- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-06
- Bylos Nr.
- e2-30-302/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01271-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Tekasta“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Tekasta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-3193-855/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl sprendimų viešajame pirkime panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Tekasta“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „AV investicija“ kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir SAM) 2021 m. spalio 14 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo UAB „Tekasta“ nustatymo atsakovės vykdomame viešajame Naikintinų vaistų surinkimo iš vaistinių ir jų naikinimo paslaugų pirkime (toliau – ir Pirkimas), įpareigoti atsakovę grįžti į pasiūlymų vertinimo procedūras, priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės vykdomas pirkimo procedūras iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo.
3. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė tuo, kad ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių pirkimo procedūros bus baigtos ir pasirašyta pirkimo sutartis su trečiuoju asmeniu, kuris nepajėgus ją įvykdyti, tokiu atveju ieškovei palankaus sprendimo įvykdymas pasidarys nebeįmanomas. Paslaugų atsakovei reikės tik po pusės metų, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir įvertinus trumpus bylos nagrinėjimo terminus, nebus pažeistas viešasis interesas. Priimtini naikinti vaistiniai preparatai priskiriami pavojingoms atliekoms, todėl klausimas, susijęs su tinkamo pavojingų atliekų tvarkymo užtikrinimu, yra svarbus viešojo intereso požiūriu ir būtina pašalinti visas abejones dėl trečiojo asmens kvalifikacijos tinkamumo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi, išsprendęs ir kitus procesinio pobūdžio klausimus, ieškovės UAB „AV investicija“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino – iki bylos išnagrinėjimo sustabdė atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vykdomo atviro konkurso būdu supaprastinto viešojo Naikintinų vaistų surinkimo iš vaistinių ir jų naikinimo paslaugų pirkimo procedūras, įskaitant viešojo pirkimo sutarties sudarymą ir vykdymą.
5. Teismas nurodė šioje proceso stadijoje nesant pagrindo manyti, kad ieškinys būtų aiškiai ir akivaizdžiai nepagrįstas; pažymėjo, jog į klausimą dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo bus atsakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
6. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja reali dvigubo mokėjimo grėsmė, t. y. nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius perkančiosios organizacijos vykdomų tolesnių pirkimo procedūrų, galimo palankaus ieškovei sprendimo atveju, ieškovei ar kitam pirkime dalyvavusiam tiekėjui turėtų būti atlyginama žala, o perkančiajai organizacijai sudarius su pirkimo laimėtoja viešojo pirkimo sutartį, tektų spręsti jos galiojimo, restitucijos ir kitus klausimus. Tai neabejotinai reikštų, jog perkančiosios organizacijos lėšos būtų leidžiamos neracionaliai. Teismas atkreipė dėmesį į operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą, reiškiantį, kad laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos santykinai neilgai, todėl galima žala nebūtų didelė.
7. Teismas nurodė, kad pirkimo objektas – naikintinų vaistų surinkimo iš vaistinių ir jų naikinimo paslaugos, nors ir svarbus, tačiau nėra susijęs su išskirtinėmis, neatidėliotinomis, ypatingai skubiomis ir itin svarbiomis aplinkybėmis, kurios keltų grėsmę didelei žalai atsakovei ar visuomenei atsirasti arba susijęs su kitokiomis aplinkybėmis, dėl kurių, sustabdžius pirkimo procedūras ir viešojo pirkimo sutarties vykdymą, būtų iš esmės pažeistas atsakovės ar visuomenės ir viešasis interesas. Priešingai, nesustabdžius ginčijamų pirkimo procedūrų egzistuoja reali grėsmė, jog galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas faktiškai nebebūtų įmanomas ar iš esmės pasunkėtų, taip pat grėsmė, jog viešojo pirkimo sutartis dėl pakankamai pavojingų atliekų surinkimo ir naikinimo gali būti sudaryta su kvalifikacinių reikalavimų neatitinkančiu subjektu, neturinčiu teisės versti atitinkamai sutarčiai vykdyti reikalinga veikla.
8. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principus ir viešąjį interesą, jog perkančiosios organizacijos lėšos būtų leidžiamos racionaliai ir tinkamai, teismas sprendė esant pagrindui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Trečiasis asmuo UAB „Tekasta“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir priimti naują – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Nagrinėjamu atveju jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti patenkintas dėl pakankamai akivaizdaus jo nepagrįstumo. Ieškovė klaidina teismą nurodydama tikrovės neatitinkančias aplinkybes – kad UAB „Tekasta“ neturi Pavojingų atliekų tvarkymo (PAT) licencijos, bei jog pasitelkti subrangovai UAB „Toksika“ ir Remondis Industrie Service Gmbh, nebus pajėgūs įvykdyti savo įsipareigojimų. Pati ieškovė šiame pirkime remiasi to paties subrangovo UAB „Toksika“ pajėgumais vykdant sutartį. Prie skundo teikiami įrodymai – PAT licencija su priedu, perkančiajai organizacijai pateikti dokumentai, įrodo ieškovės reikalavimo akivaizdų nepagrįstumą.
