Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nutarimas

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjas Liudvikas Myško

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. L., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, 2019 m. lapkričio 13-20 d. atlikto UAB (duomenys neskelbtini) neplaninio patikrinimo metu nepateikė galiojančios (galiojimas pasibaigęs 2019 m. rugsėjo 11 d.) laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos, užtikrinančios atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą, tuo pažeistos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 bei 5 dalys, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 469 patvirtinto Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 18 punktas. Taip pat nepateikė galiojančio (galiojimas pasibaigęs 2019 m. spalio 9 d.) civilinės atsakomybės draudimo už žalą, kuri vykdant veiklą gali būti padaryta tretiesiems asmenims ir (ar) turtui bei aplinkai, tuo pažeista Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 11 dalis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės) 53 punktas. Taip pat pažeisti Atliekų tvarkymo taisyklių 70 punkto reikalavimai bei Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento, kuris yra neatsiejama Taršos leidimo (Nr. TL-U.3-15/2017) dalis, 2.2 punkto reikalavimai, kadangi patikrinimo metu nustatyta, kad automobilių kėbulai, plastiko atliekos, naudotos padangos bei kitos naudojimui galimos automobilių detalės laikomos lauke. Tokie veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti kaip pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalyje ir 247 straipsnio 30 dalyje.

L. L. teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka, kadangi išvyksta į (duomenys neskelbtini) neribotam laikui. Nurodė, kad pažeidimus pripažįsta, nuoširdžiai dėl jų gailisi. Prašė teismo skirti kuo švelnesnę nuobaudą, išdėstant ją dalimis iki metų pabaigos. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėtina L. L. teismo posėdyje nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė padarius nusižengimus, numatytus ANK 235 straipsnio 4 dalyje ir 247 straipsnio 30 dalyje, be paties rašytinio prisipažinimo, įrodyta byloje surinktais įrodymais: 2020 m. vasario 25 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Administracinio nusižengimo protokolu Nr. AM-AAD-ANR_P-519-2020, Taršos leidimu Nr. TL-U.3-15/2017 su priedais, 2019 m. lapkričio 20 d. Patikrinimo aktu Nr. PA61-247, 2019 m. lapkričio 20 d. L. L. pasiaiškinimu.

Motyvuojamoji dalis

ANK 235 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įmonė, kuri privalo turėti leidimą pagal šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus, atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą gali pradėti vykdyti tik turėdama aplinkos ministro nustatyta tvarka parengtą ir su Aplinkos ministerijos įgaliota institucija suderintą atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą ir sudarytą šio straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkančią laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją. Šio straipsnio 5 dalyje patikslinta, kad laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos suma turi padengti išlaidas įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė nori ar privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą, būtinas atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytoms atliekų sutvarkymo, atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, jų priežiūros po uždarymo priemonėms įgyvendinti. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos sumos apskaičiavimo, atsižvelgiant į nurodytas išlaidų rūšis, tvarką. Šio įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad pavojingąsias atliekas surenkančios, vežančios, šalinančios ar naudojančios įmonės apdraudžia savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri, vykdant tokią veiklą, gali būti padaryta tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 469 patvirtinto Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 18 punkte nustatyta, kad įmonė, naudojanti ar šalinanti pavojingąsias atliekas, naudojanti ar šalinanti nepavojingas atliekas, kurios yra įtrauktos į Nepavojingų atliekų, kurias naudojanti ar šalinanti įmonė turi būti sudariusi laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. D1-122 „Dėl Nepavojingų atliekų, kurias naudojanti ar šalinanti įmonė turi būti sudariusi laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, sąrašo patvirtinimo“, ar naudojanti žemės gelmes ir tvarkanti kasybos pramonės atliekas, išskyrus Kasybos pramonės atliekų tvarkymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1‑239 „Dėl Kasybos pramonės atliekų tvarkymo“, nurodytas išimtis, privalo turėti laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją, užtikrinančią atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą.

Atliekų tvarkymo taisyklių 53 punkte numatyta, kad įmonės, kurios šalina ir (ar) naudoja pavojingąsias atliekas, turi gauti pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją, išduotą Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka, ir apdrausti savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri, vykdant šią veiklą, gali būti padaryta tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagrindinė veikla – eksploatuoti netinkamų transporto priemonių demontavimas. Neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos, kurią pagal įstatymus privaloma turėti, galiojimas pasibaigęs 2019 m. rugsėjo 11 d., o civilinės atsakomybės draudimo galiojimas pasibaigęs 2019 m. spalio 9 d.

ANK 247 straipsnio 30 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento reikalavimų nevykdymą. Atliekų tvarkymo taisyklių 70 punkte nustatyta, kad atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą turi patvirtinti įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Atliekas naudojanti ir šalinanti įmonė privalo laikytis atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente apibrėžtų visų atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijų. Taršos leidimo Nr. TL-U.3-15/2017 priede – Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 2.2 punkte įtvirtinta, kad visa planuojama eksploatuoti netinkamų transporto priemonių veikla bus vykdoma sandėliavimo paskirties pastate, kurio bendras plotas 319,51 m². Tačiau patikrinimo metu konstatuota, kad automobilių kėbulai, plastiko atliekos, naudotos padangos bei kitos automobilių detalės laikomos lauke.

Juridinių asmenų registro duomenimis, L. L. buvo paskirtas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2020 m. vasario 25 d. Neužtikrindamas, jog įmonės veikloje būtų laikomasi aukščiau minėtų teisės aktų reikalavimų, juridinio asmens vadovas padarė nusižengimus, numatytus ANK 235 straipsnio 4 dalyje ir 247 straipsnio 30 dalyje.

L. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus L. L. asmenybę apibūdinančius duomenis (neteistas (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), nusižengimų pobūdį, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad anksčiau nėra baustas už analogiško pobūdžio nusižengimus, jam už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 235 straipsnio 4 dalyje ir 247 straipsnio 30 dalyje, skirtinos minimalios šių straipsnių sankcijose numatytos baudos (ANK 32, 34 straipsniai).

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

L. L. pateikė prašymą išdėstyti baudos mokėjimą dalimis. Šį prašymą motyvavo sunkia UAB (duomenys neskelbtini) finansine padėtimi bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus Tačiau pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, pateikdamas prašymą dėl baudos mokėjimo išdėstymo dalimis, administracinėn traukiamas asmuo turi pateikti įrodymus dėl savo materialinės padėties (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), o ne juridinio asmens, kuriam vadovauta. Taigi nagrinėjamu atveju teismas neturi duomenų, patvirtinančių L. L. materialinę padėtį, todėl išdėstyti baudos mokėjimą nėra pagrindo. L. L. išaiškintina, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tad dėl baudos mokėjimo išdėstymo jis turės teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalį ir skirti jam 900 Eur baudą.

L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 30 dalį ir skirti jam 120 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, subendrinti L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtąsias nuobaudas ir paskirti galutinę 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 1001, gavėju nurodant VMI, gavėjo kodas 188659752, bei mokėjimo pavedime būtinai nurodant pažeidimo identifikacinį kodą ROIK (duomenys neskelbtini).

Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.