Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Dalios Gumuliauskienė, Irmos Čuchraj, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjui V. Š. (V. Š.), atsakovo atstovams Agnei Pertsaitei, Kęstučiui Vaitiekūnui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. G., V. B., jų bei B. K. atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, UAB „Studija 33“ atstovams M. Š. R. Z., J. A., jo atstovui advokatui Egidijui Giedraičiui, Povilui A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, UAB „Studija 33“, B. K., J. G., V. B., J. A., P. A. P. dėl 2008-06-02 įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Detaliųjų planų rengimo taisyklių 37 punkte detaliųjų teritorijų planavimo procesas laikomas pradėtu išdavus planavimo sąlygų sąvadą, todėl daroma išvada, kad planavimo organizatoriai pradėjo detaliojo planavimo darbus savo sklype dar nesant patvirtintam naujam miesto bendrajam planui, nes planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti išduotos 2006-10-18, kuriame nurodyta, kad planuojamam žemės sklypui taikomi Klaipėdos miesto bendrojo plano, patvirtinto tarybos 1997-03-20 sprendimu Nr. 29, sprendiniai.

Gyvenamojo pastato sklypo privalomas minimalus plotas yra nustatomas pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705, 11 punkte pateiktą formulę. Detaliojo plano rengėja UAB „Studija 33“ ginčijamo detaliojo plano aiškinamajame rašte pateikė skaičiavimus pagal nurodytą formulę ir pagrindė, kad gali būt nustatomas 35 procentų užstatymo tankis.

Tretysis suinteresuotas asmuo J. A. ir jo atstovas advokatas Egidijus Giedraitis prašo skundą tenkinti ir panaikinti atsakovo priimtą sprendimą, nes sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžia pareiškėjo bei jo atstovaujamojo J. A. teises.

Tretysis suinteresuotas asmuo P. A. P. paaiškino, kad niekam jokių pretenzijų neturi ir palieka spręsti teismui.

Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimo į skundą nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 06 02 įsakymu Nr. AD1-1062 patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini)detalusis planas (b.l.21-25). Apie tai paskelbta internete bei spaudoje (b.l.6-7). Pareiškėjas ginčija šį detalųjį planą kaip prieštaraujantį miesto bendrajam planui, patvirtintam 2007 04 05, nurodydamas, kad yra gretimo sklypo savininkas, todėl šis detalusis planas pažeidžia jo teises bei viešąjį interesą (b.l. 33-51). Iš detaliojo plano, kur pareiškėjo sklypas nurodytas (duomenys neskelbtini), matyti, kad pareiškėjas nėra gretimo sklypo savininkas, nes jo sklypas nesiriboja su ginčo žemės sklypu, tarp ginčo sklypo ir pareiškėjo sklypo yra valstybinės žemės sklypas (b.l. 25). Nekilnojamojo turto registro pažymoje pareiškėjo žemės sklypas nurodytas adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 26-27). Pareiškėjas bei tretieji suinteresuoti asmenys J. A. ir P. A. P. dalyvavo 2007 05 31 detaliojo plano svarstyme ir pateikė planavimo organizatoriams pretenziją (b.l. 11, 64 ). Planavimo organizatoriai B. K., J. G., V. B. pretenzijoje keliamus reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus (b.l. 12-13, 65-66). Planavimo sąlygos detaliajam planavimo dokumentui rengti Nr. 06-101 išduotos 2006 10 18 ir juose nurodyta, kad planuojamam žemės sklypui taikomi Klaipėdos miesto bendrojo plano, patvirtinto tarybos 1997 03 20 sprendimu 29, sprendiniai ( priedas-detalusis planas). Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nepriskiriamas prie gyvenamųjų kvartalų, kuriuose leidžiama statyti tik vienbučius pastatus (b.l.97-99). Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2008 07 28 išvadoje nuspręsta pagal V. Š. prašymą nesikreipti į teismą dėl viešojo intereso gynimo (b.l.103-104) o 2008 11 26 išvadoje nutarta V. Š. prašymo dėl prokuroro įstojimo į procesą bei viešojo intereso gynimo netenkinti (b.l.105-106).

Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad jis savo subjektinę teisę reikalauti skundžiamo įsakymo panaikinimo grindžia aplinkybėmis, jog siekia apginti ne tik pažeistas savo teises ir interesus, bet ir visuomenės interesus ginant viešąjį interesą. Skunde nurodo, kad bendrajame miesto plane nėra numatyta daugiabutė statyba, neproporcingai didėja žemės sklypas šiame sklype esančiam namui bei namų kvartalui padidėja antropogeninis krūvis. Pareiškėjo nurodyti argumentai ir aplinkybės paliečia ne tik jo nurodytas, kaip siekiamas apginti, subjektines teises, bet ir viešąjį interesą, kuriam apginti ABTĮ nustatyta specialioji (turint omenyje konkrečiai apibrėžtą, turinčių teisę ginti tokį interesą teismine tvarka, subjektų ratą) tvarka. Pareiškėjas nepriklauso turinčių teisę ginti viešąjį interesą subjektų kategorijai (ABTĮ 5 str. 3 d. 3 p., 56 str. 1 d.). Todėl darytina išvada, kad šios bylos išsprendimui yra aktualu nustatyti, kiek pareiškėjo pateikti reikalavimai ir argumentai priklauso viešojo intereso gynimo institutui, ir kiek jie tiesiogiai paliečia konkrečias pareiškėjo įstatymo nustatytas teises bei ginamus interesus.

Viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė, įstatymo numatytais atvejais, kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11-04). Teismas, sistemiškai vertindamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1 punktą ir 3 punktą, 56 straipsnio 1 dalį, daro išvadą, kad tada, kai pareiškėjas savo reikalavimą grindžia savo privačių subjektyvių teisių ar interesų pažeidimu, vertintina, jog pareiškėjas kreipėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies tvarka gindamas savo paties pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymų saugomą interesą. O tais atvejais, kai pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, vertintina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies pagrindu gindamas viešąjį interesą. Laikytina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą gindamas ne viešąjį interesą, o savo subjektines teises. Pareiškėjo nurodytas argumentas, kad jis gina kitų asmenų P. A. P. ir J. A., kurie šioje byloje įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, teises nepagrįstas, nes Povilas A. P. nurodė, kad niekam jokių pretenzijų neturi, o J. A. įstatymu nustatyta tvarka nepareiškė valios ginti pažeistas jo teises.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Asmens subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas yra visų pirma konkretaus asmens vertybė, ji yra reikšminga, reikalinga, vertinga konkrečiam teisės subjektui. Akivaizdu, jog galima situacija, kad asmens subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas bus akumuliuota tam tikru mastu su tuo, kas reikšminga, reikalinga, vertinga ne tik konkrečiam subjektui, bet ir visuomenei ir jos daliai; o asmuo, teisme apgindamas savo subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą, tuo pačiu tam tikru mastu turėtų įtakos viešojo intereso apsaugai. Šiuo atveju negalima teigti, kad esant tokioms aplinkybėms asmuo praranda teisę kreiptis į teismą gindamas savo subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą, kadangi tai nėra nustatyta įstatymu.

