Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-926-278/2016 Teisėjas Aleksandras Jakubovskis Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00882-2015-8

2016 m. lapkričio 16 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-28-242/2016 pagal ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį atsakovei R. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas AB „Swedbank“ prašė teismą priteisti iš atsakovės R. M. 1 234,92 Eur skolą, 23 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą pagal kredito sutartį 1 052,47 Eur kredito sumą, skaičiuojant nuo 2015-10-15 iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki pilno teismo sprendimo įvykdymo, taip pat žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovė R. M. elektroniniais kanalais (banku internete) užpildė paraišką 1 071,59 Eur (3 700 Lt) kreditui gauti ir nurodė duomenis, reikalingus sprendimui priimti. Teigė, jo AB „Swedbank“priėmė sprendimą suteikti atsakovei 1 071,59 Eur (3 700 Lt) kreditą ir 2014-11-08 elektroniniais kanalais pasirašė Vartojimo kredito sutartis Nr. 14-086332-GV, už suteiktą kreditą nustatant 23 procentų metinę palūkanų normą. Nurodė, jog kredito sumą pervedė į atsakovės sąskaitą AB „Swedbank“, tačiau atsakovė nevykdė paimto kredito dalinių grąžinimų kredito sutartyje numatytomis dalimis ir terminais bei nevykdė kitų įsipareigojimų pagal šią sutartį.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė civilinę bylą sustabdyti iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka, kurioje ji pripažinta nukentėjusiąja.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Ignalinos rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 13 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-28-242/2016 sustabdė iki įsiteisės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-277/2016, kurioje I. G. ir J. P. kaltinami įvairių nusikalstamų veikų padarymu.

5. Teismas nurodė, kad Ignalinos rajono apylinkės teisme yra gauta baudžiamoji byla Nr. 1-54-277/2016, kurioje I. G. ir J. P. kaltinami įvairių nusikalstamų veikų padarymu, ir kuri bus pradėta nagrinėti teisme 2016-07-26. Teismo vertinimu, ši byla yra tiesiogiai susijusi su nagrinėjama civiline byla, nes I. G. kaltinamas tuo, kad 2014-11-08, būdamas Marijampolės pataisos namuose, iš mobiliojo ryšio telefono paskambino į R. M. laidinio ryšio telefoną ir prisistatęs policijos pareigūnu pateikė melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad neva nukentėjusiosios banko sąskaita neteisėtai naudojasi kiti asmenys, dėl ko R. M. telefonu padiktavo jam savo AB „Swedbank“ banke esančios sąskaitos prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės – R. M. sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – ID kodą, prisijungimo prie sąskaitos slaptažodį ir prisijungimo kodus iš kodų kortelės, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir neteisėtai panaudodamas šiuos svetimus elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pasinaudodamas „Acer“ nešiojamuoju kompiuteriu ir jame esančiu internetu prisijungė prie nukentėjusiosios R. M. sąskaitos elektroninės bankininkystės bei neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas: R. M. vardu užpildė paraišką 3 700 Lt (1 071,59 Eur) paskolai gauti, o AB „Swedbank“ suteikus paskolą ir pervedus pinigus į R. M. sąskaitą, iš šios sąskaitos 3 700 Lt (1 071,59 Eur) pervedė į kito asmens sąskaitą, kurios numerį nusikalstamai veikai vykdyti jam nurodė J. P., ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą R. M. priklausantį turtą (1 071,59 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiajai 3 700 Lt (1 071,59 Eur) žalą, t. y. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje. Kitas kaltinamasis J. P. kaltinamas tuo, kad ne vėliau kaip 2014-11-08 Marijampolės pataisos namuose I. G. pateikė nusikalstamoms veikoms įvykdyti būtiną priemonę – kito asmens sąskaitos numerį, į kurią iš R. M. sąskaitos buvo pervesta gauta 3 700 Lt (1 071,59 Eur) paskola, ir šiais savo veiksmais padėjo I. G. įvykdyti nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, t. y. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