9.2. Šiuo metu būtent ieškovė yra paslaugos, dėl kurios vyksta viešasis pirkimas, tiekėjas ir iki naujos sutarties pasirašymo teikia Naikintinų vaistų surinkimo iš vaistinių ir jų naikinimo paslaugą atsakovei. Nepagrįstu ieškiniu ir laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama ne užtikrinti viešąjį interesą, tačiau kiek įmanoma ilgesnį šiuo metu pasirašytos sutarties vykdymą.
9.3. Ieškovė neįrodė grėsmės galimai palankaus teismo sprendimo vykdymui, o pirmos instancijos teismas formaliai konstatavo dvigubo apmokėjimo grėsmės tikimybę, nesant jokių kitų įrodymų ar argumentų bei ieškovei nuslepiant informaciją apie tai, kad šiuo metu būtent ji tiekia ginčo paslaugas atsakovei.
9.4. Nepasirašius naujos sutarties, ieškovė ir toliau teiktų šią paslaugą atsakovei, todėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikrieji tikslai yra nesuderinami su sąžininga konkurencija. Sudarius naują sutartį su konkurso laimėtoju (apeliante) šių paslaugų teikimą perimtų asmuo, turintis daugiau nei 12 metų patirtį teikiant tokio pobūdžio paslaugas rinkos dalyviams ir ne vienų metų patirtį teikiant tas pačias paslaugas perkančiajai organizacijai, todėl joks visuomenės interesas nebus pažeistas, bei nėra pagrindo kilti akivaizdžiai ir neištaisomai žalai visuomenei.
9.5. Nagrinėjamu atveju didesnė žala kyla pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nes pateisinama nesąžininga rinkos dalyvių konkurencija bei perkančioji organizacija dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mokės didesnę kainą pagal šiuo metu galiojančią sutartį, nei pasiūlyta ginčo pirkime.
Atsiliepimas
10. Ieškovė UAB „AV investicija“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
Šalies argumentai
10.1. Ieškovė nėra teigusi, kad UAB „Tekasta“ neturi Pavojingų atliekų tvarkymo licencijos rinkti ir saugoti vaistus, kurių sutvarkymą organizuoja atsakovė. Ieškovė ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindė tuo, kad UAB „Tekasta“ neturi teisės naudoti (R1) ar šalinti (D10) ir eksportuoti (S4) naikintinų vaistų, surinktų iš gyventojų. Apeliantės pasiūlyme nebuvo nurodytas nei vienas subrangovas. Ieškovė teisėtais įstatyme numatytais būdais gina savo teises, o šalių pateikti dokumentai tik patvirtina ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės reikalavimas aiškiai nepagrįstas.
10.2. Remiantis konkurso sąlygų priedu poreikis suteikti paslaugą bus tik po pusės metų, tikėtina, kad ginčas bus išspręstas gerokai anksčiau. Tuo tarpu paaiškėjus, kad ieškinys yra pagrįstas ir esant sudarytai sutarčiai su asmeniu, kuris neturi teisės jos vykdyti, pasekmės galimai būtų blogesnės, todėl apeliantės teiginiai, kad laikinosios priemonės lems daugiau žalos yra nepagrįsti.
10.3. Sutiktina su teismo motyvais, kad vykdomas pirkimas nors ir svarbus, tačiau nėra susijęs su išskirtinėmis, neatidėliotinomis, ypatingai skubiomis ir itin svarbiomis aplinkybėmis, tai nėra neatidėliotino būtinumo dalykas, kurio nedelsiant neįsigijus iš esmės pablogėtų ar taptų neįmanoma (būtų paralyžiuota) atsakovės ar kitų subjektų, kurių naudai vykdomas viešasis pirkimas, veikla, jos funkcionavimas ir pan.
Atsiliepimas
11. Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pagrįsta teismo pozicija, kad viešo pirkimo objektas nėra neatidėliotino būtinumo dalykas, jog nėra išskirta išimtinių aplinkybių, kurios nulemtų ypatingą skubą vykdyti pirkimo procedūras. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesukelia neigiamų padarinių visuomenei.
11.2. Vien apeliantės teiginiai, nepateikiant įrodymų, kad taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra ar bus daroma žala visuomenės interesams, nesudaro pagrindo tenkinti jos atskirojo skundo. Šiuo metu atsakovė vis dar turi galiojančią sutartį su UAB „AV investicija“, kuri iki 2022 m. sausio 22 d. teikia Naikintinų vaistų surinkimo iš vaistinių ir jų naikinimo paslaugą. Atmestini apeliantės teiginiai, kad nepasirašius naujos sutarties, ji ir toliau teiktų šia paslaugą, kadangi pasirašytoje sutartyje jos pratęsimas nėra numatytas, todėl laikinosios apsaugos priemonės nesukuria išimtinių teisių toliau teikti paslaugas tik ieškovei.
