- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-03-21
- Bylos Nr.
- 1-222-336/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23205-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audra Kriščiūnienė
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Kaltinamasis
- D. K.
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.6Nuosprendžiui, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (2021-07-08 nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas A. K.)
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis D. K., 2021-07-08 apie 21:30 val. namuose, (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu, abejomis rankomis suėmė buvusiai sutuoktinei A. B. (buvusi K.) už abiejų rankų dilbių, jas spaudė, iš jos rankų išplėšė jai priklausantį telefoną, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai A. B. padarė poodines kraujosruvas abiejuose dilbiuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip kitaip smurtaudamas nežymiai sutrikdė A. B. sveikatą.
Kaltinamasis D. K. kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini), yra uošvių namai, juose jis gyveno su šeima iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki tol, kol su nukentėjusiąja susipyko.
Nurodė, kad tuomet jis apsigyveno sode, bet epizodiškai atvažiuodavo į šiuos namus aplankyti vaikų, su nukentėjusiąja bendravo normaliai, jis pats siekė susitaikyti. Su nukentėjusiąja turi du bendrus vaikus. Šiuo metu dukra gyvena su nukentėjusiąja, o sūnus su juo. Nurodė, kad 2021 m. liepos 8 d. atvažiavo pas nukentėjusiąją į namus aplankyti sūnaus. Pamatė, kad ji bendrauja telefonu su dabartiniu savo vyru. Prašė jos, kad ji nekalbėtų su tuo vyru prie jo, bet nukentėjusi toliau kalbėjo. Todėl jis nesusilaikė, norėjo atimti iš nukentėjusios telefoną, kad ji nebendrautų su kitu vyru. Tą kartą jis ir sužinojo, kad nukentėjusi yra susiradusi kitą vyrą. Pripažįsta, kad norėdamas paimti iš nukentėjusios rankų telefoną, suėmė jai už abiejų rankų dilbių, jas spaudė ir iš jos rankų išplėšė telefoną. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Nurodė, kad įvykio metu buvo išgėręs dvi skardines alaus ir du butelius alaus. Alų gėrė namuose. Nurodė, kad jo ir nukentėjusios santuoka nutraukta 2014 m., tačiau jie ir toliau gyveno šeimoje kartu, kol su nukentėjusiąja susipyko 2020 m. gruodžio 31 d., sutinkant Naujuosius 2021 metus. Tada jis išėjo gyventi skyrium, o nukentėjusi su vaikais liko gyventi (duomenys neskelbtini). Jis išėjo gyventi į (duomenys neskelbtini), tačiau jų tarpusavio santykiai ir toliau liko normalūs, bendravo, jis epizodiškai atvažiuodavo, kartu su šeima sutiko Šv. Velykas, būdavo ir vasarą, būdavo, kad tuose namuose ir pernakvodavo. Manė, kad jie susitaikys, todėl jam buvo šokas, nesitikėjo, kai 2021 m. liepos 8 d. sužinojo, kad nukentėjusi susirado kitą vyrą. Nurodė, kad kaltę pagal pareikštą kaltinimą pripažįsta visiškai, supranta, kad nukentėjusios atžvilgiu vartojo smurtą ir dėl to labai gailisi. Nukentėjusios atsiprašė ir dar kartą jos atsiprašo dėl savo veiksmų. Nurodė, kad pripažįsta, jog atvažiavus policijai, buvo nusiteikęs agresyviai. Iš pradžių pamanė, kad atvažiavo nukentėjusios draugas, pasakė keletą nemandagių žodžių, bet po to suprato, kad tai policijos pareigūnai. Nurodė, kad būdamas blaivus nebūtų taip pasielgęs. Pripažįsta, kad girtumas turėjo įtakos jo veiksmams. Alkoholiu nepiktnaudžiauja, nėra agresyvus žmogus. Teismo prašo bylą nutraukti kadangi susitaikė su nukentėjusia. Pažada, kad per 11 mėnesių jis sumokės neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas nukentėjusiai, kaip nurodė susitarime. Nurodė, kad paskutiniu metu jis negalėjo išvažiuoti į komandiruotes, negalėjo dirbti, nes gydėsi (duomenys neskelbtini), buvo negerai su sveikata. Dabar galės išvažiuoti į komandiruotes ir užsidirbti pinigų, todėl tikrai galės atlyginti nukentėjusiajai žalą ir bylinėjimosi išlaidas pagal sudarytą susitarimą. Bylos nutraukimo ir žalos neatlyginimo pasekmės jam yra žinomos.