Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.4.2; 1.2.14.5.2; 1.2.29.1; 2.1.3.2; 2.1.14; 2.1.15.1.1;2.1.15.1.2;2.1.15.3.3.2;2.4.6.4.2;

2016 m. vasario 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Ališauskaitės ir nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. L. apeliacinius skundus dėl 2014 m. lapkričio 12 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. L. ir R. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. išteisinti, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant minėtas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 2 p.). Nukentėjusiosios R. L. civilinis ieškinys dėl 25 000 Lt (7 240 Eur) neturtinės ir 154,12 Lt (44,63 Eur) turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl V. L. ir R. Š. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. panaikinta, V. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d., 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. 2 d., į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2013 m. lapkričio 3 d. iki 2013 m. gruodžio 5 d. (viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena prilyginama dviejų MGL dydžio baudai), ir paskirta 84 MGL (3 163,44 Eur) dydžio bauda; R. Š. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d., 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. 2 d., į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2013 m. spalio 31 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d. (viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena prilyginama dviejų MGL dydžio baudai), ir paskirta 122 MGL (4 594,52 Eur) dydžio bauda. Nuosprendžio dalis dėl V. L. ir R. Š. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. panaikinta ir ši bylos dalis nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Iš V. L. ir R. Š. solidariai priteista nukentėjusiajai R. L. 1 000 Eur neturtinės ir 44,64 Eur turtinės žalos atlyginimo bei iš kiekvieno po 826,11 Eur proceso išlaidų. Prokurorės prašymas dėl 7 666 Lt (2 220 Eur) ekstradicijos išlaidų priteisimo iš R. Š. atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 12 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. ir R. Š. buvo kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. tuo, kad jie veikdami bendrininkų grupe pasikėsino apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y. V. L. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su R. Š., su kuria kartu gyveno neįregistravęs santuokos, turėdamas tikslą santuokos nutraukimo su R. L. metu apgaule užvaldyti savo naudai didesnę šeimos dalytino turto dalį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei nenustatytu laiku, V. L. fiktyviai surašius 2007-01-13 neprotestuotiną vekselį, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, jog V. L. įsipareigoja R. Š. sumokėti 130 000 Lt iki 2007-05-28, R. Š. 2007-05-29 šį aiškiai netikrą neprotestuotiną vekselį pateikė Klaipėdos miesto 1-ajam notarų biurui, esančiam adresu Klaipėda, S. Daukanto/Šiaulių g. 21/26, jo pagrindu buvo išduotas 2007-05-29 vykdomasis įrašas bei šį dokumentą R. Š. 2007-06-18 pateikė antstoliui, esančiam J. Basanavičiaus g. 23, Šilalėje, priverstinai vykdyti iš V. L. ir R. L. bendro turto.

