Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo P. Ū. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11986-945/2015 pagal ieškovo P. Ū. ieškinį atsakovams VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno klinikoms, VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetui dėl pašalinimo iš rezidentūros studijų ir atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, rezidento statuso atkūrimo, grąžinimo į darbą, su darbo santykiais susijusių sumų, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-11986-945/2015, kuriuo atmetė ieškovo P. Ū. ieškinį atsakovams VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno klinikoms, VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetui dėl pašalinimo iš rezidentūros studijų ir atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, rezidento statuso atkūrimo, grąžinimo į darbą, su darbo santykiais susijusių sumų, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Ieškovas 2015 m. gruodžio 11 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo, apeliacinis skundas buvo priimtas teisėjo 2015 m. gruodžio 11 d. rezoliucija. 2015 m. gruodžio 29 d. ieškovas pateikė patikslintą apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo P. Ū. patikslintą apeliacinį skundą ir jį grąžino pateikusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad apeliacinio skundo padavimo terminas šioje byloje pasibaigė 2015 m. gruodžio 9 d. Ieškovo patikslintas apeliacinis skundas teisme gautas 2015 m. gruodžio 29 d., t. y. pasibaigus įstatyme nustatytam terminui. Todėl teismas po termino apeliaciniam skundui pateikti pasibaigimo ieškovo paduotą patikslintą apeliacinį skundą atsisakė priimti. Ieškovas kartu su patikslintu apeliaciniu skundu pateikė teismo posėdžių stenogramas ir garso įrašus. Teismo posėdžių garso įrašai yra sudėtinė bylos dalis, todėl dar kartą pateikiamus garso įrašus ir jų stenogramas vertinti kaip įrodymus CPK prasme nėra pagrindo, jų prijungimas dubliuotų bylos medžiagą. Teismas sprendė, kad su patikslintu apeliaciniu skundu pateiktos medžiagos neprijungimas prie bylos neturės jokios įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas P. Ū. atskirajame skunde (6 t. b. l. 3-6) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-01-04 nutartį ir atnaujinti terminą patikslintam apeliaciniam skundui paduoti bei priimti apelianto P. Ū. patikslintą apeliacinį skundą; prijungti prie apeliacinio skundo Kauno apygardos teismui teikiamas Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-11986-945/2015 posėdžių stenogramas, bylą nagrinėsiančio teismo su stenogramomis išsamiai susipažinti, remtis reikšmingomis aplinkybėmis, esančiomis teismo posėdžių stenogramose. Apeliantas nurodo, kad apeliacinis skundas buvo tikslinamas tik dėl pirminiame apeliaciniame skunde peržiūrėjus rastų klaidų, taip pat nebuvo pateikta dalis apeliacinio skundo priedų, kurie buvo pateikti prie patikslinto apeliacinio skundo. Pateikto patikslinto apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas nebuvo keičiami, skunduose išlieka tie patys reikalavimai, tie patys argumentai ir motyvai. Patikslinto apeliacinio skundo pateikimas ir civilinės bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme pagal patikslintą apeliacinį skundą padės teismui nustatyti nešališką ir objektyvią tiesą byloje. Vadovaujantis nuoseklia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, apelianto manymu, apeliacinio skundo trūkumų šalinimo procedūros metu buvo nesuteikta galimybė ieškovui pašalinti apeliacinio skundo trūkumus ir neužtikrintas asmens teisės kreiptis apeliacine tvarka į aukštesnės instancijos teismą tinkamas įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, akcentuojama asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Nors nagrinėjamoje byloje ieškovas netinkamai įgyvendino savo teisę į apeliaciją, paduodamas patikslintą skundą ne per 30 dienų terminą, tačiau negalima pripažinti, jog jis piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Terminas pateikti tinkamos formos apeliacinį skundą praleistas tik 20 dienų, terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (apeliantui kvalifikuotos teisinės pagalbos nebuvimo), o apelianto teisės ir teisėti interesai bus labai pažeisti. 2015-12-11 ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kurį teismas priėmė. Apeliacinio skundo prieduose buvo nurodyti civilinės bylos garso įrašai bei jų stenogramos. Prie patikslinto apeliacinio skundo apeliantas realiai pridėjo garso įrašus bei stenogramas, t. y. ištaisė dar vieną techninę apeliacinio skundo klaidą. Teismas priimdamas 2015-01-04 nutartį akivaizdžiai pažeidė ieškovo teises, atimdamas įstatyme nustatytą galimybę jam teikti įrodymus. Garso įrašai bei jų stenogramos atsirado tik išnagrinėjus civilinę bylą ir jų pateikimas apeliacinės instancijos teismui nėra ir neturi būti traktuojamas kaip naujų įrodymų pateikimas. Lietuvos teismų praktika rodo, kad su garso įrašais teismuose yra susipažįstama tik išimtinais atvejais. Byloje esantys garso įrašai nebuvo vertinami priimant teismo sprendimą, nors apklausti liudytojai yra išsakę nemažai reikšmingų teiginių, argumentų, kuriuose yra aiškiai matyti, kad atsakovai netinkamai vykdė savo pareigas, yra padarę įvairių pažeidimų apie kuriuose priimtame sprendime teismas net neužsimena. Įvertinus teismo posėdžių stenogramose tiksliai aprašytą civilinės bylos nagrinėjimą, būtų galima padaryti pagrįstas išvadas apie netinkamai, neišsamiai išnagrinėtą bylą, neatskleidžiant civilinės bylos esmės. Todėl yra tikslinga prijungti teismo posėdžių stenogramas, rengtas pagal teismo posėdžių garso įrašus ir su pateiktomis stenogramomis išsamiai susipažinti. Nėra pagrindo pripažinti, kad prijungtos stenogramos dubliuos bylos medžiagą, nes jų civilinėje byloje iš viso nėra.

