Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo D. G. neprieštaravo pareiškimui. Patvirtino, jog po motinos S. V. mirties, jos palikimą priėmė tėvas R. V.. Nei ji, nei jos sesuo pareiškėja V. K. nesikreipė dėl palikimo po motinos mirties. Todėl mano, jog pareiškimas yra pagrįstas ir tenkintinas. Ji pretenzijų dėl tėvo palikimo nereiškia, jo nepriėmė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Kadangi faktų nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėja negali įgyvendinti savo teisių paveldėti, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Bylos medžiaga, pareiškėjos, jos atstovės advokatės Vidos Leonovienės, suinteresuoto asmens, liudytojos Ž. M. parodymais nustatyta, jog pareiškėjos motina S. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirė 2011 m. rugsėjo 16 d., iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini) (6,10,11 b.l.). Mirus S. V., santuokos metu įgytu ir sutuoktinio R. V. vardu įregistruotu butu su rūsiu, 65.78 kv. m. bendro ploto, esančiu (duomenys neskelbtini) (12-13 b.l.), rūpinosi pareiškėjos tėvas R. V.. Jis liko gyventi bute, naudojosi sutuoktinės asmeniniais daiktais, baldais, su pareiškėjos V. K. pagalba tvarkė ir prižiūrėjo butą, mokėjo mokesčius bei atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad pareiškėjos tėvas R. V. palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės S. V. mirties, priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė (14 b.l.) (CK 5.51 str. 1 d.). Minėtas aplinkybes patvirtino posėdyje apklausta liudytoja. 2014-11-04 mirus pareiškėjos tėvui R. V., pareiškėja V. K. priėmė jo palikimą, nes kreipėsi pas notarą su pareiškimu bei buvo užvesta paveldėjimo byla (8,9 b.l.). Tačiau pareiškėjos tėvas R. V. praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarus dėl palikimo priėmimo po savo sutuoktinės mirties ir pareiškėja neturi teisės paveldėti turto, likusio po tėvo mirties. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi pareiškėjos, suinteresuotų asmenų, liudytojos parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje. Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas, laikytinas pagrįstu (CPK 177 str. 1, 2 d., CPK 185 str. 1 d.).

Konstatuotina, jog pareiškėjos tėvas R. V. priėmė palikimą po sutuoktinės mirties pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jam nebuvo išduotas (CK 5.51 str. 1 d.) (14 b.l.). Aptartos įstatymo normos, reglamentuojančios įpėdinio teisės į palikimą įgyvendinimą, taikytinos ir tuo atveju, kai įpėdinis yra pergyvenęs sutuoktinis. Pareiškėjos tėvas R. V. yra palikėjos S. V. sutuoktinis. Kadangi pirmos eilės įpėdiniai pretenzijų dėl palikimo nereiškia, jo nepriėmė, pareiškėjos tėvas turi teisę paveldėti turtą, likusį po jo sutuoktinės mirties (CK 5.13 str.). Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Kadangi pareiškėjos prašomą nustatyti faktą patvirtino tiek apklausti liudytojai, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 str.).

Nagrinėjamoje byloje susidarė 1,51 EUR (5,20 Lt) pašto išlaidų, kurios nepriteisiamos, nes yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų 3 EUR (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 ir 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2014-11-04, po savo sutuoktinės S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2011-09-19, priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.