Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Smolskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nutarties D. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – Institucijos) vyriausiasis darbo inspektorius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. Š. už tai, kad jis 2012-05-31 leido nelegaliai dirbti D. Š., tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str., 98 str. 1 d. 1 p. Už šį pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teisės pažeidimų bylose laikosi nuoseklios praktikos, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (administracinės bylos Nr. N3-802-2007, N444-3214/2008 ir daugelis kitų). Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis. ATPK 248 straipsnyje numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tarp jų ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami tiek asmenims, įgaliotiems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tiek ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems organams, taip pat ir apylinkės teismui. Pažymėtina, kad pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju apylinkės teismui, nustato aktyvią poziciją aiškinantis reikšmingas aplinkybes byloje. Todėl darytina išvada, kad teismas administracinio teisės pažeidimo medžiagą institucijai turėtų grąžinti tik tokiu atveju, jei pateiktoji medžiaga turėtų akivaizdžių trūkumų, dėl kurių nebūtų galima nustatyti pažeidimo esmės: pažeidimo padarymo vietos, laiko, būdo, pažeidimą padariusio subjekto, pažeidimo sudėtį kvalifikuojančių aplinkybių.

Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo medžiaga, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2012-06-04 surašytas protokolas Nr. 0743-0110 atitinka ATPK 260 str. 1 d. nustatytus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio reikalavimus. Protokole yra nurodyta teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Jame nurodyta, kad 2012-05-31 10 val. 30 min. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai atliko patikrinimą pas ūkininką D. Š., adresu (duomenys neskelbtini), jo metu rastas ūkyje dirbantis D. Š., kuris raštu paaiškino, kad 2012-05-30 pasirašė darbo sutartį su ūkininku D. Š., jog pradės dirbti nuo 2012-06-01, bet 2012-05-31 nuo 8 val. atvyko į darbą apsimokyti darbo specifikos ir dirbo su vibroplokšte. Nurodyta, kad ūkininkas D. Š. leido nelegaliai dirbti D. Š., tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str., 98 str. 1 d. 1 p., už ką numatyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ str. 1 d.

Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. Š. protokole raštu pasiaiškino, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, kad darbuotojas buvo pasirašęs darbo sutartį, turėjo darbo pažymėjimą, patikrinimo dieną atėjo apsižiūrėti darbo vietos ir nepamąstęs pabandė dirbti su vibroplokšte. Kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl pažeidimo gailėjosi ir jo neginčijo, nėra jokio pagrindo manyti, kad jis galėjo netinkamai suprasti jam pareikštą kaltinimą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo padarytos išvados, kad administracinio teisės pažeidimo protokole tik iš aprašymo konteksto galima numatyti padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, todėl pažeidėjas galėjo nesuprasti, už kokius neteisėtus veiksmus yra traukiamas adminstracinėn atsakomybėn, yra nepagrįstos. Aukštesnysis teismas nenustatė esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų, kuriuos reikėtų šalinti bylą grąžinus protokolą surašiusiai institucijai.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė ydingą nutartį, kuria neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė nagrinėti jam teismingą bylą, todėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis naikintina ir byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinį skundą patenkinti.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.