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu apklaustos nukentėjusios parodymais, bei kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusi A. B. parodė, kad kaltinamasis buvęs sutuoktinis, santuoka nutraukta 2014 m., tačiau nutraukus santuoką epizodiškai ir toliau gyveno šeimoje. Pagrindinė santuokos nutraukimo priežastis buvo ta, kad jis serga (duomenys neskelbtini), dėl ko ne kartą buvo gydomas (duomenys neskelbtini). Pavasarį jam (duomenys neskelbtini) suaktyvėja, jis pasikeičia kardinaliai, jam tuo metu, t. y. 6 mėn., nereikia nei šeimos, nei vaikų, jis gyvena savo gyvenimą. Rudenį, kai (duomenys neskelbtini) praeina, jis prisimena šeimą, nori gyventi kartu, nori atstatyti santykius. Ir taip būdavo epizodiškai nuo 2014 metų. Nusikaltimo padarymo metu, t. y. 2021 m. liepos 8 d., jie kartu negyveno, kaltinamasis gyveno tėvų sode. Santuokinius ryšius su kaltinamuoju buvo nutraukę maždaug prieš 6 mėn. iki nusikaltimo, tačiau jis epizodiškai atvažiuodavo į butą (duomenys neskelbtini), kuris yra jos tėvų ir kuriame ji liko gyventi su jų bendrais vaikais. Nuo 2021 m. liepos 9 d. tame bute negyvena, išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2021 m. liepos 8 d. kaltinamasis atvažiavo į butą (duomenys neskelbtini), tikslu pasimatyti su sūnumi. Tuo metu ji telefonu kalbėjo su draugu, dabartiniu savo vyru. Kaltinamasis pamatęs, kad ji kalba telefonu, pradėjo telefoną plėšti jai iš rankų. Kai išplėšė iš rankų telefoną, telefonas dar nebuvo išjungtas ir dabartinis jos vyras girdėjo kaip įvyko konfliktas, ji prašė kaltinamojo atiduoti telefoną. Dabartinis jos vyras iškvietė policiją ir kaltinamojo kišenėje rado telefoną. Atvažiavus policijai, kaltinamasis buvo agresyvus, keli policininkai jį parvertė ant žemės, nes negalėjo su juo susitvarkyti. Nurodė, kad kaltinamasis jos telefoną tą dieną buvo iš jos paėmęs kelis kartus, po to jį atiduodavo. Nurodė, kad ji žinutėmis susirašinėjo su dabartiniu savo vyru, buvo jam parašius, kad yra atvažiavęs D. Po to vyras jai paskambino, klausė kas vyksta, ar jos neskriaudžia. Kai ištraukė kaltinamasis iš jos telefoną, vyras išgirdo kaip ji sušuko, kad D. atiduotų jai telefoną. Kaltinamasis suėmė savo abiem rankomis už jos abiejų rankų dilbių ir iš rankų išplėšė telefoną. Rankų spaudimas buvo skausmingas, ant rankų liko mėlynės. Sekančią dieną vyko pas medikus daryti ekspertizę. Nurodė, kad kaltinamasis niekur šiuo metu nedirba, būna namuose, jokių pajamų jis negauna. Civilinį ieškinį gal ir galėjo sumažinti, bet pusantrų metų ji viena išlaiko jų abu vaikus. Pilnametis sūnus dvyliktokas, mokosi, dirbti galimybių neturi, dukra nepilnametė. Gaunasi taip, kad ji išlaiko ir kaltinamąjį, nes perduoda sūnui pinigus, tai jie maitinasi iš tų pačių bendrų pinigų, kuriuos ji duoda vaikui. Nurodė, kad vaikams nedraudžia bendrauti su tėvu. Dukrą net skatina tai daryti, bet ji nenori važiuoti pas tėvą, bijo viena likti su juo, kai nėra brolio. Nurodė, kad gyvenant su kaltinamuoju rūpinosi jo sveikata, paguldydavo į ligoninę, prižiūrėjo, ragindavo laiku išgerti vaistus, kuriuos reikėdavo vartoti kiekvieną dieną. Teismo prašo bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti, kadangi jie susitaikė.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančio A. K. 2021-07-12 pareiškimo-protokolo rašyto Kauno a. VPK Kauno r. 1-jam veiklos skyriui matyti, kad 2021-07-08 apie 21:30 val. namuose, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, buvęs sutuoktinis D. K. abejomis rankomis suėmė jai už abejų rankų dilbių, jas spaudė ir iš jos rankų išplėšė jai priklausantį telefoną, taip sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas kraujosruvas abiejuose dilbiuose. Atvykus pareigūnams, telefonas buvo sugrąžintas, telefonas nesugadintas (1 t., b. l. 10-13).