Be to, V. L. ir R. Š. buvo kaltinami tuo, kad tęsdami nusikalstamus veiksmus ir žinodami, jog Šilutės rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo pagal R. L. ieškinį V. L., Šilutės rajono apylinkės teismui, esančiam M. Jankaus g. 4, Šilutėje, V. L. 2007-05-25 ir 2007-10-29 pateikė atsiliepimus į ieškinį, melagingai nurodydamas, jog jis ir R. L. yra skolingi R. Š. 130 000 Lt, kurie buvo gauti šeimos poreikiams tenkinti, reikalaudami dalį skolos, t. y. 65 000 Lt, priteisti iš R. L. R. Š., o R. Š., tęsdama bendrus nusikalstamus veiksmus 2007-06-26 ir 2007-10-29, pateikė Šilutės rajono apylinkės teismui atsiliepimus, melagingai patvirtindama faktą, jog V. L. ir R. L. solidariai jai skolingi 130 000 Lt, kurie buvo paimti šeimos poreikiams tenkinti, bei reikalaudama dalį skolos, t. y. 65 000 Lt, priteisti iš R. L., tačiau nusikaltimo nebaigė ir 65 000 Lt vertės turto iš R. L. neįgijo dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes Šilutės rajono apylinkės teismas 2008-01-17 sprendimu pripažino, kad 130 000 Lt paskola yra asmeninė V. L. prievolė.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorė Jurgita Ališauskaitė prašo 2014 m. lapkričio 12 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendį dėl V. L. ir R. Š. išteisinimo panaikinti ir dėl to priimti naują nuosprendį – V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., ir skirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2013-11-03 iki 2013-12-05; R. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., ir skirti jai 2 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose; į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2013-10-31 iki 2013-11-13. V. L. nutraukti baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui; R. Š. nutraukti baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Nukentėjusiosios R. L. civilinį ieškinį dėl 25 000 Lt neturtinės ir 154,12 Lt turtines žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti solidariai iš V. L. ir R. Š.; iš R. Š. priteisti 6 777 Lt ekstradicijos išlaidų. Iki ieškinio atlyginimo palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-09-10 nutartimi taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą R. Š. ir V. L. nuosavybės teise priklausančiam turtui. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti Šilutės rajono apylinkės teismo paskirtas kardomąsias priemones, t. y. R. Š. 2013-11-13 nutartimi paskirtą 20 000 Lt užstatą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti, V. L. to paties teismo 2013-12-05 nutartimi paskirtą 15 000 Lt užstatą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad nors ikiteisminio tyrimo metu išteisintieji nedavė parodymų, tačiau teisminio nagrinėjimo metu išteisintasis V. L. ne kartą pareiškė, kad aferą su vekseliu sugalvojo advokatas A. B., kurį buvo prašyta apklausti byloje kaip liudytoją. Išteisintasis prisipažino, kad pasirašė vekselį, pagal jį buvo gautas vykdomasis raštas ir pradėtas išieškojimas, tai, kaip teigia prokurorė, parodo, kad buvo siekiama finansinės naudos. Prokurorė tvirtina, kad siekis buvo nusikalstamas, tai patvirtina bylos duomenys: vekselis, prašymas atlikti vykdomąjį įrašą, V. L. atsiliepimas R. Š., taip pat galiojantis teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo. Civilinėje byloje išteisintųjų vardu pateikti atsiliepimai į nukentėjusiosios ieškinį aiškiai patvirtina jų siekį neteisėtai praturtėti nukentėjusiosios sąskaita. Be to, iš išteisintųjų pajamų ir turto deklaracijų, sąskaitų išrašų akivaizdu, kad pastarieji jokios 130 000 Lt dydžio skolos ir paskolos nėra deklaravę ir jų turimas turtas akivaizdžiai įrodo, kad jie neturėjo finansinės galimybės disponuoti tokia pinigų suma. Šie duomenys pagrįstai leidžia manyti, jog vekselis buvo sudarytas fiktyviai ir panaudotas siekiant savo naudai įgyti didelės vertės R. L. turto.

Apeliaciniame skunde prokurorė taip pat nurodo, kad nors specialisto išvada nustatyta, kad V. L. nepasirašė atstovavimo sutarties su advokatu A. B., taip pat teismui teiktų jo vardu atsiliepimų civilinėje byloje, R. Š. nepasirašė tik vieno atsiliepimo, tačiau vien parašų netikrumas neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad kaltinamieji nepritarė toms aplinkybėms, kurios išdėstytos šiuose atsiliepimuose. Prokurorė teigia, kad tam, jog dokumentas būtų pripažintas netikru, jame nurodyta informacija turi būti netikra. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamieji nepritarė tai melagingai informacijai, kuri nurodyta atsiliepimuose, juolab, kad kaltinamosios R. Š. aktyvūs veiksmai dėl šios skolos prisiteisimo ir išieškojimo akivaizdžiai parodė, kad ji siekė finansinės naudos, pasinaudodama V. L. asmeninio gyvenimo situacija. R. Š. pripažino pasirašius vieną iš atsiliepimų, kuriame taip pat išdėstė informaciją, susijusią su V. L. santuokiniu gyvenimu. Prokurorė laiko neįtikėtinomis teismo išvadas, kad kaltinamoji R. Š. galėjo nesuprasti ir nežinoti, kad iš tiesų V. L. nepanaudojo jos pinigų šeimos tikslams, nes bylos duomenimis nustatyta, kad išteisintieji kartu gyveno nuo 2005 m., o bendravo nuo dar anksčiau.

Prokurorės apeliaciniame skunde daroma išvada, kad Šilutės rajono apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė byloje nustatytų aplinkybių neatitinkančias išvadas ir tai sutrukdė tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, todėl 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendis turi būti panaikintas, priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Prokurorės apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad baudžiamoji byla V. L. ir R. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d nutrauktina suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2014 m. lapkričio 12 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – V. L. ir R. Š. pripažinti kaltais, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas, ir visiškai tenkinti jos civilinį ieškinį dėl 25 000 Lt neturtinės ir 154,12 Lt turtinės žalos atlyginimo; priteisti jos naudai visas turėtas proceso išlaidas.

