- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-12-31
- Bylos Nr.
- I-567-257/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laisvutė Kartanaitė (pirm.), Donatas Daunys, Marytė Švažienė
- Pareiškėjas
- Šiaulių
- Atsakovas
- Valstybinės, Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM, A. S.
- Advokatai
- Petras Rimantas Brazys
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pranešėjos ir posėdžio pirmininkės teisėjos Laisvutės Kartanaitės,
dalyvaujant pareiškėjos Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos atstovui direktoriui Vygintui Ališauskui, jo atstovui advokatui Petrui Rimantui Braziui,
dalyvaujant atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus atstovui Stanislovui Tamučiui,
dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM atstovei Elenai Paulauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos skundą atsakovei Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei darbo inspekcijai prie SADM dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus 2010 m. kovo 1 d. reikalavimo Nr. R1 0708-0252 panaikinimo, Valstybinės darbo inspekcijos 2010 m. birželio 2 d. sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja Šiaulių 1-oji muzikos mokykla Šiaulių apygardos administracinio teismo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus 2010-03-01 reikalavimą Nr. R1 0708-0252, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI prie SADM) 2010-06-02 sprendimą Nr. 25SD-10786. Skunde nurodė, kad Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius (toliau – ir VDI Šiaulių skyrius) priėmė ginčijamą reikalavimą ne savo įgaliojimų ribose, nes juo bandė sureguliuoti individualų darbo ginčą, kilusį dėl A. S. darbo krūvio ir darbo užmokesčio sumažinimo be jos sutikimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjos Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos atstovas Vygintas Ališauskas prašo patenkinti skundą. Kai 2009 m. buvo sumažintas Savivaldybės biudžetas, rugsėjo mėnesį mokytojai A. S. buvo patvirtintas mažesnis darbo krūvis. Ji vienintelė su tuo nesutiko, bet savo nuomonės nė vienu klausimu nepareiškė nei raštu, nei žodžiu. Teigia, jog buvo mokyklos direkcinės tarybos ir mokytojų tarybos susirinkimai. Juose buvo svarstoma galimybė mažiau dirbti ir mažiau uždirbti, arba su vaikais dirbti tiek pat, tačiau gaunant mažesnį darbo užmokestį, viskas buvo protokoluojama. Pažymėjo, jog mokytoja dalyvavo visuose susirinkimuose. Patvirtinus šiai mokytojai 18 val. krūvį, ji parašė prašymą išaiškinti darbo krūvio sumažinimo pagrindą. Gruodžio pabaigoje atvyko VDI Šiaulių skyriaus inspektorius S. Tamutis. Surašius reikalavimą pašalinti pažeidimus, jis parašęs prašymą išaiškinti ką ir kaip turintis ištaisyti. Nesulaukus atsakymo, balandžio 29 d. buvo surašytas ATP protokolas. Inspektoriui atstovas teigia nurodęs, kad galimybės ištaisyti pažeidimus nebuvo, nes mokytojai A. S. nuo rugsėjo mėnesio sumažintas darbo krūvis, kadangi vaikai baigė mokyklą. Pareiškėjos atstovas taip pat mano, jog tai yra individualus darbo ginčas.
Atsiliepimas
Pareiškėjos atstovas advokatas Petras Rimantas Brazys nurodė, jog VDI atsiliepime išdėstytos VDI darbo funkcijos, t. y. ką jie gali daryti vadovaujantis įstatymais, ką dirba ir kokius gali priimti patvarkymus. VDI aiškinimas, kad jie nesprendė šito ginčo, prieštarauja jų atliktiems veiksmams. Darbo krūvis ir darbo užmokestis priklauso nuo darbo sutarties. Pažeidimas – neatitikimas, nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio, šiuo atveju mokytojos ir mokyklos vadovo, dėl kai kurių darbo sutarties sąlygų, t.y. dėl darbo krūvio ir darbo užmokesčio. Darbo krūvis ir darbo užmokestis mokyklose kinta kasmet, tai priklauso nuo darbų apimties. Todėl yra aišku, kad VDI ėmėsi spręsti tai, kas jiems nepriklauso. Šiuo atveju mokytoja kreipėsi į VDI, o ne į darbo ginčų komisiją, nes darbo ginčus nagrinėjantis organas yra darbo ginčų komisija arba teismas, tai numatyta LR DK 286 str. VDI atsiliepime nurodyta, kad šitie nesutarimai tarp darbdavio ir darbuotojos, jų manymu, nėra nesutarimai. Tačiau aišku, kad tai individualus darbo ginčas, LR DK įtvirtinta, kad „individualus darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kurio nepavyko sureguliuoti derybomis.“ VDI leidžia naudotis diskrecijos teise, nurodydama, kad „dėl funkcijų vykdymo suteikiami tam tikri įgaliojimai, o tam tikrais atvejais ir diskrecijos teisė“. VDI šiuo konkrečiu atveju prisiėmė teismo funkciją ir priėmė atitinkamą sprendimą, t. y. 2010-03-01 reikalavimą, o 2010-06-02 buvo priimtas sprendimas, kad VDI inspektorius darbo teisės klausimais S. Tamutis elgėsi teisėtai.
Atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus atstovas Stanislovas Tamutis nurodė, jog tiek VDI Šiaulių skyrius, tiek VDI prie SADM nesprendė darbo ginčo, bet pasisakė dėl darbo įstatymo pažeidimo fakto, procedūrinių tokio pažeidimo pašalinimo klausimų administracine tvarka. Pažymėjo, kad darbo teisės doktrinoje darbo ginčas sietinas su tam tikrais požymiais: nesutarimo tarp darbo santykių šalių stabilumas; nesutarimo tarp darbo santykių šalių pagrindas ir kilusio ginčo nagrinėjimo teisinė procedūra, teisminis ir taikinimo metodai. Tokiu būdu darbo ginčas suprantamas kaip tam tikrų įgaliotų organų pagalba sprendžiamas darbo santykių šalių nesutarimas dėl darbo teisės norminiuose aktuose ir kolektyvinėse sutartyse įtvirtintų pareigų neatlikimo arba netinkamo atlikimo bei dėl naujų darbo sąlygų nustatymo. VDI nuomone, pareiškėjos A. S. pateiktas valstybinei institucijai prašymas dėl galimo darbo įstatymų pažeidimo nustatymo jos atžvilgiu negali būti tapatus kreipimuisi dėl darbo ginčo išnagrinėjimo, kadangi VDI atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyti aukščiau išvardinti darbo ginčo požymiai, tačiau buvo nustatyti konkrečių materialinės darbo teisės normų pažeidimai. Atsakovo atstovas prašė skundo netenkinti ir palikti galioti sprendimą ir reikalavimą.
Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM atstovė Elena Paulauskienė prašo skundo netenkinti, palaiko VDI Šiaulių skyriaus atstovo pasisakymus. Savo atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo VDI prie SADM nurodė, jog šioje situacijoje individualus darbo ginčas nebuvo spręstas ir darbuotojas turi teisę kreiptis, esant darbo įstatymų pažeidimams ir į VDI, kadangi pagal DK 32 str. dispoziciją VDI atlieka DK ir kitų darbo įstatymų vykdymo kontrolę bei vykdo jų pažeidimų prevenciją.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. prašo atmesti pareiškėjo skundą, nes jis nepagrįstas. Nurodė, kad 18 pamokų jai buvo paskirta kaip bausmė už tai, kad ji nesutiko dalyvauti taupymo programoje, kuri prieštaravo Vyriausybės įstatymams, Ministerijos nurodymams ir įsakymams. Mano, kad jokio ginčo šioje situacijoje nebuvo.
Pareiškėjos Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos skundas tenkintinas ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus 2010-03-01 reikalavimas Nr. R1 0708-0252 bei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010-06-02 sprendimas Nr. 25SD-10786 naikintini.
Pareiškėja ginčija Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyresniojo darbo inspektoriaus darbo teisei Stanislovo Tamučio 2010-03-01 reikalavimą pašalinti pažeidimus Nr. R1 0708-0252, kuriame konstatuota, kad darbuotojai A. S. be jos raštiško sutikimo sumažintas darbo krūvis ir darbo užmokestis (b.l.27-28) bei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie SADM 2010-06-02 sprendimą Nr. 25SD-10786, kuriuo patvirtinta, jog VDI Šiaulių skyriaus vyresnysis specialistas veikė pagal savo kompetenciją. Pareiškėja skundžiamų reikalavimo bei sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, kad atsakovas yra nekompetentingas administravimo subjektas juos priimti, bei kad sumažinant darbo krūvį ir darbo užmokestį lokaliniu aktu A. S. nebuvo pakeistos būtinosios darbo sutarties sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriui 2009-11-30 pateikė prašymą ištirti susidariusią padėtį dėl darbdavio be jos sutikimo sumažinto darbo krūvio ir darbo užmokesčio, bei kad nustatyti pažeidimai būtų pašalinti (b. l. 59-60; 90-91). Vyresnysis darbo inspektorius darbo teisei S. Tamutis patikrinęs darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų laikymąsi bei nustatęs pažeidimus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Šiaulių 1-ajai muzikos mokyklai 2010-03-01 surašė reikalavimą pašalinti pažeidimus, nustatė terminus, iki kada privaloma įvykdyti reikalavimus, išaiškino, kokią atsakomybę užtraukia valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas (b. l. 6; 46; 56).
Teisėjų kolegija pažymi, kad šio ginčo išsprendimui yra aktualus Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijos ir atliekamų funkcijų ribų aiškinimas. Jis yra pateiktas aprobuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-09-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-727-2003, skelbtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 5, 2004 metai (tokios pozicijos laikomasi ir vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. sprendimas byloje Nr. A14–498/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. N16-1081/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 9 d. nutartis byloje Nr. N575?3295/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-878/2010).
Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodoma, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina; į Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdama šiai bylai aktualius teisės taikymo klausimus, laikysis aukščiau paminėtoje nutartyje suformuotų teisės aiškinimo taisyklių.
Taigi teisėjų kolegija pažymi, kad Valstybinės darbo inspekcijos kompetenciją, vykdant jai pavestus uždavinius, nustato Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnis, kuris nesuteikia šiai institucijai teisės spręsti individualaus pobūdžio darbo ginčus ir priimti dėl jų sprendimus. Tokia teisė pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 286 straipsnį yra suteikta darbo ginčus nagrinėjančioms institucijoms – darbo ginčų komisijai ir teismui. Darbo ginčų nagrinėjimas, t. y. faktinių aplinkybių nustatymas, jų teisinis įvertinimas bei sprendimų dėl darbo ginčo esmės priėmimas nėra Valstybinės darbo inspekcijos kompetencija. Valstybinei darbo inspekcijai priskirto uždavinio turinį sudaro prevencija ir kontrolė tų darbo įstatymo pažeidimų, kurie tiesiogiai atima ar apriboja įstatymų nustatytas darbuotojų teises turėti tam tikras darbo ir poilsio sąlygas, t. y. iš esmės bendro pobūdžio materialines teises, kurios skirtos užtikrinti visų darbuotojų teises ir kurių pažeidimas yra akivaizdus.
Individualaus darbo ginčo sąvoka yra apibrėžiama Lietuvos Respublikos darbo kodekso 285 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad individualus darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo.
Tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo VDI prie SADM teigia, jog šioje situacijoje VDI Šiaulių skyriaus vyresnysis inspektorius darbo ginčo nesprendė. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tarp pareiškėjos ir jos darbuotojos A. S. buvo kilęs individualaus pobūdžio darbo ginčas dėl darbo krūvio ir darbo užmokesčio sumažinimo, kurį ištirti atsakovo paprašė pati A. S. (b. l. 6; 46 ;56). Kaip matyti iš anksčiau pateikto individualaus darbo ginčo apibrėžimo, individualus darbo ginčas tarp konkretaus darbuotojo ir darbdavio gali kilti ir dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo ar nebuvo (jų vertinimo), ir dėl darbo santykiams taikytinos teisės turinio (jo aiškinimo ir taikymo). Manytina, jog tarp pareiškėjos ir jos darbuotojos (trečiojo suinteresuoto asmens) kilo ginčas dėl faktinių aplinkybių, t. y. dėl to, kad A. S. buvo sumažintas darbo krūvis bei darbo užmokestis be jos raštiško sutikimo. Atsakovas teigia, kad šiuo atveju individualus darbo ginčas nekilo, nes mano, kad Valstybinei darbo inspekcijai pavesta atlikti šiuos veiksmus: kontroliuoti, kaip laikomasi darbo teisinius santykius reguliuojančių normų bei vykdyti pažeidimų šioje srityje prevenciją. Iš A. S. prašymo matyti, jog ji kreipdamasi į VDI su skundu dėl pareiškėjos veiksmų, nesutiko su tam tikrais pareiškėjos veiksmais. Taigi konstatuotina, kad toks nesutikimas ir yra „nesutarimas“ pagal Darbo kodekso 285 straipsnį.
Iš skundžiamo reikalavimo ir sprendimo matyti, kad atsakovas šį darbo ginčą ir išsprendė, t. y. nustatė faktines bylos aplinkybes, kad darbuotojai A. S. be jos raštiško sutikimo sumažintas darbo krūvis ir darbo užmokestis, bei pareikalavo pareiškėją šiuos pažeidimus pašalinti (b. l. 6; 46; 56).
Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius tirdamas A. S. prašymą dviprasmiškai interpretavo teisės normas, nustatančias jo kompetencijos ribas, kadangi skundžiamu reikalavimu neteisėtai išsprendė darbo ginčą, tačiau tuo pačiu 2010-03-02 sprendimu Nr. (4)SD-4165 atsisakė tenkinti A. S. prašymo dalį, nurodydamas, kad joje keliami klausimai dėl darbuotojų etatų, finansinių lėšų bei mokinių paskirstymo mokytojams nėra susiję su Valstybinės darbo inspekcijos kompetencija, tai yra darbo ginčų sprendimu (b. l. 57-58).
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą teisės normų aiškinimą, nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius priimdamas skundžiamą 2010-03-01 reikalavimą pašalinti pažeidimus veikė ultra vires (viršydamas įstatymo suteiktų įgalinimų ribas), todėl skundžiamas reikalavimas yra neteisėtas ir naikintinas.
VDI prie SADM 2010-06-02 priimtas sprendimas Nr. 25SD-10786 yra neteisėtas iš esmės, todėl taip pat naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 43-44 str., 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,
nusprend ė:
Pareiškėjos Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos skundą patenkinti ir panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus 2010-03-01 reikalavimą Nr. R1 0708-0162 bei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010-06-02 sprendimą Nr. 25SD-10786.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.