Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė, susipažinusi su nukentėjusiojo J. N., gim. (duomenis neskelbtini), gyv. (duomenis neskelbtini), Klaipėdoje, privataus kaltinimo skundu dėl A. S. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. vasario 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas J. N. skundas, kuriuo prašoma pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn patraukti A. S..

Motyvuojamoji dalis

J. N. skundas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Nukentėjusiojo skundas yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas bei nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės keisti negali. LR K. T. 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatuota, kad privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamas skundas atlieka ir kaltinamojo akto funkciją, todėl jam keltini didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi, pagal kurį dar bus atliekamas ikiteisminis tyrimas.

LR BK 412¹ straipsnyje nurodyta, teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. N. savo privataus kaltinimo skunde nurodo, jog A. S. viešai, teismui, taip pat girdint teismo posėdžių sekretorei R. G., ieškovei L. U., jos atstovei O. G., kitam atsakovui J. N., bei jo atstovui advokatui E. D. civilinės bylos nagrinėjimo metu pareiškė, kad J. N. yra atliekama ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo itin stambiu mastu. Tuo buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuria buvo siekiama paniekinti nukentėjusįjį kitų asmenų bei teismo akivaizdoje.

Pagal BK 154 straipsnyje numatyto nusikaltimo dispoziciją, šmeižimas reiškia paskleidimą apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Būtini veikos objektyvieji požymiai yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Taip pat šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama netikra informacija, kad asmuo neva padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją.

Imant domėn šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais.

LR BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytas šmeižimas yra paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Tai yra tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis) padaroma nusikalstama veika, todėl asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl šmeižimo tik nustačius, kad jis suvokė, jog skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, suprato, kad ši žemina žmogaus garbę, ir to norėjo.

Iš pateikto teismo posėdžio protokolo matyti, kad 2011 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos apygardos teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. 2-1411-538/2011 pagal ieškovų R. M. ir L. U. ieškinį atsakovams J. N. ir A. N., tretiesiems asmenims A. S., A. S., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo pasirengimo bylos nagrinėjimui teismo posėdyje stadijoje buvo sprendžiamas klausimas dėl galimybės nagrinėti bylą į teismo posėdį neatvykus liudytojams bei klausimas dėl pateikto J. N. ir A. N. priešieškinio ieškovams R. M. ir L. U., tretiesiems asmenims A. S., A. S., dėl kilnojamųjų daiktų perdavimo priėmimo. Byloje sandoriai ginčijami LR CK 1.87 straipsnio 1 dalies pagrindu, t.y. dėl apsimestinio sandorio negaliojimo. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. S. pateikdamas savo nuomonę dėl pateikto priešieškinio priėmimo nurodė, kad J. N. yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo itin stambiu mastu. Todėl akivaizdu, kad pateikiant minėtą informaciją buvo siekiama informuoti teismą apie LR CK 1.87 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų egzistavimą, galintį lemtį priešieškinio priėmimo klausimo išsprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje. Tokiame A. S. veikime nėra subjektyviosios LR BK 154 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos pusės požymio – kaltės, nes pateikta informacija buvo išsakoma nuomonė dėl tikrovėje egzistuojančių faktų ir jos pareiškimu nebuvo siekiama asmenį apšmeižti. Be to, pastebėtina, kad vien tik faktas, jog nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip liudytojas, neeliminuoja galimybės, jog ikiteisminis tyrimas atliekamas būtent dėl J. N. veikimo.

Esant minėtoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pagal pareiškime nurodytus duomenis yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytos aplinkybės. Vadovaujantis LR BPK 412¹ str. 1 d., teismas atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą pagal J. N. skundą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui.