Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka, neteistas, 2014 m. kovo 27d. ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 178 str.1d., 182 str.1d., 214 str.1d., 215 str.1d. padarymo, vadovaujantis LR BK 38 str. LR BPK 212 str.5p. nutrauktas kaltininkui S. V. ir nukentėjusiajai N. P. susitaikius

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – LR BK) 178 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

S. V. 2016-06-14 apie 19 val., būdamas savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išėmęs rašomojo stalo apatinį stalčių, esantį močiutės miegamojo kambaryje, ant grindų rado metalinį seifą su jame buvusiais 10 tūkst. JAV dolerių, t.y. 11 363,63 eurų ir 10 tūkst. eurų, priklausančius jo (S. V.) močiutei S. K., seifą išmetė per balkoną ir išėjęs iš buto jį pasiėmė, t.y. pagrobė svetimą – močiutei S. K. priklausantį, 21 363,63 eurų vertės svetimą turtą ir tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 3 d.

Kaltinamasis S. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2016-06-14d. vakare, būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), kur gyveno su močiute norėjo ištraukti užkritusį už stalo stalčių popieriuką, ant kurio užrašyta banko sąskaita. Jis ištraukė apatinį stalčių ir rado metalinę dėžutę, kurią nunešė į savo kambarį, nes tuo metu namuose buvo močiutė. Jis bandė atidaryti dėžutę, bet nepavyko, todėl sekančios dienos ryte išmetė per balkoną ir, po maždaug 20 minučių išėjęs į kiemą, paėmė dėžutę, nusinešė šiek tiek toliau. Išlaužęs dėžutę pamatė du vokus su pinigais, kuriuose buvo 10 tūkstančių eurų ir 10 tūkstančių dolerių, kurie buvo sudėti atskirai. Dėžutę išmetė ir nuvažiavo link Akropolio pakeisti dolerius į eurus. Jis žaidė kazino, vartojo alkoholį dvi dienas, išleido 2600 dolerių. Kitų pinigų nelietė. Taip pat pirko drabužių, telefoną, kurį paėmė mama. Kai išleido 2600 dolerių, suprato, ką padarė ir nutarė grąžinti likusius 7400 dolerių ir 10 tūkstančių eurų, kol nevėlu. Šiuo metu su močiute sutarė, kad jis jai atlygins žalą. Savo veiksmus vertina labai blogai, nori keistis. Po vagystės apsigyveno viešbutyje, po to susirado butą ir gyvena atskirai. Mama telefoną iš jo paėmė, ji padeda materialiai, planuoja pradėti dirbti. Iki vagystės turėjo problemų dėl azartinių žaidimų. Dirbti viešųjų darbų mnelabai norėtų, bet tai būtų geriau negu laisvės atėmimo bausmė.

Be kaltinamojo parodymų, S. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką grindžiama ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 291 str. tvarka ištirtais rašytiniais bylos įrodymais:

Nukentėjusioji S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su ja gyvena anūkas - S. V.. Vyras, kuris mirė 2016-01-06, iš banko "Swedbank" buvo parnešęs seifą, kuriame buvo 35 000 eurų ir 10 000 JAV dolerių. 2016-06-15, apie 11.40 val., jai paskambino dukra N. P. ir pasakė, kad paruoštų dolerius pakeisti į eurus. Tuomet ji ir pastebėjo, kad nėra seifo. Įtaria anūką S. V., kuris po įvykio ragelio nekėlė, buto raktų jis neturi. Papildomos apklausos metu parodė, kad nuo 19 metų jos anūkas lošia kazino, taip pat anksčiau buvo pasigedusi pinigų. Seifas, kuris buvo gautas iš banko, buvo nedidelis, tačiau apytiksliai jo išmatavimai būtų 35*18 cm. Pinigai buvo sudėti į tris krūveles, permauti gumele. 2016-06-17 apie 22 val. S. V. jai į butą atnešė voką ir pabėgo. Voke buvo 10 000 eurų ir 75 000 dolerių. Ji prisiminė, kad seife buvo ne 35 000 eurų, kaip nurodė pirminėje apklausoje, bet 10 000 eurų, kadangi vyras 25 000 ar 26 000 eurų buvo įdėjęs į sąskaitą. Tad anūkas jai grąžino beveik visus pinigus, trūksta 2500 JAV dolerių, tačiau dėl jų civilinio ieškinio ji nereiškia (b.l. 20; 21-24; 25-28; 29-31).

