- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-23
- Bylos Nr.
- 2YT-41392-964/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34757-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Pareiškėjas
- N. B., L. B.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų N. B. ir L. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos kreipėsi į teismą, prašydamos atnaujinti terminą V. B. palikimui priimti. Nurodė, kad V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos manė, kad palikimas savaime pereina šeimos nariams (žmonai ir dukrai), todėl dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Apie tai, kad norėdamos priimti palikimą turėjo kreiptis į notarą, sužinojo tik 2019 m. lapkričio mėnesį, kai L. B. ketino padovanoti sodo sklypą dukrai ir notaras paaiškino, jog nesutvarkyti velionio V. B. palikimo priėmimo dokumentai.
Teismo posėdžio metu pareiškėja N. B. pareiškimą palaikė. Paaiškino, kad ji ir mama turi gretimus sodo sklypus. Norėjo juos sujungti, kad padarytų kadastrinius matavimus. Mama kreipėsi į notarą dėl sklypo dovanojimo. Tuomet sužinojo, kad to padaryti negalima, nes nepriimtas tėvo palikimas. Nors ji buhalterė, tačiau teisinių žinių apie palikimo priėmimą neturėjo ir kol nepaaiškino notarė, kad siekiant priimti palikimą, turi kreiptis į ją, jokių veiksmų neatliko. Šeima gražiai sutarė, todėl buvo įsitikinusi, kad palikimas savaime pereina šeimos nariams. Kai tik sužinojo apie būtinybę kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ir kad terminą šiam veiksmui atlikti praleido, iš karto pateikė pareiškimą teismui dėl termino atnaujinimo.
Teismo posėdžio metu pareiškėja L. B. pareiškimą palaikė. Paaiškino, kad tėra įgijusi vidurinį išsilavinimą ir apie palikimo priėmimo tvarką nieko nežinojo, kol to nepaaiškino notarė, į kurią kreipėsi šių metų lapkritį, kad padovanotų sodo sklypą dukrai. Kai tik sužinojo, kad praleido terminą palikimui priimti, kreipėsi į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad V. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis palikėjas mirė būdamas santuokoje su L. B., turėdamas dukrą N. B. (e. b. l. 5, 8, 26). Nekilnojamojo turto registro ir pateiktų sutarčių duomenimis mirusiajam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. (b.l. 9-21). Iš 2019-11-29 40-ojo notaro biuro pažymos ir matyti, kad paveldėjimo byla po V. B. mirties užvesta nebuvo (b.l. 27). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad testamentų registre palikimo priėmimo faktų nėra registruota.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnį, tam, kad priimtų palikimą, įpėdinis turi išreikšti savo valią per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Remiantis CK 5.57 straipsniu, šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą terminą palikimui priimti teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodyto termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2005).
Iš pareiškėjų paaiškinimų matyti, kad jos tik 2019 m. lapkritį sužinojo apie veiksmus, kurių turėjo imtis, norėdamos priimti palikimą po V. B. mirties. Jos manė, kad artimo šeimos nario turtas savaime pereina jų nuosavybėn. Pareiškėjos neturi teisinių žinių, todėl sąžiningai klydo manydamos, kad neturi imtis jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti. Visgi vos sužinojusios, kad turėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, bet terminą praleido, tą patį mėnesį parengį pareiškimą teismui, prašydamas terminą atnaujinti. Darytina išvada, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių. Bylos duomenimis kiti asmenys velionio V. K. palikimo nėra priėmę, todėl termino palikimui priimti atnaujinimas kitų asmenų teisių nepažeis. Tai sudaro pagrindą pareiškimą tenkinti.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 5,02 Eur. Šias išlaidas sutiko padengti N. B., todėl jos priteisiamos iš šios pareiškėjos (LR CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) įstatymu nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti pareiškėjoms, kad jos turi teisę per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.
Priteisti iš pareiškėjos N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 5,02 Eur (penkis eurus, 2 ct)
pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.