Iš byloje esančio liudytojo V. B. apklausos protokolo (1 t., b. l. 47-51) matyti, kad A. K. yra jo sužadėtinė, su kuria šiuo metu gyvena kartu. A. K. yra išsiskyrusi su buvusiu vyru D. K., kurio jis asmeniškai nepažįsta, tačiau keletą kartų, t. y. 2021-06-27 ir 2021-07-08 jis yra jam telefonu, grasinęs, tačiau dėl grasinimų jau yra kreipęsis į policijos pareigūnus. Taip pat, jam yra grasinęs ir pilnametis jų sūnus K. K.. Jis nežino, ar šie grasinimai yra realūs, kadangi lyg šiol grasino tik telefonu, jokių veiksmų jo atžvilgiu nesiėmė, todėl žino, jog nėra nusikalstamos veikos sudėties, pareiškimo nerašys, tačiau nori, jog grasinimai būtų registruoti policijoje. Kiek jam žinoma, po skyrybų A. ir D. bendrauja tik dėl vaikų, tačiau D. tikisi su A. susitaikyti, jos reikalauja grįžti į šeimą, nuteikinėja bendrus vaikus prieš A. Nurodė, kad 2021-07-08 jis buvo savo namuose ( asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu) o A. buvo savo tėvų bute, kuriame iki įvykio gyveno, (duomenys neskelbtini). Apie 22 val. jam iš A. mobiliojo telefono paskambino vyras, kaip suprato D. K., kuris pradėjo jam grasinti fiziniu susidorojimu, jog užmuš, aiškino, jog nelystų į šeimą. Fone girdėjosi A. balsas, ji šaukė, jog gelbėtų, prašė atiduoti telefoną. Pokalbiui nutrūkus, kadangi kiek jam žinoma, D. ir ankščiau yra smurtavęs prieš A., iškarto paskambino bendruoju pagalbos numeriu, paaiškino situaciją ir iškvietė policijos pareigūnus. Po to, keletą kartų pats skambino į A. telefoną, tačiau vis atsiliepdavo D., kuris pradėdavo plūstis, jog nelystų į šeimą ir padėdavo ragelį. Po paskutinio skambučio, D. pamiršo padėti ragelį, todėl girdėjo kas vyksta. Girdėjo, kaip A. nuolatos prašė atiduoti telefoną. Taip pat, girdėjo, kaip D. grasino A. jog susidoros su juo (liudytoju). Tuomet pradėjo įrašinėti pokalbį, tačiau tada atvyko policijos pareigūnai. Jo įrašytą garso įrašą galės pateikti prie tyrimo medžiagos. Po įvykio nuvažiavo, pasiėmė A. ir parsivežė į savo namus. Šiuo metu A. gyvena su juo, nes bijo sugrįžti į tėvų butą, kadangi ten gyvena pilnametis sūnus ir nuolat laiką leidžia D. K.. Nurodė, kad A. nepilnametė dukra šiuo metu būna (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad kitą dieną apie 07:30 val. kartu su A. nuvyko iki jos tėvų buto, jog ši galėtų pasiimti savo daiktų. Jis liko laukti automobilyje, o A. nuėjo į butą. Po 5-7 minučių sugrįžo A., kurią iš paskos atsekė D. K.. Atėjusi A. įsėdo į jo automobilį, o D. sakydamas, jog atiduotų buto raktus, ranka siekė paimti jos tašę, tačiau pasakė, jog jis nesikištų ir A. greitai pavykus užsidaryti duris, jie išvažiavo. Tuomet pirmą kartą D. ir pamatė.