6. Pirmosios intancijos teismas konstatavo, kad tolesnis civilinės bylos nagrinėjimas negalimas, kol bus priimtas sprendimas nurodytoje baudžiamojoje byloje, kuris gali turėti įtakos sprendimo priėmimui civilinėje byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovas AB „Swedbank“ prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartį. Nurodo, kad kreditas yra paimtas ne pažeidus banko informacinės sistemos saugumą, o atsakovei R. M. dėl didelio neatsargumo atskleidus tretiesiems asmenims tik jai suteiktas tapatybės patvirtinimo priemones. Net ir tuo atveju, jei teismo metu būtų patvirtintos aplinkybės dėl atsakovės pripažinimo nukentėjusiąja ir I. G. bei J. P. pripažinus kaltais, tai nepanaikintų kredito sutarties galiojimo ir atsakovės civilinės atsakomybės ieškovui. Sąskaitoje atsakovei asmeniškai išduotomis tapatybės patvirtinimo priemonėmis patvirtinti mokėjimo nurodymai reiškia, kad kreditas pagal kredito sutartį buvo išmokėtas asmeniškai atsakovei, ir nuo to momento atsakovė tapo į sąskaitą pervestų pinigų savininke. Tuo pačiu metu atsirado atsakovės turtinė prievolė bankui grąžinti kreditą bei mokėti už jį palūkanas. Ši piniginė prievolė sieja tik banką ir atsakovę. Su trečiaisiais asmenimis, pasinaudojusiais atsakovei asmeniškai suteiktais ir slaptais duomenimis, banko teisiniai santykiai nesieja. Sutartis yra galiojanti, todėl jos sąlygas atsakovė privalo vykdyti sutartyje numatyta tvarka. Dėl šios priežasties bankas nepatyrė jokios žalos, todėl negali būti civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamos veikos atsakovės R. M. atžvilgiu. Jeigu šioje situacijoje atsakovė patyrė nuostolių, jų atlyginimo ji galėtų reikalauti tik iš šiuos nuostolius tiesiogiai padariusių trečiųjų asmenų, bet ne iš banko, tinkamai ir laiku įvykdžiusio savo įsipareigojimus pagal banko internetinę sutartį. Teigia, jog atsakovės nurodytoje baudžiamojoje byloje galimai nustatytos aplinkybės neturės reikšmės kredito sutarties ir atsakovės šia sutartimi prisiimtų pareigų galiojimui.

8. Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė R. M. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad kreditavimo elektroniniais kanalais sutarties atveju valia išreiškiama paraiškos užpildymu ir sutarties patvirtinimu elektroniniais kanalais. Baudžiamojoje byloje konstatavus, jog šiuos veiksmus atliko asmenys, išvilioję iš jos asmens tapatybės patvirtinimo duomenis ir jai nežinant inicijavo neteisėtas operacijas banko lėšoms užvaldyti, būtų akivaizdus įrodymas, jog ji valios sudaryti kreditavimo sutartį neišreiškė. Dėl to atsakovė negali būti laikoma šio sandorio šalimi ir neturi pareigos atsakyti pagal prievoles, kilusias iš šio sandorio. Tokiu būdu, teismo nuosprendis ar kitoks sprendimas baudžiamojoje byloje turės neabejotiną įrodomąją reikšmę sprendžiant didelio nerūpestingumo atsakovės R. M. veiksmuose klausimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 3 punkto pagrindu – kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka – sustabdyta civilinė byla.

10. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos (CPK 162³ str.).

11. Pagal Civilinio proceso kodekso 163 straispnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomos tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t.y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 ir kt.). Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Dėl paminėto, darytina išvada, jog būtina bylos sustabdymui sąlyga yra kliūčių bylos nagrinėjimui buvimo faktas, turintis esminę reikšmę CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymui, todėl stabdant bylos nagrinėjimą turi būti nurodyta, kokios konkrečiai aplinkybės kliudo nagrinėti bylą, o stabdant bylą vadovaujantis CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu – ir kokie faktai bus nustatinėjami kitoje byloje bei kodėl jie negali būti nustatyti sustabdomoje byloje, kokie kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus nagrinėjamoje byloje gali nustatyti pats, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-8/2010; 3K-3-185/2011; Nr. 3K-3-383/2012; kt.).

12. Nuosprendžiu baudžiamoje byloje nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėse byloje. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi, tačiau yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginiai padariniai (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir kt., nustatyti teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjami. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2014; kt.).

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas privalomą civilinės bylos sustabdymą motyvavo faktu, kad baudžiamojoje byloje nagrinėjamos aplinkybės yra susijusios su šios civilinės bylos dalyku, tačiau, kokios tai yra aplinkybės (lemiančios būtinybę taikyti civilinės bylos sustabdymo institutą), teismas nenurodė. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytą privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose; spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turi išaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjamoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-309/2009; Nr. 3K-3-440/2011; kt.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas AB „Swedbank“ pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės negrąžintą kreditą. Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad vartojimo kredito sutartį sudarė atsakovė R. M., t.y. kredito sutartis buvo sudaryta ir patvirtinta panaudojant asmeniškai atsakovei banko išduotas tapatybės patvirtinimo priemones. Ieškovė teigia, kad atsakovė, paėmusi kreditą jo nustatytu terminu negrąžina dėl ko bankas patiria nuostolius. Taigi nagrinėjamoje civilinėje byloje yra keliamas atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės klausimas, o baudžiamoje byloje nustatinėjami nusikalstami veiksmai nėra šios bylos įrodinėjimo dalykas, t. y. teismo nuosprendžiu galimai konstatuotini I. G. ir J. P. nusikalstami veiksmai, kaip prejudiciniai faktai, neturi reikšmės šioje byloje sprendžiant dėl atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės pagal su ieškove 2014-11-08 sudarytą sutartį, nes byloje vartojimo kredito sutartis nėra ginčijama.

14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog, spręsdamas klausimą dėl bylos sustabdymo, teismas neatskleidė bylos esmės. Pagal bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas klausimą gali išspręsti iš esmės, todėl prašymas sustabdyti civilinę bylą atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl civilinės bylos sustabdymo išspręsti iš esmės.

Atsakovės R. M. prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, atmesti.