Apeliaciniame skunde R. L. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, netinkamai, neobjektyviai, neišsamiai, nevisapusiškai ir neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė visiškai nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių V. L. ir R. Š. kaltę padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus. Apeliantė nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas akcentuoja tai, jog pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus ekspertizės aktą išteisintieji nepasirašė dalies procesinių dokumentų civilinėse bylose, tačiau vėliau nuosprendyje teismas pripažįsta, jog vis dėlto dalis tokių dokumentų išteisintųjų buvo pasirašyti ir pateikti, be to, pati R. Š. teismo posėdžio metu pripažino, jog nurodytus procesinius dokumentus pasirašė būtent ji.

Apeliantės tvirtinimu, yra akivaizdu, jog išteisintieji, panaudodami netikrą vekselį, aktyviais veiksmais, pasikartojusiais ne kartą, tyčia siekė neteisėtai įgyti svetimą, apeliantei priklausantį turtą, tačiau to nepavyko padaryti dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių – civilines bylas nagrinėję teismai tokius reikalavimus atmetė ir pripažino prievolę pagal vekselį asmenine V. L. prievole. Abejonių dėl to nėra ir negali būti, kadangi tokios aplinkybės yra įrodytos byloje esančiais procesiniais dokumentais iš civilinių bylų ir ekspertizės aktu, kuriame tokios aplinkybės nėra paneigtos. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad tai, jog išteisintieji pasirašė dalį procesinių dokumentų civilinėse bylose, juos pateikė, palaikė ir, panaudodami netikrą vekselį, aktyviais veiksmais nuolat siekė neteisėtai įgyti iš apeliantės jai priklausantį didelės vertės turtą, t. y. 65 000 Lt, patvirtina tiek Klaipėdos skyriaus ekspertizės aktas, tiek patys procesiniai dokumentai, kurių netikrumo nekonstatavo ir Lietuvos teismo ekspertizės centras. Aptariamas aplinkybes nuosprendyje pripažino ir pirmosios instancijos teismas, tačiau, remdamasis tuo, padarė visiškai nepagrįstas išvadas, kad tokios išteisintųjų veikos nėra laikytinos nusikalstamomis.

Apeliantė teigia, kad apylinkės teismas nuosprendyje visiškai nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog vekselis yra netikras, suklastotas išteisintųjų ir kad pagal vekselį R. Š. nebūtų paskolinusi 130 000 Lt dydžio piniginių lėšų jai ir V. L. tuo metu priklausiusio buto remontui, ir nurodo, kad tokiais įrodymais turi būti pripažinti V. L. prisipažinimas, kad jis surašė ir pasirašė 130 000 Lt vertės vekselį, liudytojų L. P., L. L., E. L. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, pajamų ir turto deklaracijos, sprendimas civilinėje byloje ir kt. Apeliaciniame skunde toliau teigiama, kad teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog V. L. 2007-01-08 rengtas atsiliepimas dėl raginimo atsiskaityti patvirtina vekselio klastojimo faktą. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad suklastoto vekselio pagrindu piniginių lėšų reikalavimas civilinėse bylose ir vekselio pateikimas vykdyti nėra laikytinas sukčiavimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d.

Teismo posėdyje prokurorė bei nukentėjusioji ir civilinė ieškovė prašė apeliacinius skundus tenkinti, išteisintieji ir jų gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis, nustatanti baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir teisės pažeidimų bei darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą, taip pat teisės disponuoti turtu, ir tokiu būdu ,,privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (kasacinės nutartys 2K-32-696/2015; Nr. 2K-620/2010).

