savaime nereiškia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra be motyvų, nes ieškovui nebuvo užkirstas kelias pasinaudoti apeliacijos teise ir patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgiant į šalyje įtvirtintą instancinę teismų sistemą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdama, ar atsakovas skolingas ieškovui prašomą priteisti pinigų sumą, apskaičiuotą pagal 2013 m. gegužės 16 d. perdavimo-priėmimo aktą, kuris nėra nuginčytas nustatyta tvarka, bei vertindama šiam klausimui išspręsti reikšmingus šalių pateiktus duomenis, daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
CPK 178 straipsnyje suformuluota pagrindinė įrodinėjimo pareigos taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje konstatuojama, kad ieškovo nurodytas atsakovo skolos dydis yra pagrįstas faktinėmis ieškovo išlaidomis, kurių atsakovas ilgą laiką neapmoka. Tuo tarpu atsakovas neįrodė, kad nėra skolingas ieškovui pagal ieškinio sumą.
Aiškinant įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje, taip pat pažymėtina, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina, taip pat sprendžia, kurie šalių nurodomi argumentai bei pateikiami duomenys yra susiję su byloje nustatinėjamų faktų (įrodinėjimo dalyko) esme, taigi ir reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti, tik teismas. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės nereikalauja, kad absoliučiai visi šalių dėstomi argumentai bei pateikiami duomenys būtų ištirti ir įvertinti, o tik tie, kurie susiję bei reikšmingi aplinkybėms, įrodinėjamoms proceso metu, išsiaiškinti ir nustatyti. Nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodinėjamas ieškovo reikalaujamų mokėti mokesčių tarifų neteisėtumas ir ekonominis nepagrįstumas, o atsakovo pateiktas kitoks jo nurodytų argumentų bei pateiktų įrodymų dėl ieškovo reikalaujamos mokėti skolos, kaip bylai reikšmingų duomenų, vertinimas nesudaro pagrindo ieškinį atmesti.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas turi pareigą mokėti skolą už stogo remontą, atsakovui nepateikus įrodymų, jog su ieškovu yra atsiskaitęs. Pagal teismų praktiką teismas neturi pareigos įvertinti ir pasisakyti dėl visų šalių argumentų, liudytojų parodymų, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo argumentai, susiję su ieškovo tinkamai vykdomomis pareigomis pastato bendrasavininkų atžvilgiu, laikytini bendro pobūdžio samprotavimais, nėra pateikti jokie įrodymai, jog ieškovas pažeidė kokias nors savo pareigas, turinčias ryšį su atsakovo prievole mokėti už stogo remonto darbus, ir nėra pagrindo teigti, kad ieškovas pažeidė atsakovo teises.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje byloje nėra teisinių pagrindų konstatuoti, jog ieškovas, apskųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, būtų piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis ir taip pažeidęs atsakovo teisėtus interesus.
Susidariusios išlaidos bendriems daiktams prižiūrėti ir tvarkyti paskirstomos namo savininkams proporcingai jų turimai daliai bendrame turte, todėl proporcingumo taisyklė nepažeista, nes stogo remonto išlaidos paskirstomos proporcingai priklausančiai bendro turto daliai (LR CK 4.82 str. 5 d.).
Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas neteisingai apskaičiavo skolą už stogo remonto darbus, tenkančius jo turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kad ieškovas netinkamai vykdė savo pareigas (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo argumentais, jog jis nemoka už paslaugas dėl tos priežasties, kad ieškovo paskaičiavimai yra nepagrįsti ir remonto darbus atliko UAB „Mano Būstas LT“. Aplinkybė, kad remonto darbus atliko ieškovo vienintelis akcininkas, nepanaikina atsakovo pareigos atsikaityti už stogo remonto darbus.
Taigi, atsakovui nesutinkant su ieškovo nurodytos skolos dydžio pagrįstumu ir nepateikus objektyvių įrodymų bei atsakovui neįvykdžius savo procesinės pareigos pagrįsti atsikirtime nurodytus argumentus (LR CPK 178 str.), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškovas pagal LR CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d. pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t.y. procesines palūkanas. Šie ieškovo reikalavimai yra pagrįsti, nes pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė atsakovo atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, dėl to ieškovas turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką atsakovas naudojosi ieškovo lėšomis, gavo iš to naudos, tuo pažeisdamas ieškovo interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs ieškovo nuostoliai. Nagrinėjamu atveju procesinių palūkanų mokėjimas, kaip civilinė atsakomybė, kyla iš atsakovo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai prievolei ieškovui. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų ir rašytinių įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.5 str., 6.1 str. - 6.4 str., 6.6 str. 4 d., CPK 80 str., 93 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.). Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas įgijo pareigą atlyginti ieškovui bylinėjimosi išlaidas 100,64 EUR (163 Lt žyminio mokesčio ir 184,50 Lt teisinių paslaugų) pirmosios ir 117,30 EUR (163 Lt žyminio mokesčio ir 242 Lt teisinių paslaugų) apeliacinės instancijos teisme, nes byloje yra pateikti jų dydį patvirtinantys įrodymai (LR CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 320 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teismas
nusprendė:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo M. G. 2101,15 EUR skolos ir 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. lapkričio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 100,64 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 117,30 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ naudai.