Iš byloje esančio liudytojo M. N., Kauno a. VPK Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio, apklausos protokolo (1 t., b. l. 59-64) matyti, kad 2021 m. liepos 8 d. dirbo kartu su kolega D. T., patruliavo nustatytame maršrute. Apie 21:30 val. iš Kauno a. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo nurodymą vykti į galimą smurtą artimoje aplinkoje pranešime nurodytu adresu. Atvykus nurodytu adresu, kartu su kolega D. T. nuėjo prie pranešime nurodyto buto, kur pasibeldus buto duris atidarė akivaizdžiai neblaivus vyras vilkintis chalatu. Prisistačius ir paaiškinus dėl ko atvyko, vyras pradėjo priekaištauti, jog ko jie atvyko, ko nori. Paprašė pakviesti galimai mušamą moterį, tačiau vyras moters nekvietė, toliau konfliktavo žodžiu, plūdosi necenzūriniais žodžiais. Išgirdusi triukšmą atėjo moteris, kuri verkė, buvo akivaizdžiai išsigandusi, susijaudinusi, matėsi paraudimas ant kažkurios rankos riešo, tačiau negali įvardinti kurios, nes neatsimena. Jiems bendraujant vyras tapo agresyvus, pareikalavus pasitraukti, jis atsisakė vykdyti jų teisėtus reikalavimus, jiems neleido prieiti, trukdė bendrauti su moterimi, nepraleido išeiti iš buto moters, ją stūmė, todėl keletą kartų pareikalavus nutraukti veiksmus ir pasitraukti, vyras reikalavimų nevykdė, todėl buvo panaudota fizinė prievarta - bandė nustumti asmenį. Jiems jį stumiant, vyras aktyviais veiksmais pradėjo priešintis, stūmė juos, o jį pargriovus ant žemės ir siekiant apsaugoti save ir kitus asmenis, ketinant panaudoti spec. priemonę antrankius, jis priešinosi, stangrino raumenis ir neleido uždėti antrankių, todėl buvo panaudota spec. priemonė elektros impulsinis prietaisas „Taser“. Asmenį pavykus sulaikyti, vyras buvo patalpintas į automobilyje įrengtą laikino sulaikymo patalpą. Kolega liko saugoti vyrą, o jis sugrįžo į butą išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Namuose taip pat buvo minėtų asmenų pilnametis sūnus, kuris visiškai atsisakė bendrauti, nurodė, jog nekalbės. Pati moteris paaiškino, jog buvęs vyras atėjęs aplankyti sūnaus, konfliktavo žodžiu, suėmė už rankų, jas spaudė ir sukėlė fizinį skausmą, tačiau medikų pagalbos atsisakė. Ar moteris nurodė, dėl ko kilo konfliktas, neatsimena ir atsakyti negali. Moteris teigė bijanti vyro ir dėl jo elgesio turėjo pretenzijų, todėl vyras buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą.