Nagrinėjamos bylos kontekste paprastasis vekselis (t. 1, b. l. 77) gali būti pripažintas sukčiavimo priemone, jeigu būtų nustatyta, kad surašant paprastąjį vekselį, išteisintųjų R. Š. ir V. L. tyčia buvo nukreipta į asmenų, turinčių teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimą (šiuo atveju tokiais asmenimis laikytini notaras, išdavęs vykdomąjį įrašą, antstolis šio vykdomojo įrašo pagrindu pradėjęs vykdomąją bylą ir civilines bylas dėl iš minėto paprastojo vekselio kylančių reikalavimų nagrinėję teismai) ir nukentėjusiajai R. L. priklausančio didelės vertės turto ar turtinės teisės įgijimą. Baudžiamąją bylą pirmąją instancija nagrinėjęs teismas šių pagrindų nenustatė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, apylinkės teismas, priimdamas tokį procesinį sprendimą, netinkamai vertino baudžiamosios bylos įrodymus ir pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. nuostatas.

Kaip nustatyta, išteisintieji R. Š. ir V. L. pasinaudojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80 str. 1 p. numatyta teise ir iš esmės atsisakė duoti parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Išteisintieji R. Š. ir V. L. 2014 m. vasario 12 d. Šilutės rajono apylinkės teismo teisiamajame posėdyje iš esmės nurodė tik kai kuriuos dokumentus, pateiktus civilinę bylą dėl nukentėjusiosios R. L. ir išteisintojo V. L. santuokos nutraukimo nagrinėjusiems teismams. Išteisintasis V. L. parodė, jog 2007-05-23 atsiliepime (civilinės bylos, prijungtos prie nagrinėjamos baudžiamosios bylos (toliau – civilinė byla) t. 1, b. l. 22), 2007-10-22 atsiliepime (civilinės bylos t. 1, b. l. 64), 2007-05-22 atstovavimo sutartyje Nr. 07-05-22/01 (civilinės bylos t. 1, b. l. 24) pasirašė ne jis. Išteisintasis V. L. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, jog 2007-01-13 paprastajame vekselyje, kuriuo V. L. besąlygiškai įsipareigojo R. Š. iki 2007-05-28 sumokėti 130 000 Lt (toliau – vekselis), pasirašė jis (t. 5, b. l. 43). Išteisintoji R. Š. parodė, kad 2007-06-20 atsiliepime (civilinės bylos t. 1, b. l. 36) pasirašė ji, abejoja, ar 2007-10-25 atsiliepime (civilinės bylos t. 1, b. l. 65–66) parašas jos. 2014-06-06 Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akte Nr. 1K-35 (14) (toliau – ekspertizės aktas) (t. 5, b. l. 80–89) pateiktos išvados patvirtina, jog išteisintojo nurodytus dokumentus (išskyrus vekselį) pasirašė ne jis bei, kad išteisintosios R. Š. nurodytą 2007-10-25 atsiliepimą pasirašė ne R. Š.. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismui šios aplinkybės sukėlė abejonių, ar patys išteisintieji civilinę bylą nagrinėjusiems teismams nurodė jų vardu pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtų procesinių dokumentų pagrindu įsiteisėjusiu 2008 m. sausio 17 d. Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta išteisintojo V. L. santuoka, nustatyta jo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta ir padalytas santuokoje įgytas turtas. Civilinėje byloje buvo pateikti išteisintojo V. L. banko sąskaitos išrašai, VRM sistemos pensininko pažymėjimas bei pats paprastasis vekselis, kurį pasirašęs, kaip minėta anksčiau, nurodo pats išteisintasis V. L.. Nei išteisintasis V. L., nei išteisintoji R. Š. nesikreipė į civilinę bylą nagrinėjusius teismus ar kitas teisėsaugos institucijas, kad kažkas jų vardu sudarinėja ir teismams pateikia procesinius dokumentus. Kaip minėta anksčiau, išteisintoji R. Š. pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje nurodė, kad 2007-06-20 atsiliepime (civilinės bylos t. 1, b. l. 36) pasirašė ji. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismui civilinėje byloje nusprendus, jog pagal vekselį paimta paskola yra asmeninė išteisintojo V. L. prievolė, išteisintoji R. Š. Klaipėdos apygardos teismui pateikė ieškinį „Dėl solidarios santuokinės prievolės priteisimo“, kuriame, be kita ko, nurodė, jog „atsakovui V. L. duoti pinigai buvo panaudoti bendro ūkio tvarkymui, šeimos ir namų ūkio išlaidoms“. Taip pat pastebėtina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra daug išteisintųjų V. L. ir R. Š. pateiktų procesinių dokumentų, kuriuose nukentėjusioji R. L. nurodoma kaip skolininkė, pavyzdžiui, – išteisintųjų R. Š. ir V. L. Šilutės rajono apylinkės teismui 2013-07-04 pateiktas skundas „Dėl Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjos Dalios Zimantienės 2013-06-26 nutarties“ (t. 4, b. l. 26–31) ir kt. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir dėstoma toliau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors ir baudžiamosios bylos įrodymais nustatyta, jog minėtus procesinius dokumentus, išskyrus 2007-06-20 atsiliepimą (civilinės bylos t. 1, b. l. 36), pasirašė ne išteisintieji R. Š. ir V. L., jų vardu pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės civilinę bylą nagrinėjusiems teismams buvo nurodytos išteisintųjų R. Š. ir V. L. valia.

Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas skundžiamą išteisinamąjį nuosprendį, taip pat nurodė, jog teisminio nagrinėjimo metu nesurinkta patikimų, neabejotinų įrodymų, kad minėtuose atsiliepimuose nurodytos aplinkybės yra melagingos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu baudžiamosios bylos įrodymų vertinimu sutikti negali. Kaip matyti iš minėtų civilinėje byloje pateiktų išteisintųjų R. Š. ir V. L. atsiliepimų turinio, juose, be kita ko, buvo nurodomos aplinkybės, jog vekselio pagrindu iš išteisintosios R. Š. buvo paimta 130 000 Lt dydžio paskola išteisintojo V. L. ir nukentėjusiosios R. L. bendrąja jungtine nuosavybe turimo buto remontui, tačiau nukentėjusioji R. L. šiuos pinigus panaudojo ne pagal paskirtį. Įsiteisėjusiu 2008 m. sausio 17 d. Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu konstatuota, jog tariama paskola buvo paimta, kai išteisintasis V. L. ir nukentėjusioji R. L. kartu nebegyveno ir nebevedė bendro ūkio. Tokią išvadą patvirtina ir nagrinėjamos baudžiamosios bylos liudytojų E. L. ir L. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme duoti parodymai (t. 1, b. l. 67, 89; t. 3, b. l. 111, 198–199). Išteisintojo V. L. ir nukentėjusiosios R. L. sūnus liudytojas L. L. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jų buitis buvo kukli, telefonai ir buitinė technika nebrangūs, nedažnai buvo perkami brangesni rūbai (t. 3, b. l. 111). Iš baudžiamojoje byloje pateiktų išteisintųjų R. Š. ir V. L. metinių pajamų mokesčio ir gyventojo (šeimos) turto deklaracijų ir banko sąskaitų duomenų (t. 1, b. l. 26–31; t. 2, b. l. 85–89, 99–112) matyti, jog išteisintieji R. Š. ir V. L. paprastajame vekselyje nurodytą sumą atitinkančiomis piniginėmis lėšomis nedisponavo ir jų apskritai neturėjo. Galiausiai pats išteisintasis V. L. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog šią aferą pasiūlė advokatas A. B. (t. 4, b. l. 205). Remdamasi šiais motyvais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro neabejotiną išvadą, jog minėtuose procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės melagingos, išteisintųjų R. Š. ir V. L. tyčia sudarant vekselį ir juo disponuojant bei civilinę bylą nagrinėjusiems teismams pateikiant minėtus procesinius dokumentus buvo nukreipta į asmenų, turinčių teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, apgaulę (šiuo atveju tokiais asmenimis laikytini notaras, išdavęs vykdomąjį įrašą, antstolis šio vykdomojo įrašo pagrindu pradėjęs vykdomąją bylą ir civilines bylas dėl iš minėto vekselio kylančių reikalavimų nagrinėję teismai) ir nukentėjusiajai R. L. priklausančio didelės vertės turto ar turtinės teisės įgijimą, o paprastasis vekselis panaudotas kaip minėtų asmenų, turinčių teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimo priemonė.

Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bylose dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. numatytų nusikalstamų veikų išaiškinta, jog esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ar kitų teisės pažeidimų ir darantis turto ar turtinės teisės įgijimą nusikalstamu, yra apgaulės naudojimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-32-696/2015; Nr. 2K-336/2013; Nr. 2K-642/2012). Atsižvelgdamas į pateiktą kasacinės instancijos teismo teisės aiškinimą, bei anksčiau nustatytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje situacijoje taikytinas baudžiamasis įstatymas, kitų teisės šakų priemonėmis negalima užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimo ir tinkamos nukentėjusiosios R. L. bei visuomenės interesų apsaugos.

