- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-12-09
- Bylos Nr.
- 2A-503-395/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pran.), Dalė Burdulienė, Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- Z. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Alytaus apskrities viršininko administracijos, LR Generalinio prokuroro įgaliotos Alytaus rajono apylinkės prokuratūros, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, atstovaujamos Alytaus rajono apylinkės prokuratūros
- Advokatai
- Vytautas Kucevičius
- Kategorijos
- 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant pareiškėjo Z. J. atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui, suinteresuoto asmens Alytaus apskrities viršininko administracijos atstovei D. Š., suinteresuoto asmens LR Generalinio prokuroro įgaliotos Alytaus rajono apylinkės prokuratūros įgaliotajai atstovei prokurorei Rimai Čitavičiūtei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, atstovaujamos Alytaus rajono apylinkės prokuratūros, apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-3032-572/2008 pagal pareiškėjo Z. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Alytaus apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kurioje atnaujintas procesas pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, siekiant apginti viešąjį interesą, prašymą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Z. J. kreipėsi į teismą, prašydamas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina A. N. po sutuoktinio B. N., nepalikusio testamento, mirties 1941 m. birželio 24 d. priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, ir iki 1944 m. rugpjūčio 30 d. nuosavybės teise valdė 13,7585 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino: nuosavybės teisės į žemę atkūrimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo Z. J. motina A. N., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio B. N. mirties 1941 m. birželio 24 d. priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą (duomenys neskelbtini) bei iki 1944 m. rugpjūčio 30 d. asmeninės nuosavybės teise valdė 13,7585 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) (T.I, 88-90 b.l).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. liepos 8 d. nutartimi atnaujino procesą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, prašymą minėtoje civilinėje byloje dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo ir bylą perdavė nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui (210-215 b.l.). Teismas proceso atnaujinimą civilinėje byloje Nr.3K-3-375/2008 motyvavo tuo, jog byloje padaryta aiški teisės taikymo klaida (CPK 366 str. 1 d. 9 p.) dėl Atkūrimo įstatymo normų, nustatančių kas laikomas turto savininku, ir dėl normų, nustatančių turto nacionalizacijos momentą nustatymo, netinkamo aiškinimo ir taikymo bei dėl faktų, neturinčių juridinės reikšmės, nustatymo.
Šalies argumentai
Atnaujinus procesą byloje, pareiškėjas patikslintu pareiškimu (T.II, 7-9 b.l.) prašė nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina A. N., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo vyro B. N. mirties 1941m. birželio 24 d. priėmė jo visą palikimą, tame tarpe 13,7585 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) bei 0,38 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Nurodė, kad jo motina A. N. 1991m. spalio 29 d. kreipėsi į Alytaus miesto žemėtvarkos tarnybą su prašymu atstatyti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – 13,7585 kv.m. žemės, esančios (duomenys neskelbtini) bei 0,38 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Pagal esamus duomenis B. N. mirė nepalikęs testamento, todėl jo turtą paveldėjo ir nuosavybės teise valdė jo sutuoktinė, pareiškėjo motina A. N.. Palikimo atsiradimo momentu Lietuvoje galiojo RTFSR civilinis kodeksas. Pagal minėto Civilinio kodekso 416 straipsnį paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Žuvusysis testamento nepaliko, todėl palikimas atsirado pagal įstatymą. Pagal 418 straipsnio 1 dalį, ratas asmenų šauktinų paveldėti abiem 416 straipsnyje nurodytais pagrindais, yra apribojamas tiesioginiais žemutiniais giminėmis (vaikais, vaikaičiais ir provaikaičiais), įvaikiais (ir jų žemutiniais giminėmis) ir mirusįjį pergyvenusiu jo sutuoktiniu, taip pat nedarbingais ir beturčiais asmenimis, kurie buvo mirusiojo visiškai išlaikomi iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Pareiškėjo motina su B. N. susituokė 1929-02-10, ką patvirtina santuokos sudarymo įrašas. Santuokoje su B. N. vaikų neturėjo, taip pat neturėjo išlaikytinių, kuriems turėjo būti išskirta privalomoji dalis. Todėl pagal įstatymą B. N. turtą paveldėjo pergyvenusi sutuoktinė – A. N., nes 419 straipsnyje pasakyta, jog pagal įstatymą paveldima visais atvejais, kada ir kiek tatai nepakeista testamentu. Tokiu būdu, remiantis palikimo atsiradimo momentu ir palikimo atsiradimo vietoje galiojusio civilinio kodekso 429 straipsnio 1 dalį palikimas buvo priimamas pradėjus turtą faktiškai valdyti ir tvarkyti. Be to, palikimo priėmimo faktą patvirtina ir aplinkybė, kad per karą sudegus namui, A. N. iš vokiečių okupacinės valdžios gavo leidimą namui statyti (duomenys neskelbtini) ir 1942-1943 ten pasistatė sodybą, kuri buvo įregistruota kaip jos nuosavybė. Tai matyti iš 1943-03-11 Alytaus valsčiaus statybos komisijos leidimo statyti tvartą N. A. 14.5 ūkio ha sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Prie leidimo esančiame plane pažymėti ir kiti statiniai – gyvenamasis namas, svirnas, kluonas Iš VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2003-03-18 pažymėjimo matyti, kad gyvenamas namas pastatytas ir šulinys iškastas 1943 metais. Sovietams okupavus Lietuvą 1944-08-30 buvo priimtas įstatymas dėl vokiečių okupacijos padarinių žemės ūkyje likvidavimo. Pareiškėjo nuomone, būtent tuomet ir buvo nacionalizuotas jau A. N. paveldėtas žemės sklypas. Pokario metais dauguma motinai priklausiusių dokumentų sudegė. Todėl juridinę reikšmę turintis turto valdymo nuosavybės teise faktas nustatinėtinas teismine tvarka. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimui.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimu Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. sprendimą pakeitė: nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo Z. J. motina A. N. (mirusi (duomenys neskelbtini)) po savo vyro B. N. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą; likusioje dalyje pareiškėjo prašymą atmetė (T.II, 40-43 b.l.). Teismas nustatė, kad B. N. 1941-06-24 buvo vokiečių sušaudytas. Po jo mirties visą turtą priėmė ir asmeninės nuosavybės teisėmis valdė pareiškėjo motina, B. N. sutuoktinė, A. N., kuri B. N. asmeninės nuosavybės teise iki 1940-07-22 valdytame 13,7585 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini) pasistatė gyvenamąjį namą (t .1, b. l. 65-66). Teismas nurodė, kad palikimo atsiradimo momentu Lietuvoje galiojo RTFSR civilinis kodeksas, kurio galiojimą Lietuvos Laikinoji Vyriausybė panaikino 1941 m. liepos 2 d. (protokolas Nr. 8, 6 punktas), ir šis Ministrų Kabineto nutarimas įsigaliojo nuo jo paskelbimo dienos. Be to, Lietuvos Laikinoji Vyriausybė 1941 m. liepos 4 d. paskelbė deklaraciją, kad bolševikinės valdžios nacionalizuota ar kitu pagrindu atimta žemė ir kiti turtai grąžinami. Todėl B. N. mirties dieną – (duomenys neskelbtini), paveldėjimo santykius reguliavo minėto kodekso 416 - 436 straipsniai. Žuvusysis testamento nepaliko, todėl palikimas atsirado pagal įstatymą. Pareiškėjo motina su B. N. susituokė 1929 m. vasario 10 d. (b.T.1, l.8), santuokoje su B. N. vaikų neturėjo, taip pat neturėjo išlaikytinių, kuriems turėjo būti išskirta privalomoji dalis. Todėl pagal įstatymą B. N. turtą paveldėjo pergyvenusi sutuoktinė - A. N. (RTFSR CK 419 str., 429str.). Teismo nuomone, A. N. po B. N. mirties paveldėjo ir nuosavybės teise valdė tik tą turtą, kuris jam priklausė mirties dieną, t. y. nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą ir kitus pastatus bei kilnojamąjį turtą), išskyrus žemę, nes ji buvo nacionalizuota iki B. N. mirties. Todėl negali būti nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. N. po B. N. mirties paveldėjo ir 13,7585 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) bei 0,38 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Tačiau teismas sprendė, kad byloje neginčijamai įrodyta, kad A. N. paveldėjo kitą nekilnojamąjį B. N. turtą. Teismo nuomone, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kad A. N. po B. N. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, sukurs teisine pasekmes, nes tik esant tokiam sprendimui Alytaus apskrities viršininkas galės spręsti ar A. N. gali būti pripažinta tinkama pretendente į nuosavybės teisių atkūrimą.