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto patikslintą apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Byloje nustatyta, Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-11986-945/2015, kuriuo atmetė ieškovo P. Ū. ieškinį atsakovams VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno klinikoms, VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetui dėl pašalinimo iš rezidentūros studijų ir atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, rezidento statuso atkūrimo, grąžinimo į darbą, su darbo santykiais susijusių sumų, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Terminas apeliaciniam skundui dėl minėto teismo sprendimo paduoti baigėsi 2015 m. gruodžio 9 d. Apeliantas 2015 m. gruodžio 11 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo, apeliacinis skundas buvo priimtas pirmosios instancijos teismo teisėjo 2015 m. gruodžio 11 d. rezoliucija. 2015 m. gruodžio 29 d. ieškovas pateikė patikslintą apeliacinį skundą dėl to paties Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo, kurį pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016 m. sausio 4 d. nutartimi atsisakė priimti, konstatavęs, kad patikslintas apeliacinis skundas pateiktas pasibaigus įstatyme nustatytam terminui.

Civilinio proceso kodekso (CPK) 301 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtina dalyvaujančių byloje asmenų teisė skųsti pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusius sprendimus apeliacinės instancijos teismui. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 str. 1 d.). Vadovaujantis CPK 307 straipsnio 1 dalimi apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui, tokiu atveju procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims (CPK 75 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir bylos medžiagą konstatuoja, kad apelianto teisė į apeliaciją buvo realizuota apeliantui 2015 m. gruodžio 11 d. pateikus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo, kuris buvo priimtas pirmosios instancijos teismo teisėjo rezoliucija, todėl atskirojo skundo argumentai, jog apeliantui nebuvo užtikrintas asmens teisės kreiptis apeliacine tvarka į aukštesnės instancijos teismą tinkamas įgyvendinimas, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 str.). Priešingas teisės aktų aiškinimas pažeistų šalių procesinių teisių lygiateisiškumo principą ir neatitiktų sąžiningumo bei teisingumo kriterijų. Kadangi apeliantas patikslintą apeliacinį skundą pateikė 2015 m. gruodžio 29 d. - pasibaigus įstatyme nustatytam terminui apeliaciniam skundui paduoti, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016 m. sausio 4 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti apelianto P. Ū. patikslintą apeliacinį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 315 str. 2 d. 1 p., 323 str.).

CPK 316 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti. Nagrinėjamoje byloje apelianto 2015 m. gruodžio 11 d. pateiktas apeliacinis skundas atitiko įstatymo apeliacinio skundo formai ir turiniui keliamus reikalavimus ir buvo priimtas, todėl atskirajame skunde cituojamos teisės normos, reglamentuojančios minėto procesinio dokumento trūkumų šalinimą, taip pat dėstomi argumentai, kad apeliacinio skundo trūkumų šalinimo procedūros metu apeliantui nebuvo suteikta galimybė pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, šiuo atveju neatitinka bylos faktinių aplinkybių, yra nepagrįsti ir neturi reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto pateiktus nagrinėjamos bylos teismo posėdžių garso įrašus ir stenogramas, pažeidė ieškovo teises teikti įrodymus. Teismo posėdžio garso įrašas laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis (CPK 168 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo minėtus garso įrašus ir paties apelianto rengtas stenogramas vertinti kaip įrodymus CPK prasme, jų neprijungimas prie bylos neturės jokios įtakos apelianto teisėms ir pareigoms (CPK 177 str. 1, 2 d., 180 str.).

Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto 2015 m. gruodžio 29 d. pateiktą patikslintą apeliacinį skundą, procesinės teisės normų nepažeidė, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.