Akcentuotina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. atsakomybė kyla už svetimo turto įgijimą. Atsižvelgiant į tai, kad išteisintąjį V. L. ir nukentėjusiąją R. L. nusikalstamų veiksmų realizavimo metu siejo iš santuokos kylantys šeimos teisiniai santykiai, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje būtina aptarti šį nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., sudėties elementą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 str. 1 d. numatyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog išteisintoji R. Š., realizuodama savo ir išteisintojo V. L. nusikalstamus ketinimus, reikalavimus solidariai iš nukentėjusiosios R. L. ir išteisintojo V. L. priteisti 130 000 Lt pareiškė šių santuokos nutraukimo byloje, kurios natūralus rezultatas, be kita ko, yra ir sutuoktinių turto padalijimas (bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga), todėl turto svetimumas, kaip išteisintojo V. L. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., požymis, yra akivaizdus. Kita vertus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 str. 1 d. įtvirtintą prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, teisėjų kolegija hipotetinėje situacijoje nemato teisinių kliūčių kaltininko bendrąją jungtine nuosavybe turimą turtą pripažinti svetimu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. prasme.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nurodo, jog išteisintųjų R. Š. ir V. L. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., nes nustatyta, kad jie turėjo nusikalstamus ketinimus ir tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių.

Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog R. Š. ir V. L., veikdami bendrininkų grupe, pasikėsino apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

V. L. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su R. Š., su kuria kartu gyveno neįregistravęs santuokos, turėdamas tikslą santuokos nutraukimo su R. L. metu apgaule užvaldyti savo naudai didesnę šeimos dalytino turto dalį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei nenustatytu laiku, V. L. fiktyviai surašius 2007-01-13 neprotestuotiną vekselį, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, jog V. L. įsipareigoja R. Š. sumokėti 130 000 Lt iki 2007-05-28, R. Š. 2007-05-29 šį aiškiai netikrą neprotestuotiną vekselį pateikė Klaipėdos miesto 1-ajam notarų biurui, esančiam S. Daukanto/Šiaulių g. 21/26, Klaipėdoje, jo pagrindu buvo išduotas 2007-05-29 vykdomasis įrašas bei šį dokumentą R. Š. 2007-06-18 pateikė antstoliui, esančiam J. Basanavičiaus g. 23, Šilalėje, priverstinai vykdyti iš V. L. ir R. L. bendro turto. Be to, V. L. ir R. Š., tęsdami nusikalstamus veiksmus ir žinodami, jog Šilutės rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo pagal R. L. ieškinį V. L., Šilutės rajono apylinkės teismui, esančiam M. Jankaus g. 4, Šilutėje, V. L. 2007-05-25 ir 2007-10-29 pateikė atsiliepimus į ieškinį, melagingai nurodydamas, jog jis ir R. L. yra skolingi R. Š. 130 000 Lt, kurie buvo gauti šeimos poreikiams tenkinti, reikalaudami dalį skolos, t. y. 65 000 Lt, priteisti iš R. L. R. Š., o R. Š., tęsdama bendrus nusikalstamus veiksmus 2007-06-26 ir 2007-10-29, pateikė Šilutės rajono apylinkės teismui atsiliepimus, melagingai patvirtindama faktą, jog V. L. ir R. L. solidariai jai skolingi 130 000 Lt, kurie buvo paimti šeimos poreikiams tenkinti, bei reikalaudama dalį skolos, t. y. 65 000 Lt, priteisti iš R. L., tačiau nusikaltimo nebaigė ir 65 000 Lt vertės turto iš R. L. neįgijo dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes Šilutės rajono apylinkės teismas 2008-01-17 sprendimu pripažino, kad 130 000 Lt paskola yra asmeninė V. L. prievolė.

Pripažinus R. Š. ir V. L. kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., sprendžiamas bausmės skyrimo klausimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 1 d., 2 d. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų neperžengdamas įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. Š. ir V. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.)

Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d.).