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, atstovaujama Alytaus rajono apylinkės prokuratūros, prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, todėl naikintinas dėl šių motyvų:
1. Teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, nevykdė CPK 443 str. 8 d. įtvirtintos pareigos ir neišsiaiškino, ar jo nustatytas faktas pareiškėjui sukels konkrečių subjektinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, dėl to priėmė sprendimą nustatyti faktą, kuris negali turėti juridinės reikšmės. Be to, teismas pažeidė CPK 448 str. 1 d. imperatyvą – sprendime nenurodė, kuriam tikslui faktas nustatytas, ir ignoravo aukštesnių instancijų teismų sprendimus – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2008 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-297/2005, kurioje be kitų klausimų buvo nagrinėjami ir B. N. turto paveldėjimo santykiai.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas Z. J. teismo posėdyje paaiškino, kad jo motina A. N., mirusi (duomenys neskelbtini), 1991 m. spalio 29 d. kreipėsi į Alytaus miesto žemėtvarkos tarnybą su prašymu atstatyti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą - 13 ha 7585 kv.m. žemės, (duomenys neskelbtini), bei 0,38 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Taigi byloje palikimo priėmimo faktas prašomas nustatyti siekiant atkurti nuosavybės teises į žemę. Nustatant, kurio asmens teisės buvo pažeistos, ir, kuris asmuo Atkūrimo įstatymo prasme yra turto savininkas, būtina nustatyti, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto nuosavybės teisės subjektas to turto nacionalizavimo ar kitokio nusavinimo momentu. Dėl to, kas buvo nacionalizuotos žemės savininkas jos nacionalizavimo metu, byloje ginčo nėra ir pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai konstatavo, kad žemės savininkas jos nacionalizavimo metu 1940 m. liepos 22 d. buvo B. N.. Esant šiai aplinkybei akivaizdu, kad A. N. neturi teisės į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuosavybės teisių perleidimas iš mirusio turto savininko vyksta testamento pagrindu, o šios dalies 3 punkte aptariami atvejai, kai turto savininkas mirė ir nepaliko testamento. Tokiais atvejais pretendentais mirusio savininko nuosavybei atkurti yra jo sutuoktinis, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), jei šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Byloje nustatyta, kad nacionalizuoto turto savininkas B. N. mirė (duomenys neskelbtini) ir nepaliko testamento. B. N. vaikų ir įvaikių neturėjo, jo tėvai jau buvo mirę. Santuokos sudarymo įrašas (T.I, 8 b.l.) patvirtina, kad A. N. buvo B. N. sutuoktinė nuo 1929 m. Santuokos liudijimas (T.I, 13 b.l.) patvirtina, kad A. N. 1946 m. birželio 21 d. sudarė antrą santuoką su S. J.. Jeigu mirusio buvusio savininko sutuoktinis sudaro naują santuoką, jis tampa kito asmens sutuoktiniu CK 3.49 straipsnio 2 dalies prasme ir įgyja sutuoktinio teises ir pareigas su šiuo asmeniu. Todėl pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnį, buvusio savininko sutuoktiniu laikytinas asmuo, iki savininko mirties sudaręs su juo santuoką, santuokos nenutraukęs ir po buvusio sutuoktinio mirties nesudaręs naujos santuokos. Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-297/2005 (T.I, 24-27 b.l.) konstatavo, kad A. N. negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą - 13 ha 7585 kv.m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nes ji nebuvo nei išlikusio nekilnojamojo turto savininkė, nei turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į šį turtą kaip savininko B. N. buvusi sutuoktinė. Taigi A. N. negali būti laikoma turinčia teisę į nuosavybės teisių atkūrimą Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nei 2, nei 3 punkte nurodytais atvejais. Be to, duomenų, kad B. N. sandoriu, nesilaikydamas įstatymo nustatytos formos ir tvarkos, savo turtą būtų perleidęs A. N., nėra, todėl A. N. neturėjo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą ir Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Taigi A. N. negali pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą, todėl Z. J. prašomas nustatyti faktas nesukeltų pasekmių, nurodytų CPK 444 straipsnio 1 dalyje, nes jis pats tegali pretenduoti į turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą tik kaip testamentinis A. N. įpėdinis, kuriam tokią teisę, manydama ją turinti, testamentu perleido A. N..
3. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad iki nacionalizacijos žemės savininku buvo B. N.. Į jo turėtą žemę pretendentams ir atkuriamos nuosavybės teisės. Aplinkybė, kad B. N. mirė 1941 m., ir kas po jo mirties paveldėjo arba turėjo teisę paveldėti žemę ar kitą jo turtą taip pat ar atsirado paveldėjimo santykiai šioje byloje teisinės reikšmės neturi. Alytaus apskrities viršininko administracija nekonkretizuoja, kurio Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies punkto pagrindu A. N. būtų pripažinta tinkama pretendente į nuosavybės teisių atkūrimą, o pirmosios instancijos teismas ir nesiaiškina, ar tikrai A. N. įgytų teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Apelianto nuomone, prašomas nustatyti faktas nesukels CPK 444 straipsnio 1 dalyje numatytų pasekmių, nes nei A. N., nei Z. J. neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Šios teisės jie neįgytų ir nustačius pareiškėjo prašomą nustatyti faktą - nustatytasis faktas nekeistų nuosavybės teisės į žemę subjekto žemės nacionalizavimo metu ir nepakeistų A. N. santykio su žemės savininku, nepanaikintų jos antrosios santuokos ar kitų kliūčių, dėl kurių ji neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą į B. N. turėtą žemę. Be to, A. N. žemės paveldėti negalėjo, nes ji B. N. mirties dieną nebuvo civilinės apyvartos objektas. Tiek faktas, kas žemę pradėjo valdyti ar kurį laiką ją valdė po nacionalizavimo datos, tiek kito turto paveldėjimo faktas yra teisiškai nereikšmingi dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, kadangi yra žinoma, kas buvo turto savininkas šio turto nacionalizavimo metu.
4. Kadangi A. N. pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį neturi teisės į nuosavybės teisės atkūrimą (į išlikusį B. N. nekilnojamąjį turtą - žemę), todėl tokios teisės neturi ir pareiškėjas Z. J.. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nesiaiškino Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatų ir dėl to nustatė faktą, kuriam materialioji teisė nesuteikia juridinės reikšmės. Pareiškimai dėl faktų, neturinčių juridinės reikšmės, teisme nenagrinėtini, todėl byla pagal Z. J. patikslintą pareiškimą nutrauktina.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Alytaus apskrities viršininko administracija prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad bylos medžiaga patvirtina, kad A. N. faktiškai priėmė palikimą, pradėjusi paveldimą turtą valdyti: gyveno toje žemėje, 1943 m. gavo leidimą vykdyti statybos darbus. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (b.l. 22-23) gyvenamasis namas, kiemo statiniai valdyti A. N. nuosavybės teise, buvo pastatyti 1943 metais. Bylos medžiaga patvirtina, kad nėra abejonių, jog A. N. paveldėjo B. N. palikimą. Juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. N. po savo sutuoktinio B. N. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, buvo įvertintas kaip žemės valdymo faktą įrodantis papildomas dokumentas ir nuosavybės teisių atkūrimo klausimas A. N. buvo pradėtas spręsti iš naujo (ji buvo pripažinta tinkama pretendente į nuosavybės teisių atkūrimą). Todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, 16 straipsnio 9 dalimi ir 18 straipsniu, vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ bei atsižvelgdamas į Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. T-200 „Dėl detaliųjų planų tvirtinimo“, Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. DV-655 „Dėl žemės sklypų, numatomų grąžinti piliečiams natūra, naudojimo sąlygų tvirtinimo“, Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. DV-296 „Dėl adresų suteikimo ir žemės sklypų, numatomų grąžinti piliečiams natūra, naudojimo sąlygų nustatymo ir planų tvirtinimo“, Alytaus apskrities viršininkas 2007 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 11-ž-1273 ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 11-1867 atkūrė A. N., mirusiai 1995 m. balandžio 7 d., nuosavybės teisės į B. N. Alytaus mieste turėtos 13,7585 ha žemės jai tenkančią 4,1675 ha žemės dalį.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje suinteresuoto asmens LR Generalinio prokuroro įgaliota atstovė apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Pareiškėjo Z. J. atstovas ir suinteresuoto asmens Alytaus apskrities viršininko administracijos atstovė apeliacinį skundą prašė atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinio skundo pagrindas, kuriuo grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas, yra tai, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad A. N., po B. N. mirties (duomenys neskelbtini) pradėdama faktiškai valdyti, paveldėjo ir nuosavybės teise valdė turtą, kuris B. N. priklausė mirties dieną, t. y. nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą ir kitus pastatus bei kilnojamąjį turtą), išskyrus žemę, nustatė faktą, kuris neturi juridinės reikšmės, nes jo pagrindu negali atsirasti pareiškėjo subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises į žemę. Su šiais apeliacinio skundo argumentais pirmosios instancijos teismas sutinka.