Pareiškėjo nurodyti atsakovo padaryti pažeidimai (pasireiškę prieštaravimais aukštesnės galios teisės aktams) ABTĮ taikymo požiūriu yra skundžiamo administracinio akto panaikinimo pagrindai (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 ir 3 p.). Tačiau vien nuoroda besikreipiančio į administracinį teismą asmens į tokius pažeidimus (ir patys tokie pažeidimai) savaime negali būti pagrindas tenkinti skundo reikalavimus ir panaikinti skundžiamus sprendimus, nes tai teismo gali būti padaryta tik nustačius, kad skundžiami sprendimai (administraciniai aktai) pažeidė būtent šio asmens teises ar įstatymo saugumus interesus (ABTĮ 5 str. 3 d. 1 p., 22 str. 1 d).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad administracinis teismas gali apginti besikreipiančio asmens pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus vienu iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų būdų tik tuo atveju, kai tokių pažeidimų faktai yra nustatyti (šio asmens įrodyti) ir pažeidimo faktas yra siejamas tik (būtent) su šio asmens teisėmis ar įstatymo saugomais interesais.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas nėra gretimo su ginčo sklypu, kuris yra suformuotas pareiškėjo skundžiamu 2008-06-02 įsakymu dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)detaliojo plano patvirtinimo, savininkas, kadangi tarp ginčo sklypo bei pareiškėjo sklypo yra valstybinės žemės sklypas. Pareiškėjo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nesiriboja su ginčo žemės sklypu (duomenys neskelbtini)mieste, todėl pareiškėjas neturi reikalavimo teisės.Gretimybė-gretimas dalykas. Rengiant detalųjį planą gretimybe laikytina kaimyniniai žemės sklypai ir kitos teritorijos, besiribojančios su planuojama teritorija (Administracinių teismų praktika Nr. 10, 2007m., Detaliųjų planų rengimo taisyklių 8 punktas). Pareiškėjo nurodyti jo teisių pažeidimai, kad padidės automobilių srautas, sumažins jo sklypo vertę, sudarys diskomfortą, nepagrįsti įrodymais, priešingai įvažiavimas į ginčo sklypą yra iš Panevėžio gatvės, o pareiškėjo iš Anykščių gatvės, todėl laikytina, kad šiuo patvirtintu detaliuoju planu nepažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A7-1638/2005, nagrinėdamas privataus asmens skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo patvirtinti atitinkamų sklypų detalųjį planą bei vertindamas, ar pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą pagal ABTĮ 5 straipsnį, konstatavo, kad ,,teisė gintis nuo pažeidimų pirmiausia kildinama iš nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą, kurio naudojimo sąlygoms tiesioginė įtaka daroma planuojamos teritorijos sprendiniais. Pareiškėjo žemės sklypas (duomenys neskelbtini)nepatenka į planuojamos teritorijos ribas, nėra gretimybė, jo teisėms ginčijamas sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo neturi įtakos, todėl laikytina, kad jis neturi teisės šio sprendimo ginčyti.

Pareiškėjas ginčija, kad detalusis planas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui Klaipėdos miesto bendrajam planui, patvirtintam Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 04 05 sprendimu Nr. T2-110. Detalusis planas žemės sklypui (duomenys neskelbtini)buvo rengiamas, taikant Klaipėdos miesto bendrąjį planą, patvirtintą tarybos 1997 03 20 sprendimu Nr. 29, nes detaliojo planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos perduotos B. K., J. G., V. B. Klaipėdos miestosavivaldybės administracijos direktoriaus 2006 09 11 įsakymu Nr. AD1-2040, perdavimo sutartis pasirašyta 2006 09 14. Pareiškėjas skundo nemotyvuoja ir neginčija, kad 2008 06 02 įsakymas AD1-1062 prieštarauja 1997 03 20 patvirtintam miesto bendrajam planui, todėl detaliojo plano atitikties bendrajam planui plačiau analizuoti nėra pagrindo. Pareiškėjas dalyvavo viešame detaliojo plano svarstyme, todėl turėjo galimybę susipažinti su dokumentais, kurių pagrindu yra ruošiamas šis detalusis planas. Be to, atsakovas atsikirtimų pagrindu pateiktame 2008 09 04 atsiliepime, kuris pareiškėjui išsiųstas 2008 09 15 nurodė, kad detalusis planas buvo ruošiamas 1997 03 20 patvirtintu miesto bendrojo plano pagrindu (b.l.68-70, 73). Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 07 04 nutartimi pareiškėjui buvo siūloma tikslinti skundą (b.l. 14-15), tačiau patikslintame skunde naujų motyvų nenurodyta. Nuo atsakovo atsiliepimo įteikimo pareiškėjui praėjo pakankamas laiko tarpas, todėl laikytina, kad pareiškėjas turėjo pakankamai laiko patikslinti skundą. Be to pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad apie 1997 metų miesto bendrajį planą žinojo, tačiau negalėjo jo gauti. Tai pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė, išreikalauti neprašė, todėl šioje stadijoje reikalauti 1997 03 20 miesto bendrojo plano nebuvo pagrindo, nes šiuo pagrindu nėra ginčo. Taip pat teismas mano, kad šiuo metu suteikti galimybę tikslinti dar kartą skundą nėra pagrindo, kadangi kaip nurodė pareiškėjas yra teisininkas ir turi pakankamai teisinių žinių, todėl turėjo galimybę iki bylos išnagrinėjimo iš esmės patikslinti skundą. Be to, tai užvilkintų ir taip užsitęsusį bylos išnagrinėjimą.

Atsižvelgus į bylos teisines bei faktines aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovo priimtas 2008 06 02 įsakymas Nr. AD1-1062, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini)detalusis planas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

pareiškėjo V. Š. (V. Š.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniams teismui.