Iš byloje esančio liudytojo K. D. K. apklausos protokolo (1 t., b. l. 53-58) matyti, kad teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ir artimus giminaičius jam yra išaiškinta, parodymus duoti sutinka. Nurodė, kad kartu su tėčiu D. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Kiek jam žinoma, šis butas priklauso jo seneliams. Nuo 2021 m. liepos mėnesio vidurio, tikslios datos nurodyti negali, jo mama A. K. su seserimi, (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Įvykio metu, t. y. 2021-07-08 mama su seserimi dar gyveno kartu su juo minėtame bute, nors tėvai yra išsiskyrę ir santykių nepalaiko, tiesiog gyveno viename bute. Nurodė, kad 2021-07-08 vakare, tikslaus laiko neatsimena, namuose buvo jis, mama ir tėtis. Sesuo buvo išvykusi pasisvečiuoti pas senelius. Tą vakarą abu tėvai buvo vartoję alkoholinių gėrimų, tačiau jis buvo visiškai blaivus, alkoholio nevartojo. Kiek jam žinoma, jo mama bendrauja su kitu vyru - V. B. (nustatyta B.), kuris nei jam, nei jo tėčiui nepatinka, kadangi jis nėra geras žmogus, yra girdėjęs apie jį neigiamų atsiliepimų. Tiek jis, tiek tėtis nenorėjo, jog mama su juo palaikytų santykius, norėjo ją apsaugoti nuo šio žmogaus. Jiems būnant namuose, mama pradėjo susirašinėti su V. B.. Tai jiems su tėčiu nepatiko, todėl nuo stalo paėmė jos telefoną ir paslėpė už sofos pagalvės, jog ji negalėtų bendrauti. Mama pradėjo pykti, reikalavo, jog gražintų telefoną, konfliktavo žodžiu, tačiau tiksliai įvardinti ką negali. Tėtis tuo metu kartu su juo žiūrėjo televizorių, tačiau į konfliktą jis nesikišo. Praėjus kuriam laikui, apie 20 minučių, telefoną mamai atidavė, o ji toliau pradėjo susirašinėti, bendrauti su V. B.. Kad ji bendravo su B. jis žinojo, nes pamatė jos žinutes. Mamos prašė nesurašinėti su tuo vyru, neerzinti jų, nes jiems tai nepatinka, tačiau mama toliau susirašinėjo, todėl tėtis iš jos rankų, ištraukė, paėmė telefoną. Jis per jėgą neišlupo, o ištraukė, paėmė. Tėtis reikalavo mamos duoti telefoną, jog nebendrautų ir jį paėmė iš kažkurios rankos, kurios įvardinti negali, nes neatsimena. Jis nematė, jog tėtis būtų suėmęs mamą už rankų ir jas spaustų. Taip pat mama nesiskundė, jog jai skauda ir neprašė paleisti. Jis nematė, jog vienas kito atžvilgiu atliktų fizinius veiksmus, tiesiog konfliktavo žodžiu. Kai tėtis iš mamos atėmė telefoną, jį vėl paslėpė. Mama dar kiek pakonfliktavo, tačiau vėliau nurimo, o jie su tėčiu visą tą laiką žiūrėjo televizorių. Praėjus apie 40 minučių, telefoną vėl atidavė mamai, nes tikėjosi, kad daugiau nebendraus. Kai atidavė mamai telefoną, ji išėjo į balkoną ir pradėjo kalbėti su V. B. (nustatyta su B.). Ką kalbėjo, jis negirdėjo, tik suprato, jog verkė ir skundėsi jog buvo atėmę telefoną. Mama su tuo vyru kalbėjo apie 30 min., kol ji kalbėjo telefonu, jie prie jos nėjo ir nekonfliktavo. Mamai nustojus kalbėti į jų namus atvyko policijos pareigūnai. Mano, jog pareigūnus iškvietė V. B. (nustatyta B.). Kurio metu tėtis buvo nuėjęs į dušą, jis neatsimena, negali atsakyti. Kai atvyko policijos pareigūnai, mamos telefonas buvo pas ją. Atvykus pareigūnas tarp tėčio ir pareigūnų kilo konfliktas, nes tėtis neišėjo iš tarpdurio ir pareigūnams paprašius pasitraukti, jis nesitraukė, todėl pareigūnai jį parvertė ant žemės, panaudojo elektrošoką ir sulaikė. Nori paaiškinti, jog tą vakarą visą laiką buvo namuose. Kiek matė, tėtis mamos už rankų suėmęs nebuvo, jų nespaudė, tyčia prieš ją nesmurtavo, konfliktavo žodžiu ir iš jos rankų paėmė mobilųjį telefoną, jog ši nebendrautų su V. B. (nustatyta su B.).
Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1263/2021 (02) matyti, kad A. K. konstatuota poodinės kraujosruvos abiejuose dilbiuose. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamosios nurodytu laiku, t. y. 2021-07-08. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 68-69)
Iš byloje esančio 2021-07-08 – 2021-07-09 įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - butas, (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta tvarkinga, pėdsakų padedančių tirti šį įvykį nerasta. Įvykio vieta nestebima vaizdo kameromis (1 t., b. l. 23-30).