Šalies argumentai
Atnaujinus procesą byloje, pareiškėjas patikslintu pareiškimu prašė nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina A. N., mirusi 1995 m. balandžio 7 d., po savo vyro B. N. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo visą palikimą, tame tarpe 13,7585 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) bei 0,38 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (T.II, 5-7 b.l). Nors pareiškėjas patikslintame pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo abstrakčiai nurodė, jog juridinio fakto nustatymas reikalingas nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu, tačiau iš nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančio A. N., kurios teisių perėmėjas yra pareiškėjas, 1991 m. spalio 29 d. prašymo dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą matyti, kad A. N. siekė atkurti nuosavybės teises į žemę. Kita nuosavybės teisių atkūrimo byloje esanti medžiaga taip pat patvirtina, kad buvo sprendžiamas nuosavybės teisės atkūrimo būtent į žemę klausimas.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyti asmenys, kuriems gali būti atkuriamos nuosavybės teisės, o CPK 444 straipsnis apibrėžia teismine tvarka nustatinėtinus juridinius faktus. CPK 444 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas nustato tik tokius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, bet tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę (2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-474/2001; 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje J. A.v. D. R. S. , K. B., bylos Nr. 3K-3-497/2004 ir kt.). Teismas, nagrinėdamas bylą, turi nustatyti, kokia materialioji teisė prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokios pareiškėjo asmeninės ar turtinės teisės dėl šio fakto atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia.
Sprendžiant, ar asmeniui, kuris kreipiasi dėl juridinio fakto nustatymo nuosavybės teisių atkūrimo tikslu, toks faktas sukels asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, turi būti vadovaujamasi Atkūrimo įstatymo nuostatomis. Įstatymų leidėjas, pripažinęs, kad reikia atkurti neteisėtai nutrauktas nuosavybės teises, taip pat pripažino, kad tai turi būti vykdoma nustatyta tvarka ir nustatytomis sąlygomis, kitaip tariant, taikant ribotą restituciją. Tam ir buvo priimtas specialusis įstatymas – Įstatymas dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų bei vėliau jį pakeitęs Atkūrimo įstatymas, kuriuose, be kitų nuosavybės atkūrimo sąlygų, nustatyti ir asmenys, kuriems nuosavybės teisės gali būti atkuriamos.
Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad savininkas – tai asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kuriam pagal šį įstatymą atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį. Žemė, skirtingai nei gyvenamieji namai ir kitokie pastatai, buvo nacionalizuota, Liaudies Seimui 1940 m. liepos 22 d. priėmus deklaraciją, kuria visa Lietuvos žemė paskelbta tautos, t. y. valstybės, nuosavybe, ir atskiri nacionalizavimo aktai dėl žemės nusavinimo rašomi nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje neginčijamai nustatyta, kad žemės nacionalizavimo metu, t. y. 1940 m. liepos 22 d., jos savininkas buvo B. N.. Jis mirė (duomenys neskelbtini), jau nacionalizavus žemę. Pirmosios instancijos teismas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tikslu nustatė, kad pareiškėjo Z. J. motina A. N., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio B. N. mirties 1941m. birželio 24 d. priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, kuris jam priklausė mirties dieną, t. y. nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą ir kitus pastatus bei kilnojamąjį turtą), išskyrus žemę, nes ji palikėjo mirties dieną jam nebepriklausė. Tokių faktų nustatymas negali sukelti pareiškėjui teisinių pasekmių, kadangi, minėta, nuosavybės teisėms į žemę atkurti svarbu, kas buvo žemės savininkas 1940 m. liepos 22 d.
Be to, ta aplinkybė, jog A. N. po savo sutuoktinio B. N. mirties 1941m. birželio 24 d. priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, nuosavybės į teisę į žemę atkūrimo tikslu neturi juridinės reikšmės dar ir dėl to, jog asmenys, po žemės nacionalizacijos priėmę palikimą po savininko mirties į kitą jo turtą (pastatus, kilnojamąjį turtą ar pan.) faktiniu valdymu, nelaikytini asmenimis, patenkančiais į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytų subjektų, turinčių išvestines teises atkurti nuosavybės teises į žemę, ratą.
Teisėjų kolegija pripažinusi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas faktas nesukurs pareiškėjui juridinių pasekmių, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – Alytaus rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 5 d. sprendimas panaikintinas, prašymas dėl juridinio fakto nustatymo atmestinas.
Pripažinusi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas faktas nesukurs pareiškėjui teisinių pasekmių, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nebeturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
nusprendžia:
apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:
Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. sprendimą.
Pareiškėjo Z. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atmesti.