R. Š. ir V. L., veikdami bendrininkų grupe, pasikėsino padaryti 1 tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 5 d.), už jos padarymą įstatymų leidėjas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad R. Š. ir V. L. anksčiau neteisti, sprendžia, jog už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą jiems skirtinos gerokai švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, nei šią nusikalstamą veiką uždraudžiančios teisės normos sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nuo pasikėsinimo padaryti nusikaltimą praėjo daugiau kaip 8 metai, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad R. Š. ir V. L. per šį laiką būtų padarę kokių nors kitų nusikalstamų veikų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindai R. Š. ir V. L. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. ir jiems skirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą atidėti. Atidėjus laisvės atėmimo bausmių vykdymą, R. Š. ir V. L. skirtinas įpareigojimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 2 d. 8 p., – įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisingumo principas, kuriuo vadovaujamasi ir skiriant bausmes, reiškia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimą. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas bei siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė (kasacinė nutartis Nr. 2K-213/2014). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įvertinus baudžiamosios bylos aplinkybes, nukentėjusiosios R. L. pažeistų interesų atkūrimas baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis geriausiai pasireikštų realiai užtikrinus nukentėjusiosios R. L. teisę gauti R. Š. ir V. L. nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str.), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 3 d., 4 d., R. Š. ir V. L. tikslinga skirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei nusikaltimu padarytą, šiuo nuosprendžiu priteistą turtinę ir neturtinę žalą.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 300 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 2 p., yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas. Pažymėtina, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus, nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šio baudžiamosios teisės instituto įtvirtinimas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse yra grindžiamas reikalavimu, kad baudžiamoji atsakomybė turi atsirasti tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo arba praėjus kuo trumpesniam laikui po jos padarymo. Priešingu atveju mažėja baudžiamosios atsakomybės efektyvumas, prevencinė reikšmė. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. yra įtvirtinta nusikalstamą veiką padariusio asmens teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-371/2011).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 str. 1 d. nustatyti terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Tais atvejais, kai yra aišku, kad šio straipsnio 1 d. nustatyti terminai yra suėję ir asmeniui nebus galima pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, baudžiamasis procesas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 2 p., negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutraukiamas. Be to, senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos. Konkretūs baudžiamosios atsakomybės senaties terminai nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 str. Jie skaičiuojami nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 str. 2 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija).

Išteisintiesiems R. Š. ir V. L. inkriminuotas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. numatytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Dėl nesunkių nusikaltimų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 str. 1 d. 1 punkto b papunktyje (nusikalstamų veikų padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas) nustatytas penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (2003-04-10 įstatymu Nr. IX-1495 įsigaliojo nuo 2003- 05-01, Žin., 2003, Nr. 38-1733). Nuo išteisintiesiems pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau kaip penkeri metai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog R. Š. ir V. L. baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., nutrauktina, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 2 p.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos bei proceso išlaidų atlyginimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d. nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str., baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ar (ir) neturtinė žala. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

Reikalavimą priteisti 25 000 Lt (7 240,50 Eur) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusioji R. L. motyvuoja tuo, kad dėl išteisintųjų V. L. ir R. Š. tyčinių nusikalstamų veiksmų – nesąžiningai ir neteisėtai pareikštų turtinių reikalavimų, tikrovės neatitinkančių aplinkybių nurodymo santuokos nutraukimo byloje ir jų siekio apgaule pasisavinti jos turtą, patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, iš esmės pablogėjo jos sveikata, atsirado nerimo, depresijos reiškiniai, dėl to buvo gydoma Švėkšnos palaikomojo gydymo ir reabilitacijos skyriuje bei priversta vartoti vaistus. Aplinkybę, jog nukentėjusioji R. L. sirgo sunkia depresijos forma, patvirtina byloje pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų (t. 2, b. l. 189), teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog dėl išteisintųjų V. L. ir R. Š. tyčinių nusikalstamųjų veiksmų nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus ir iš esmės pablogėjo jos sveikata, todėl konstatuotina, jog dėl išteisintųjų nusikalstamos veikos – pasikėsinimo apgaule pasisavinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės didelės vertės turtą, ši patyrė didelę neturtinę žalą. Vis dėlto teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusioji R. L. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog į gydytojus pirmą kartą kreipėsi 2005 m., nes išgyveno dėl vyro neištikimybės, o šios aplinkybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str., negali būti laikomos baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalyku. Ši informacija teisėjų kolegijai leidžia spręsti, jog dėl 2007 m. išteisintųjų V. L. ir R. Š. padarytų tyčinių nusikalstamų veiksmų R. L. psichinės sveikatos būklė pablogėjo, tačiau tai nebuvo minėtos ligos priežastimi, todėl prašomas priteisti 25 000 Lt (7 240,50 Eur) neturtinės žalos atlyginimas, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo kriterijais mažintinas iki 5 000 Eur.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. L. pareikštu civiliniu ieškiniu taip pat prašė priteisti iš išteisintųjų R. Š. ir V. L. 154,12 Lt (44,64 Eur) turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės pareikštas reikalavimas priteisti 154,12 Lt (44,64 Eur) turtinės žalos atlyginimą pagrįstas byloje pateiktais dokumentais (t. 2, b. l. 189–202), todėl civilinės ieškovės patirta turtinė žala turi būti atlyginta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 str. 1 d., bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. L. apeliaciniame skunde pareiškė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 5 100 Lt (1 477 Eur) (t. 5, b. l. 105–106; t. 4, b. l. 192–195; t. 3, b. l. 89–92), apeliacinės instancijos teisme (baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjant pirmą kartą) 175,22 Eur (t. 5, b. l. 170–171) išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusios ir civilinės ieškovės atstovas, paslaugoms apmokėti. Jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno (BPK 105 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką išteisintieji pasikėsino padaryti kartu, bendrais veiksmais, tyčia, todėl nukentėjusiosios R. L. patirtos teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš V. L. ir R. Š. lygiomis dalimis po 826,11 Eur (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 3 d., 106 str. 2 d.).