Iš Policijoje registruojamų įvykių registro (ROIK) 0121000440692 išrašo matyti, kad 2021-07-08, 21 val. 28 min. policijoje gautas pranešėjo, V. B., pranešimas apie įvykį. Nurodytos aplinkybės- pranešėjo draugė A. K. paskambino jam ir prašė gelbėti, pas ją atėjo buvęs vyras, atėmė telefoną, grasina susidorojimu, yra agresyvus (1 t., b. l. 17-22)
Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0017 šaknelės matyti, kad 2021-07-08, 22:42 val. D. K. nustatytas 1.05 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 71).
Iš byloje esančio Kauno a. VPK patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. N. tarnybinio pranešimo „Dėl įvykio ROIK: 0121000440692“ matyti, kad 2021 m. liepos 8 d., patruliuojant nustatytame maršrute, kartu su vyr. patruliu D. T. radijo ryšio šaukiniu „1737” apie 21:34 val. iš Kauno a. VPK OVS budėtojo gavo nurodymą nuvykti (duomenys neskelbtini), kur vyksta smurtas artimoje aplinkoje, pranešėjas teigia, kad jam paskambino pažįstama draugė ir pasakė, kad jos buvęs vyras namuose ją muša, atėmė telefoną, namie yra vaikas. Pranešėjas viską žino, gali papasakoti, duomenų pranešėjas nesako. Atvykus nurodytu adresu su kolega D. T. priėjo prie penktu numeriu pažymėto buto, pasibeldė. Buto duris atidarė vyras vilkintis chalatu. Prisistačius ir paaiškinus dėl ko atvyko, vyro paprašė pakviesti galimai mušamą moterį, vyras tapo agresyvus, jo akivaizdoje tarpduryįe ėmė agresyviai keiktis necenzūriniais žodžiais, bute matė moterį kuri atrodė išsigandusi, susijaudinusi, moters paprašė ateiti prie jo į laiptinę, vyras neleido, laikė moterį už rankos ir neleido ateiti prie jo, vyras toliau keikėsi ir tiesdamas rankas jį, uniformuotą pareigūną, stūmė tolyn nuo buto durų, kaip vėliau paaiškėjo tai D. K., žodžiu garsiai išreiškė teisėtą reikalavimą nestumti jo, asmuo nereagavo, jis dar kartą pareikalavo nestumti jo ir nusiraminti, nesikeikti. Vyras nereagavo stūmė jį rankomis toliau, asmenį įspėjo trečią kartą, kad bus panaudota kovinių imtynių veiksmai, tačiau asmuo nereagavo. Su kolega D. T. minėtą asmenį laikydami už rankų naudodami kovinių imtynių veiksmus, paguldė ant žemės. Dar kartą garsiai ir aiškiai reikalavo nesimuistyti, nestangrinti rankų raumenų, reikalavo sunerti rankas už nugaros, asmuo toliau nereagavo stangrindamas rankas bandė ištrūkti, spardėsi ir keikėsi necnzūriniais žodžiais. Asmenį dar kartą garsiai ir aiškiai perspėjo nutraukti savo veiksmus stangrinti rankas. Vyras į jo reikalavimą nereagavo, buvo garsiai pasakyta, kad naudos elektros impulsinį prietaisą „Taser“, asmuo rėkė „daryk ką nori“ ir toliau spardėsi. Priėmė sprendimą ir panaudojo elektros impulsinį prietaisą „Taser“ liesdamas prietaisą į nugarą ir sėdmenis. Su kolega naudojo spec. priemonę antrankius ir asmenį sulaikė adresu (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje 22:00 val. ir patalpino tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpoje. Grįžo prie penkto buto bendravo su iš pažiūros neblaivia moterimi A. K., moteris jam sakė, kad šiandien bute konflikto metu buvęs sugyventinis D. K. su kuriuo bendro ūkio neveda laužė kairę ranką, sukėlė fizinį skausmą, atėmė telefoną, moteris turi pretenzijų. Bute buvo moters sūnus D. K., kuris įvykio aplinkybes papasakoti atsisakė, teigė nieko nesakys, asmenys grietosios medicinos pagalbos, atsisakė. Namų aplinka atrodė tvarkinga, nepilnamečių nebuvo, anksčiau smurto artimoje aplinkoje moteris sakė buvo, tačiau į pareigūnus nesikreipė (1 t., b. l. 70).
