Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-25642-214/2015 pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstoliui M. P., akcinei bendrovei „Citadele bankas“ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo A. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0123/12/01057, pagrįstumo ir teisėtumo.

Teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama garantuoti realų ir tinkamą būsimo procesinio teismo sprendimo byloje įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėtina, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Be to, taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. teisingumas reikalauja užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą bei nepažeisti kitos šalies interesų labiau nei reikia užtikrinant būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą (CPK 17 str., 145 str. 2 d.). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat teismas prima facie įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų.

CPK 145 straipsnio 1 dalyje pateikiamas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių, kurią nagrinėjamu atveju prašė taikyti pareiškėja iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo pareiškimo – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 str. 1 d. 10 p.). Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.), t. y. šioje normoje įtvirtintas teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo vykdymo privalomumo principas. Privalomumas reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame teismo procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys. Todėl išieškojimas vykdant teismo sprendimą gali būti stabdomas tik nustatytais atvejais, kai ieškinio užtikrinti negalima kitomis užtikrinimo priemonėmis. Kitaip teismo sprendimo privalomumas prarastų prasmę. Taigi, ši pareiškėjo teisė nėra absoliuti, nes siekiant užtikrinti įsiteisėjusių teismo sprendimų ir jais patvirtintų teisinių santykių stabilumą, įstatymas pirmiausia įtvirtina teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principą (CPK 18 str.).

Bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CKP 179 str. 3 d.) nustatyta, kad antstolis vykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį Nr. 2-2079-285/2011 dėl 147 413,20 Eur skolos, 6 proc. palūkanų, 39,68 Eur (137 Lt) žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko A. B. ir priverstinio turto pardavimo AB „Citadele bankas“, vykdomoji byla Nr. 0123/12/01057. Pareiškėjas 2015 m. spalio 6 d. skundu kreipėsi dėl antstolio M. P. veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti sprendimą, pradžia 2015 m. rugsėjo 18 d. 13:52:36, pabaiga 2015 m. rugsėjo 28 d. 13:57:59 antstolio M. P. e-varžytinės pirmosios-pakartotinės, baigtos, apie paskelbtą pardavimą už 40 597 Eur. Skundas antstolio M. P. kontoroje gautas 2015 m. spalio 6 d. Pareikštam reikalavimui užtikrinti pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0123/12/01057 pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį Nr. 2-2079-285/2011 iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas jau ne pirmą kartą prašo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip vilkindamas vykdymo veiksmus, o pats pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas ir neįrodytas. Pareiškėjas nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad įvykusiose varžytinėse nustatyta ginčo turto kaina yra nepagrįstai maža, todėl nepripažinus įvykusių varžytinių negaliojančiomis, pareiškėjui bus padaryta žala.

Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 197 str. 3 d.) tai pat nustatyta, kad pareiškėjas jau yra kreipęsis į Kauno apylinkės teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo jis prašė sustabdyti antstolio M. P. kontoros pirmąsias varžytynes paskelbtas elektroninėje erdvėje 2015 m. kovo 30 d. bei pavesti antstoliui M. P. atlikti nepriklausomą, nešališką rinkos turto vertinimą pareiškėjo turtui, esančiam adresu Jonavos raj. Londono kaimas, unikalus Nr. 4630-0001-0229 registro Nr. 46/14012, nustatyti, pasirenkant kitą nekilnojamojo turto bendrovę. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi skundas atmestas, o Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis palikta nepakeista, nustačius, kad nėra duomenų, jog turto kaina pirmosiose įvykusiose varžytinėse nustatyta neteisingai.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pagrįstai sprendė, kad apeliantas nenurodė jokių įrodymais pagrįstų aplinkybių, sudarančias pagrindą išvadai, jog nesustabdžius vykdymo veiksmų bus nepagrįstai pažeisti pareiškėjo interesai, be to, prašymą pagrindžiančių aplinkybių apeliantas nėra nurodęs ir atskirajame skunde, tuo tarpu Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 197 str. 3 d.) patvirtina, kad pareiškėjas jau ne kartą yra kreipęsis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl ko nepagrįstai yra vilkinamas teismo sprendimo įvykdymas, pažeidžiami išieškotojo interesai. Pareiškėjas savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių motyvuoja vienintele aplinkybe, kad varžytinių metu pardavus jam priklausantį turtą už nepagrįstai per mažą kainą ir šių varžytinių nepripažinus negaliojančiomis, pareiškėjui bus padaryta žala, tačiau, kaip nustatyta, Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi yra konstatuota, jog nėra duomenų, jog įvykusiose varžytinėse turto kaina buvo neteisingai nustatyta, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių – vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0123/12/01057 sustabdymo, būtų pažeisti paties pareiškėjo interesai, priešingai, esant nepagrįstoms prielaidoms taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę, teismo sprendimo privalomumas prarastų prasmę, būtų pažeisti proporcingumo, ekonomiškumo principai bei proceso šalių interesų pusiausvyra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės verčia abejoti ir preliminariu pareiškėjo skundo pagrįstumu, dėl to netenkinus vienos iš kumuliatyvių CPK įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, dėl likusiųjų nagrinėjamu atveju nepasisakoma.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė procesinės teisės normas, pagrįstai netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atskirąjį skundą, iš pareiškėjo valstybės naudai priteistina 3,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (pašto) apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo A. B. ( a. k. (duomenys neskelbtini) 3,75 Eur (tris eurus septyniasdešimt penkis euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).