Prokurorė apeliaciniu skundu prašė iš išteisintosios R. Š. priteisti 6 777 Lt (1 962,75 Eur) ekstradicijos išlaidų. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 str. 6 p., proceso išlaidas sudaro ne tik šio straipsnio 1–5 punktuose numatytos išlaidos, bet ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 str. 1 d. teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su įtariamojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (kasacinės nutartys Nr. 2K-191/2006, 2K-366/2010, 2K-210/2011, 2K–342/2013). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad išteisintajai R. Š. buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Apie kardomosios priemonės paskyrimą išteisintajai R. Š. paskelbta pasirašytinai. Vykstant baudžiamosios bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, išteisintoji R. Š. pasislėpė nuo teismo, šios aplinkybės konstatuotos įsiteisėjusia 2013 m. balandžio 3 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi. Vykdant tarptautinę pasislėpusios nuo teismo išteisintosios R. Š. paiešką, ji buvo surasta užsienyje ir pagal Europos arešto orderį perduota Lietuvai. Visos ekstradicijos metu patirtos išlaidos yra pagrįstos byloje esančiomis sąskaitomis faktūromis ir kitais dokumentais (t. 4, b. l. 120–124). Įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad išteisintoji R. Š., žinodama, kad yra kaltinamoji baudžiamojoje byloje, kurioje vyksta teismo procesas, savo sąmoningais veiksmais, siekdama pasislėpti nuo teismo, išvyko iš Lietuvos, dėl to ir kilo būtinybė atlikti jos ekstradiciją ir buvo patirtos su tuo susijusios išlaidos, todėl jos turi būti priteistos iš išteisintosios R. Š.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., 326 str. 1 d. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Ališauskaitės bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. L. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

2014 m. lapkričio 12 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti.

R. Š. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., ir paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti R. Š. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. ir jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 3 d., 4 d., R. Š. paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti civilinei ieškovei R. L. nusikaltimu padarytą, šiuo nuosprendžiu priteistą turtinę ir neturtinę žalą. Žalos atlyginimui nustatyti 1 (vienerių) metų terminą, jį skaičiuojant nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

R. Š. baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

V. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., ir paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti V. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 3 d., 4 d., V. L. paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti civilinei ieškovei R. L. nusikaltimu padarytą šiuo nuosprendžiu priteistą turtinę ir neturtinę žalą. Žalos atlyginimui nustatyti 1 (vienerių) metų terminą, jį skaičiuojant nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

V. L. baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Civilinės ieškovės R. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. R. L. solidariai priteisti iš R. Š. ir V. L. 44,64 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti R. L. iš R. Š. ir V. L. po 826,11 Eur proceso išlaidų.

Iš R. Š. priteisti 1 962 Eur proceso išlaidų valstybei, susidariusių dėl jos perdavimo pagal Europos arešto orderį.

R. Š. ir V. L. nuosavybės teise priklausančiam turtui taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.