11.3. Teismas teisingai įvertino pirkimo objekto svarbos ir galimos grėsmės galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui santykį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų
13. Apeliantė UAB „Tekasta“ prie atskirojo skundo pridėjo: 1) UAB „AV Investija“ galiojančią sutartį su perkančiąją organizacija; 2) UAB „Tekasta“ paskutinę sutartį su perkančia organizacija; 3) PAT licenciją NR000455 su priedu; 4) 2021 m. spalio 21 d. 13.21 val. UAB „Tekasta“ siųstus dokumentus perkančiajai organizacijai dėl subtiekėjų.
14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Apeliantė su atskiruoju skundu teikiamais įrodymais grindžia savo skundo argumentus, tačiau neformuluoja prašymo šiuos įrodymus priimti, neteikia argumentų dėl vėlesnio jų pateikimo poreikio, šios aplinkybės sudaro pagrindą atsisakyti priimti apeliantės pateikiamus įrodymus. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinės bylos medžiaga, nustatė, kad minėti apeliantės su skundu teikiami rašytiniai įrodymai yra pateikti į bylą kartu su jos atsiliepimu į ieškinį, todėl nėra poreikio jų pakartotinai priimti. Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai neturi esminės reikšmės nagrinėjamo klausimo išsprendimui, kadangi susiję su bylos esme, dėl kurios sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne) pagrįstumo klausimą nepasisakytina.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
17. Iš išdėstyto reglamentavimo matyti, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui. Nustatęs minėtų sąlygų egzistavimą, teismas turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso ir ar nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
18. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nustatė, kad ieškovės reikalavimai yra preliminariai pagrįsti, kartu pripažinęs, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir patenkinus ieškovės pareikštą ieškinį galimybė įvykdyti galbūt jai palankų teismo sprendimą galėtų būti apsunkinta. Apeliantės vertinimu neegzistuoja būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos: su ieškiniu pateikti įrodymai nepagrindžia ieškinio reikalavimų, o trečiojo asmens (apeliantės) gebėjimas vykdyti sutartį ginčijamas aiškiai nepagrįstai, ieškovė neįrodė grėsmės bei laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.
19. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013; kt.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pareigą patikrinti, ar ieškinio reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, ar ieškovas pasirinko leistiną ir aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą, ar prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas siekiant užtikrinti reikalavimą, kuris pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; kt.).
20. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo apeliantės UAB „Tekasta“ pasiūlymas pripažintas atitinkančiu pirkimo sąlygų reikalavimus ir nustatytas laimėjusiu ir nuspręsta su UAB „Tekasta“ sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad apeliantės kvalifikacija neatitinka Pirkimo specialiųjų sąlygų 3.4.2 punkte nurodytų reikalavimų, kurie numato, jog teikėjas turi būti įtrauktas į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą ir turėti teisę verstis veikla, kuri reikalinga sutarčiai vykdyti. Ieškovės teigimu, UAB „Tekasta“ neturi teisės iš visuomenės vaistinių iš gyventojų priimtų naikintinų vaistinių preparatų eksporto (išvežimo) (S4) veiklai.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko leistiną ir įmanomą savo galbūt pažeistų teisių gynimo būdą, ieškinio reikalavimus pagrindė faktiniais ir teisiniais argumentais bei pridedamais įrodymais. Tuo tarpu, apeliantės argumentai yra iš esmės susiję ne su ieškinio prima facie (ne) pagrįstumu, bet su ginčo dalyku. Tiekėjo atitiktis pirkimo sąlygose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams ir perkančiosios organizacijos veiksmų (ne) teisėtumo įvertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Taigi tai, ar UAB „Tekasta“ atitinka aptariamą kvalifikacijos reikalavimą, bus nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės ir įvertinus visų dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus bei argumentus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinys yra prima facie pagrįstas.
22. Kaip nurodyta, vien nustatyta aplinkybė, jog ieškinys prima facie yra pagrįstas, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
23. Nagrinėjamoje byloje patenkinus ieškinį, skundžiamas sprendimas, kuriuo konstatuota, kad trečiasis asmuo atitinka Pirkimo sąlygas ir pripažintas laimėtoju, netektų teisinės galios ir Pirkimo procedūros turėtų būti tęsiamos, ieškovė turėtų galimybę pretenduoti į Pirkimo sutarties sudarymą, kadangi pagal 2021 m. spalio 14 d. sudarytą pasiūlymų eilę jai atiteko antra vieta. Tuo atveju, jei perkančiosios organizacijos veiksmai būtų pripažinti neteisėtais, tačiau laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos, pirkimo sutartis su tiekėju (apeliante) jau būtų sudaryta ir vykdoma, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, nes kiltų poreikis spręsti dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei ar pan. Tokiu būdu, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė arba net taptų neįmanoma šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir perkančiajai organizacijai, kuri susidurtų su, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Taigi apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovė neįrodė grėsmės galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o teismas nemotyvuotai, tik formaliai konstatavo dvigubo apmokėjimo grėsmės tikimybę.
