- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-05
- Bylos Nr.
- 2S-324-302/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-01754-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- UAB „Buhalterinė apskaita ir konsultacijos“
- Atsakovas
- UAB „Zaina Pharma International“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Buhalterinė apskaita ir konsultacijos“ ir atsakovo UAB „Zaina Pharma International“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir netenkintas prašymas dėl vykdomojo rašto panaikinimo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Buhalterinė apskaita ir konsultacijos“ ieškinį atsakovui UAB „Zaina Pharma International“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2012 m. balandžio 23 d. priėmė preliminarų sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Buhalterinė apskaita ir konsultacijos“ ieškinį atsakovui UAB „Zaina Pharma International“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, priteisė ieškovui iš atsakovo 3630 Lt skolos, 392,04 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2012 m. balandžio 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 60 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas UAB „Zaina Pharma International“ pateikė prieštaravimus dėl ieškovo UAB „Buhalterinė apskaita ir konsultacijos“ ieškinio atsakovui UAB „Zaina Pharma International“ ir teismo 2012 m. balandžio 23 d. preliminaraus sprendimo, kuriuos teismas 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atsisakė priimti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartimi patenkino atsakovo atskirąjį skundą ir panaikino 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti atsakovo prieštaravimus, atnaujino terminą prieštaravimams pateikti ir priėmė atsakovo pateiktus prieštaravimus.
Atsakovas taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo vykdymą pagal Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. išduotą vykdomąjį raštą (vykdomojoje byloje Nr. 0116/12/01998) iki tol, kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas arba procesinis teismo sprendimas panaikinti nurodytą vykdomąjį raštą. Prašymą grindė tuo, kad vykdomasis raštas išduotas siekiant priverstinai įvykdyti Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. preliminarų sprendimą, tačiau procesiniai dokumentai priėmus preliminarų sprendimą buvo neįteikti atsakovui, todėl vykdomasis raštas išduotas neteisėtai. Nesiėmus šių laikinųjų apsaugos priemonių dėl neteisėto vykdomojo rašto vykdymo gali pasunkėti įsiteisėjusio galutinio sprendimo, priimamo CPK 430 str. 6 d. ar sprendimo, priimamo išnagrinėjus bylą bendrąja ginčo teisenos tvarka, vykdymas. Vykdomasis raštas, išduotas pagal neįsiteisėjusį preliminarų sprendimą, negali būti vykdomas.
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartimi patenkino atsakovo UAB „Zaina Pharma International“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdė priverstinį skolos išieškojimą pagal Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. išduotą vykdomąjį raštą (vykdomojoje byloje Nr. 0116/12/01998) iki tol, kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas; netenkino atsakovo UAB „Zaina Pharma International“ prašymo panaikinti Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. išduotą vykdomąjį raštą (vykdomojoje byloje Nr. 0116/12/01998).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovui preliminarus teismo sprendimas buvo įteiktas netinkamai ir kad atsakovo pateiktuose prieštaravimuose bei prie jų pridėtuose dokumentuose keliamas preliminariu teismo sprendimu priteistos skolos pagrįstumo klausimas, vertino, kad yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir sustabdyti išieškojimo vykdymą pagal Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. išduotą vykdomąjį raštą (vykdomojoje byloje Nr. 0116/12/01998).
Teismas netenkino atsakovo prašymo panaikinti Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 3630 Lt skolos, 392,04 Lt delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovo ieškovo naudai motyvuodamas tuo, kad pritaikius laikinąją apsaugos priemonę ir sustabdžius išieškojimo vykdymą pagal nurodytą vykdomąjį raštą, galutinio teismo sprendimo įvykdymas yra pakankamai užtikrintas.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Zaina Pharma International“ atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį dalyje, kuria atmestas prašymas dėl vykdomojo rašto panaikinimo, panaikinti ir panaikinti vykdomąjį raštą kaip neteisėtą arba pripažinti jį netekusiu galios ir įpareigoti antstolį grąžinti atsakovui pagal šį vykdomąjį raštą išieškotas lėšas.
Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis vykdymo procese iki tam tikro procesinio sprendimo įsiteisėjimo siekiama išvengti neigiamų turtinių padarinių, galinčių atsirasti dėl neteisėto ir nepagrįsto išieškojimo vykdymo, tuo tarpu prašymu panaikinti vykdomąjį raštą ar pripažinti jį negaliojančiu siekiama nutraukti vykdomąją bylą pagal CPK 629 str. 1 d. 5 p.
Vykdomojo rašto teisėtumui ir pagrįstumui negali turėti įtakos laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar jų netaikymas.
Pažymi, kad preliminarus sprendimas nėra įsiteisėjęs, kadangi jis nustatyta tvarka nebuvo įteiktas atsakovui, ką nustatė ir teismas, todėl negali būti vykdomas.
Dėl aplinkybių, susijusių su vykdomojo rašto išdavimo ir priverstinio išieškojimo vykdymo neteisėtumu, visiškai nėra jokios atsakovo kaltės ir atsakovas negali prisiimti atsakomybės dėl neigiamų padarinių jo turtinių interesų atžvilgiu.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Buhalterinė apskaita“ atskiruoju skundu prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai pritaikė atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas, o CPK 145 str. 1 d. 10 p. numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese nesuteikia teismui absoliučios teisės stabdyti išieškojimų vykdymo procese. Išieškojimas vykdant teismo procesinė sprendimą gali būti stabdomas tik įstatymo numatytais atvejais, t.y. kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir teismas nutaria sustabdyti atliekamus vykdymo veiksmus arba kai nagrinėjamas ginčas dėl varžytynių akto patvirtinimo. Sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties vykdymą gali kasacinės instancijos teismas, iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas galimas taip pat tuo atveju, kada sprendžiamas bylos, kurioje priimtas tas sprendimas ar nutartis, proceso atnaujinimo klausimas. Visus kitus vykdymo veiksmų sustabdymo atvejus reglamentuoja CPK 625-628 str. nuostatos, bet šie veiksmai priskirtini antstolių, bet ne teismų kompetencijai. Šiuo atveju išieškojimo sustabdymas prieštarauja įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principui ir pažeidžia civilinėje byloje dalyvavusių asmenų teises.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą dalyje, kurioje teismas netenkino atsakovo prašymo dėl vykdomojo rašto panaikinimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo ir atsakovo atskirieji skundai atmestini.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirųjų skundų, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra priimta tinkamai pritaikius procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimo pagrindus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, taip pat tinkamai išaiškinus vykdomojo rašto atšaukimo (panaikinimo) galimybę, todėl keisti ar naikinti jos atskirųjų skundų argumentais nėra pagrindo.
Apeliantas UAB „Zaina Pharma International“ nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria teismas netenkino prašymo panaikinti vykdomojo rašto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas sukelia materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrąja taisykle, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Proceso įstatymas nenumato teismo išduotų vykdomųjų dokumentų anuliavimo galimybės. Vykdomojo dokumento panaikinimo galimybė galima tik tuo atveju, kai panaikinamas vykdytinas dokumentas, kurio pagrindu jis išduotas, nes vykdymo teisinis pagrindas visada yra teismo procesinis sprendimas, o ne vykdomasis raštas. Šiuo atveju tokių aplinkybių byloje nėra. Teismo priimtas 2012-04-23 preliminarus sprendimas, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, atskirojo skundo nagrinėjimo dienai nėra panaikintas, nes kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO, atnaujinus terminą atsakovo prieštaravimams pateikti ir juos priėmus bei galutinai išnagrinėjus bylą, preliminarus sprendimas buvo paliktas nepakeistas 2012-11-14 teismo galutiniu sprendimu, tačiau jis yra apskųstas apeliacine tvarka ir šiai dienai dar nėra išnagrinėtas apeliacinėje instancijoje.
Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, priėmęs atsakovo prieštaravimus, pareikštus dėl preliminaraus sprendimo, patenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir laikinai sustabdė išieškojimą vykdymo procese, tokiu būdu, skirtingai nei nurodo apeliantas savo atskirajame skunde, tokios laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas nagrinėjamoje situacijoje pakankamai užtikrina atsakovo teises ir teisėtus interesus iki galutinio bylos išnagrinėjimo, priešingų svarių aplinkybių jis nenurodo.
Pasak apelianto, preliminarus sprendimas teismui priėmus prieštaravimus nėra įsiteisėjęs, todėl negali būti vykdomas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vykdomojo rašto išdavimo dienai preliminarus sprendimas buvo įsiteisėjęs, vykdomasis raštas buvo išduotas laikantis įstatyme nustatytų sąlygų, o tai, kad vėliau pasikeitus procesinei situacijai, preliminaraus sprendimo vykdymas tapo laikinai negalimas, nesudaro pagrindo atšaukti (panaikinti) teisėtai išduoto vykdomojo rašto, nes, kaip jau minėta, preliminarus sprendimas kaip vykdomojo rašto išdavimo pagrindas nėra panaikintas.
Apeliantas UAB „Buhalterinė apskaita ir konsultacijos“, nesutikdamas su teismo pritaikyta laikinąja apsaugos priemone –išieškojimo vykdymo procese sustabdymu, nurodo, jog teismo priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl turi būti vykdomas, be to, išieškojimo sustabdymas galimas tik įstatyme numatytais atvejais, į kuriuos nepatenka nagrinėjama situacija. Su tokiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės yra civilinėje byloje teismo pritaikyti apribojimai, draudimai, teisių ir veiksmų sustabdymas, įpareigojimai ir kitos CPK ar kituose įstatymuose nustatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 str. 1 d. 10 p. numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Vienas iš šios priemonės taikymo atvejų yra situacijos, kai skolininkas teismine tvarka inicijuoja bylą, kad būtų panaikintas vykdomasis dokumentas, kuris yra vykdymo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009). Nagrinėjamu atveju ir yra būtent tokia situacija, kadangi teismui priėmus preliminarų sprendimą ir esant visoms sąlygoms laikant, kad šis įsiteisėjo, ieškovui buvo išduotas vykdomasis raštas, tačiau vėliau paaiškėjus tam tikroms reikšmingoms aplinkybėms, susijusioms su preliminaraus sprendimo netinkamu įteikimu atsakovui, atnaujinus terminą atsakovo prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo pateikti ir juos priėmus, iškilo būtinybė imtis atsakovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, siekiant užtikrinti, kad kol byla nėra išnagrinėta galutinai, atsakovo teisės ir teisėti interesai nebūtų nepagrįstai pažeisti, o jo atžvilgiu išduotas vykdomasis raštas nebūtų įvykdytas, kol nėra aiškus galutinis rezultatas byloje. Nesiėmus tokios laikinosios apsaugos priemonės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų pažeisti pagrindiniai civilinio proceso principai bei civilinio proceso tikslai, taip pat neliktų teisinio tikrumo, kadangi esant išduotam vykdomajam raštui nepanaikinto preliminaraus sprendimo pagrindu, jis yra pagrindas antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, tame tarpe ir atlikti priverstinį skolos išieškojimą iš atsakovo, dėl nurodyto darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino atsakovo prašymą ir laikinai sustabdė išieškojimą vykdymo procese. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas nurodydamas išieškojimo sustabdymo atvejus painioja du institutus, t.y. laikinųjų apsaugos priemonių ir vykdomosios bylos sustabdymo, todėl atmeta šiuos jo argumentus kaip nepagrįstus.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundžiama teismo paliktina nepakeista, atskirieji skundai atmestini (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 d. 1 p.).
Ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo priteisti iš priešingos šalies, kadangi jo atskirasis skundas yra atmestas (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.