Liudytojas O. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jų šeima t.y. tiek jis, tiek sesuo N. P. žinojo, kad tėvai turi sutaupę pinigų. Žinojo, kad pinigus tėvas laikė galimai AB "Swedbank" esančiame seife. Kokia tai buvo pinigų suma, nežino. Tėvas pasakojo, kad užsidarius AB "Swedbank" filialui Justiniškių rajone, Vilniuje, laikytus pinigus jis parsinešė ir toliau laikė namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Žinojo, tik tiek, kad pinigai buvo dviejų valiutų t.y. eurais ir doleriais. Kur buvo laikomi pinigai, nežino. Su jo tėvais kartu gyveno ir sesers sūnus, t.y. jo sūnėnas S. V.. Tėvo vardu buvo atidarytos dar dvi banko sąskaitos, į kurias dėjo pinigus tiek tėvai, dėjo ir jis pats. Po tėvo mirties, pagal testamentą dalis pinigų atiteko jam, kaip paveldėtojui. Žino, kad sūnėnas iš mamos pavogė pinigus. Apie S. V. gali pasakyti tik tiek, kad jis visada nenorėjo mokytis, dirbti. Kuo užsiima laisvalaikiu nežino, kiek aplankydavo mamą, jis visuomet sėdėdavo prie kompiuterio (b.l. 42).

Liudytoja N. P. ikiteisminio tyrimo metu apie savo sūnų S. V. parodymus duoti atsisakė, tačiau parodė, kad naudojamą mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 6S“ paėmė iš sūnaus, kurį, kaip jis paaiškino, nusipirko iš močiutės pavogtų pinigų. Pagal mobiliojo ryšio telefono „iPhone 6S“ garantinę pažymą mato, kad telefonas pirktas salone „Omnitel“ 2016-06-15. Apie tai, kad jos motina S. K. laiko didelę pinigų sumą namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sužinojo tik po tėvo mirties. Motina buvo užsiminusi, kad turi pinigų ir dolerių valiuta. 2016-06-15 pirmoje dienos pusėje, laiko tiksliai nurodyti negali, jis paskambino motinai ir pasakė, kad šiai dienai yra labai geras dolerių kursas, todėl pasiūlė jai pakeisti dolerius į eurus. Motina sutiko. Sutarė, kad atvažiuos paimti pinigų. Praėjus kelioms minutėms sulaukė mamos skambučio, ji pasakė, kad namuose pasigedo turėtų pinigų. Kiek pinigų iš viso buvo ji niekada nežinojo ir net po vagystės to mama nesakė (b.l. 46-47).

Vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas UAB „Omnitel“ pateiktas salono, esančio PC "Akropolyje" vaizdo įrašas. Apžiūros protokole nurodyta, kad laike 10:09:05 į „Omnitel“ saloną užeina vidutinio kūno sudėjimo, tamsių, trumpai kirptų plaukų, dėvintis akinius vaikinas. Jis vilki mėlynos spalvos sportinį megztinį, ant kaklo pasikabinęs juodos spalvos vyrišką rankinę ant kuriuos matyti baltos spalvos užrašas „NIKE“. Vaikinas vilki mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, avi tamsios spalvos sportinius batus, kurių raišteliai ir padas ryškios, galimai raudonos spalvos. Vaikinas prieina prie vieno iš prekystalių ir apžiūri mobiliojo ryšio telefonus. Prie jo prieina parduotuvės darbuotojas, abu kalbasi. Laike 10:09:52 vaikinas nueina nuo prekystalio ir prieina prie kasos. 10:10:25 prie prekystalio grįžta parduotuvės darbuotojas nešinas dvejomis šviesios spalvos dėžutėmis, galimai su viduje esančiais mobiliojo ryšio telefonais. Laike 10:11:25 vaikinas iš rankinės traukia galimai pinigų kupiūras, jas skaičiuoja ir perduoda pardavėjui. Pardavėjas ant prekystalio padeda maišelį. Vaikinas iš maišelio išsiima šviesios spalvos dėžutę, iš jos išima mobiliojo ryšio telefoną, jį apžiūri. Laike 10:18:26 vaikinas išeina iš parduotuvės patalpos. Iš vaizdo įrašo medžiagos matyti, kad tai – S. V. (b.l. 91-95).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota 2016-06-15 įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra, prie apžiūros protokolo prijungta fotolentelė. (b.l. 9-15)

2016-06-20 apžiūros protokolo duomenimis, buvo apžiūrėti nukentėjusiosios S. K. pateikti pinigai ir jai grąžinti (b.l. 32-38; 39).