Iš byloje esančio Kauno a. VPK Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. N. tarnybinio pranešimo „ Dėl A. K. sužalojimų“ matyti, kad 2021-07-12 nukentėjusios A. K. apklausos metu, ant rankų vizualiai matėsi fiziniai sužalojimai, todėl siekiant užfiksuoti galimo smurto faktą, sužalojimas nufotografuotas. Šie veiksmai atlikti vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 5-V-611 „Dėl policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, teismo sprendimo dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo vykdymo ir šio sprendimo vykdymo kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo". Sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 72-76).
Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, nufilmuoti 2021-07-08 policijos pareigūnų „Body“ kamera, pareigūnams atvykus į įvykio vietą. Apžiūros metu užfiksuota:
2021_0708_215028_003.MP4. Įraše matoma kaip pareigūnai laiptinėje prieina prie buto durų ir paskambina skambučiu. Duris atidaro vyras (D. K.). Pareigūnas pasisveikina ir paklausia ar gali užeiti. D. K. atsako, kad ne. Toliau vyksta pokalbis tarp D. K. ir policijos pareigūnų, D. K. atsisako įleisti pareigūnus į butą, kalba pakeltu tonu, elgiasi agresyviai. Pareigūnas pamato buto viduje moterį (A. B., buvusi pavardė K.) ir paprašo jos ateiti pasikalbėti. A. B. įeina į laiptinę, pareigūnas grįžta prie buto durų, ten tarp pareigūnų ir D. K. kyla susistumdymas, D. K. pargriaunamas ant žemės, jam uždedami antrankiai. Susigrūmimo metu matoma kaip pareigūnas ištraukia D. K. iš kišenės mobilųjį telefoną. Pareigūnas grįžta prie A. B., su ja nusileidžia aukštu žemiau į laiptinę. A. B. atrodo išsigandusi, susijaudinusi. Pareigūnas klausia:
- taip.. telefoną atėmė...
Toliau matoma kaip pareigūnas su A. B. grįžta prie buto durų, pareigūnai ima vesti D. K. į tarnybinį automobilį. Įrašo trukmė 5 min. 30 sek.
Antro įrašo pavadinimas 2021_0708_215528_004.MP4. įraše matoma kaip D. K. nuvedamas į tarnybinį automobilį ir uždaromas į laikino sulaikymo patalpą. Po to matoma kaip pareigūnas grįžta į butą, jį įleidžia A. B.. Bute matomas K. D. K., kuris į pareigūno klausimą kas šiandien nutiko, atsako „nieko nenutiko, šita duodasi su kitu vyru, ir aš kaip sūnus ją bandau apsaugot nuo to vyro“. Toliu vyksta nereikšmingas tyrimui pokalbis tarp pareigūno ir K. K.. Įrašo trukmė 5 minutės.
Trečio įrašo pavadinimas 2021_0708_220027_005.MP4. Toliau matomas K. K., kuris pasakoja, kad jis su tėčiu bando apsaugoti mamą nuo vyro su kuriuo ji bendrauja, todėl atiminėja jos telefoną. Į pareigūno klausimą, kas čia buvo šiandien, K. D. K. atsako „visko buvo“. Pareigūnui paprašius pasakyti kas konkrečiai, K. K. atsako „nieko aš nepasakosiu“. Į pareigūno prašymą pateikti asmens tapatybės dokumentą K. K. atsako, kad nepateiks. Po to pareigūnas su A. B. išeina pasikalbėti į lauką. Ten užsirašo K. D. K. asmens duomenis, A. B., D. K. asmens duomenis. Po to pareigūnas paprašo papasakoti, kas šiandieną įvyko, kaip prieš ją smurtavo. A. B.:
- telefoną atėmė ir už rankų, ta prasme mane stumdė – „eik eik iš čia, pas tą...“
- nu ta prasme už rankų taip, mhm.
Ne.
2021_0708_220526_006.MP4. Įraše matoma kaip pareigūnas aiškina A. B., kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, paskirtos kardomosios priemonės. Po to paprašo atnešti D. K. drabužius. Vaizdo įrašas baigiasi. įrašo trukmė 1 min. 19 sek. (1 t., b. l. 79-82).
Pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas kurio žinioje yra byla. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bet vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2013).
Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1 d., teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, t. y. 2021-07-08 apie 21:30 val. namuose, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, abejomis rankomis suėmė buvusiai sutuoktinei A. B. (buvusi K.) už abiejų rankų dilbių, jas spaudė, iš jos rankų išplėšė jai priklausantį telefoną, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai A. B. padarė poodines kraujosruvas abiejuose dilbiuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip kitaip smurtaudamas nežymiai sutrikdė A. B. sveikatą.
Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiai buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamasis privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų, t. y. tyčia abejomis rankomis suėmus buvusiai sutuoktinei, nukentėjusiai A. B. (buvusi K. )už abiejų rankų dilbių, jas spaudė, iš jos rankų išplėšė jai priklausantį telefoną, šiai bus sukeltas fizinis skausmas, gali būti sutrikdyta sveikata, jis šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, tokiu būdu smurtaudamas, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nesugebėjo tinkamai įvertinti tarpusavio susidariusios situacijos, kurios pasėkoje sveikata buvo sutrikdyta nukentėjusiai. Teismas daro išvadą, kad išanalizavus įrodymų visumą, nėra pagrindo pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jog kaltinamojo veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys.
Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas nesunkus ( BK 11 str.), nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė. Kaltinamasis neteistas (1 t., b. l.147-150); Kaltinamasis baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 150-159), dirba (1 t., b. l. 143-145); (duomenys neskelbtini). D. K. 2021-07-08 nusikalstamos veikos padarymo metu dėl psichikos sutrikimo galėjo suprasti savo veiksmus, kitų veiksmus nukreiptus prieš jį ir juos valdyti. D. K. po nusikalstamos veikos ir šiuo metu gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti (1 t., b. l.133-135); Priklausomybės ligų priežiūros grupėse nėra registruotas ( 1 t., b. l. 101), yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamasis kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašė nukentėjusios, pateikė susitaikymo protokolą (2 t., b. l. 45);
Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, kad kritiškai vertina savo padarytą veiką, daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis padaręs nusikaltimą prisipažino, atsiprašė nukentėjusios ir su ja susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo, nukentėjusi atleido kaltinamajam ir prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Pateikė teismui susitaikymo protokolą (2 t., b. l. 45). Kaltinamasis anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nėra aplinkybių, užkertančių kelią BK 38 straipsnio taikymui, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu. Todėl sutinkamai su BK 38 straipsniu kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Tvirtinamas 2022-03-08 susitarimas dėl žalos atlyginimo (2 t., b. l. 45).
Lietuvos Respublikos BPK 106 str. numato, kad teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš pateiktų įrodymų (2 t., b. l. 41,42-43, 44 ), matyti, kad nukentėjusią atstovavo advokatas K. D., jam nukentėjusi sumokėjo už suteiktas paslaugas 500,00 Eur, kurias teismo prašo priteisti iš kaltinamojo; bei susitarė dėl jų atlyginimo termino (susitarimas 2022-03-08 2 t., b. l. 45), todėl iš kaltinamojo priteistina minėtos išlaidos – 500,00 Eur nukentėjusios A. B. naudai.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmena 1 vnt., esanti byloje (1t., b. l. 78), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 273 str., 297 str., 254 str. 5 d., 302-303 str.,
nusprendžia:
D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.) - atleisti, vadovaujantis BPK 254 str. 5 d. baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Patvirtinti 2022-03-08 (2 t., b. l. 45) susitarimą dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos tarp kaltinamojo D. K. ir nukentėjusios A. B., kuriuo jie susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo ir turėtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo: kaltinamasis D. K., per 11 (vienuolika) mėnesių nuo procesinio sprendimo (nuosprendžio) įsiteisėjimo dienos atlygina nukentėjusiai A. B. -1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš D. K. -500,00 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidų už nukentėjusiai suteiktą teisinę advokato pagalbą (kaip aukščiau nurodyta, kaltinamasis ir nukentėjusi susitarime 2022-03-08 susitarė, kad kaltinamasis minėtą 500,00 Eur sumą, atlygins nukentėjusiai per 11 (vienuolika) mėnesių nuo procesinio sprendimo (nuosprendžio) įsiteisėjimo dienos) nukentėjusios A. B. naudai.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmeną 1 vnt., esančią byloje (1t., b. l. 78), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti D. K., jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 dalis). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Jeigu bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.