24. Kaip minėta, viešųjų pirkimų srityje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas taip pat įvertinus, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 427⁷ straipsnio 1 dalis).
25. Kasacinis teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi praktikos išaiškinimais, kad konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014). Taigi kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – (kuo skubesnis) konkrečių prekių ar/ir paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1907/2014).
26. Byloje nustatyta, kad atsakovė vykdo supaprastintą viešąjį Naikintinų vaistų surinkimo iš vaistinių ir jų naikinimo paslaugų pirkimą atviro konkurso būdu, taigi vykdydama šį viešąjį pirkimą ketina įsigyti naikintinų vaistų surinkimo iš vaistinių ir jų naikinimo paslaugas.
27. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kuriai pritaria tiek ieškovė, tiek ir perkančioji organizacija – SAM, kad pirkimo objektas nors ir svarbus, tačiau nėra susijęs su išskirtinėmis, neatidėliotinomis, ypatingai skubiomis ir itin svarbiomis aplinkybėmis, kurios keltų grėsmę didelei žalai atsakovei ar visuomenei atsirasti arba susijęs su kitokiomis aplinkybėmis, dėl kurių, sustabdžius viešojo pirkimo procedūras ir viešojo pirkimo sutarties vykdymą, būtų iš esmės pažeistas atsakovės ar visuomenės ir viešasis interesas. Tai nėra neatidėliotino būtinumo dalykas, kurio nedelsiant neįsigijus iš esmės pablogėtų ar taptų neįmanoma (būtų paralyžiuota) atsakovės ar kitų subjektų, kurių naudai vykdomas viešasis pirkimas, veikla, jos funkcionavimas ir pan. Priešingai, nesustabdžius ginčijamos viešojo pirkimo konkurso dalies procedūrų egzistuoja reali grėsmė, jog galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas faktiškai nebebūtų įmanomas ar iš esmės pasunkėtų, taip pat grėsmė, jog viešojo pirkimo sutartis dėl pakankamai pavojingų atliekų surinkimo ir naikinimo gali būti sudaryta su kvalifikacinių reikalavimų neatitinkančiu subjektu, neturinčiu teisės versti atitinkamai sutarčiai vykdyti reikalinga veikla ir pan.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neįrodė, kad šių paslaugų teikimas nutrūks, jeigu byloje bus taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ar jei ir nutrūktų pasibaigus galiojančiai sutarčiai, kad dėl to kiltų visuomenei reikšmingų padarinių. Apeliantė skunde akcentuoja, kad pagal šiuo metu galiojančią sutartį analogiškas paslaugas teikia ieškovė, kuri suinteresuota paslaugų teikimo tęstinumu, tačiau kaip nurodo pati perkančioji organizacija, galiojanti sutartis nenumato jos pratęsimo, todėl laikinosios apsaugos priemonės nesukuria išimtinių teisių toliau teikti paslaugas tik ieškovei. Vien apeliantės teiginiai, nepateikiant įrodymų, kad taikytomis byloje laikinosiomis apsaugos priemonėmis pateisinama nesąžininga rinkos dalyvių konkurencija, yra ar bus daroma žala visuomenės interesams, nesudaro pagrindo tenkinti jos atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Kaip nurodyta, šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesukelia neigiamų padarinių visuomenei bei priešingai – ydingai vykdomų procedūrų pagrindu sudarius sutartį su galbūt pirkimo sąlygų neatitinkančiu pirkimo dalyviu, būtų pažeidžiami ir visuomenės interesai.
29. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad laikinosios apsaugos priemonės nesukels akivaizdžios, neištaisomos žalos nei apeliantei, nei visuomenei. Be to, trumpi viešojo pirkimo bylų nagrinėjimo terminai (CPK 423⁸ straipsnio 4 dalis ir 423⁹ straipsnis) taip pat užtikrina viešojo intereso apsaugą. Taigi pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai suteikė pirmenybę būtent viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų teisėtu vykdymu.
30. Skundžiamos nutarties pagrįstumo nepaneigia ir aplinkybė, kad 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo šią civilinę bylą ir ieškovės ieškinį atmetė, kadangi šis sprendimas nėra įsiteisėjęs.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi tenkinęs ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.