2016-07-05 savanoriško, daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad N. P. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 6S“, kuris apžiūrėtas ir grąžintas N. P. (b.l. 50; 51-56; 57).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje teisiamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas. Įrodymais baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis LR BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

LR BK 178 str. 3 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės svetimo turto arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių arba svetimo turto pagrobimą dalyvaujant organizuotoje grupėje, kuri aprašyta materialiąja sudėtimi. Vagystės objektyviosios pusės požymiui - veikai būdinga tai, kad ji apima du momentus: neteisėtą slaptą arba atvirą svetimo turto paėmimą ir neatlygintiną turto pasisavinimą. Abu šiuos veiksmus įstatymų leidėjas įvardija kaip turto pagrobimą. Vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia. Todėl apibūdinant kaltės, darant vagystę, turinį turi būti vadovaujamasi LR BK 15 str. 2 d. ir turi būti konstatuojama, kad kaltininkas suprato daromos veikos pavojingą nusikalstamą pobūdį, numatė, jog ją darydamas neteisėtai, prieš savininko valią, užvaldys svetimą turtą. Taigi kaltininko psichinis, valinis santykis vagystės atveju turi būti vertinamas kaip visuma, t.y. ir daromos veikos, ir kartu jos padarinių atžvilgiu. Kaltinant padarius vagystę, turi būti nustatyta ir neginčijamai įrodyta, kad ir daromą veiką, ir jos padarinius kaltininkas vagystės atveju vertina kaip pavojingus, neteisėtus, t. y. supranta jų tikrąją esmę, tačiau jų neatsisako, bet sąmoningai ir valingai siekia.

Visuma šių teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jų pagrindu konstatuoja kaip įrodytas šias faktines aplinkybes, o būtent, kad S. V. 2016-06-14 apie 19 val., būdamas savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išėmęs rašomojo stalo apatinį stalčių, esantį močiutės miegamojo kambaryje, ant grindų rado metalinį seifą su jame buvusiais 10 tūkstančių JAV dolerių, t.y. 11 363,63 eurų ir 10 tūkstančių eurų, priklausančius S. V. močiutei S. K., seifą išmetė per balkoną ir išėjęs iš buto jį pasiėmė, t.y. pagrobė svetimą – močiutei S. K. priklausantį, 21 363,63 eurų vertės svetimą turtą ir tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 3 d. Jis visiškai laisvai disponavo pagrobtu turtu, t.y. dalį pagrobtų pinigų eurais iškeitė į dolerius, iškeitęs pinigus, dalį jų panaudojo lošimui kazino, nusipirko naują mobiliojo ryšio telefoną, tą dieną važinėjo taksi po Vilnių ir lošė įvairiuose kazino, prekybos centre „Panorama“ pirko asmeninius daiktus, todėl vagystė laikytina baigta. Tokiu būdu, jis slaptai pagrobė didelės vertės svetimą turtą ir jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 3 d. kaip sunkus nusikaltimas, pagrobtų pinigų suma atitinka LR BK 190 str. numatytą turto vertės išaiškinimą, kad didelės vertės turtas – turtas, kurio vertė viršija 250 MGL (9415 Eur) dydžio sumą.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad S. V. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą (LR BK 11 str.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: S. V. teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, nedirba, neturi kito legalaus pragyvenimo šaltinio, jauno amžiaus.

Už LR BK 178 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta vienintelė bausmės rūšis- laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. S. V. neteistas. LR BK 55 str. nuostatos, kad pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, negali būti taikoma, nes S. V. padarytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis, ir su kaltinamojo asmenybe, teismas sprendžia, kad pagal LR BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t.y. įvertinus, kad kaltinamasis gali būti sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, taip pat apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, laikysis įstatymų, nebenusikals ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, bus paskirta protinga ir teisinga bausmė, o reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skiriant sankcijoje numatytą artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmę, be realaus bausmės atklikimo.

LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad S. V. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

LR BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusioji S. K. ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieškinio nereiškė. 2016-08-25 prašyme Vilniaus miesto apylinkės teismui S. K. pareiškė, kad civilinio ieškinio šioje byloje nereiškia, todėl civilinio ieškinio priteisimo klausimas šioje bykloje nesvarstomas.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 3 d. ir nuteisti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. V. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti LR BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant S. V. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taikyti baudžiamojo poveikio priemonę –nemokamus darbus (LR BK 70 str.) ir skirti S. V. 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, kurie turi būti atlikti per 6 mėnesius.

Bausmės pradžią nuteistajam skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

S. V. asmens tapatybės kortelę Nr. 14306317, išduotą 2016-05-09 Vilnius (19), galiojančią iki 2026-05-09, nuosprendžiui įsiteisėjus. grąžinti R. V..

Vaizdo įrašus, esančius kompaktiniuose diskuose ir voką su daktiloskopinėmis plokštelėmis palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.