Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje J. V. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu esantis (duomenys neskelbtini)), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d., padarymu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis J. V., smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą savo mažamečiui posūniui P. B. ir nežymiai jį sužalojo, pagal pakeistą kaltinimą, šiomis aplinkybėmis :

2018 m. birželio 25-27 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, namuose (duomenys neskelbtini) , J. V. tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – mažametį posūnį P. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., tai yra sudavė ne mažiau vieną smūgį diržu per kojas ir suėmęs rankomis už kaklo jį smaugė, taip smurtaudamas nukentėjusiajam mažamečiui P. B. sukėlė fizinį skausmą ir dėl padarytos poodinės kraujosruvos kairės blauzdos srityje, kaklo kairėje pusėje nežymiai jį sužalojo, tai yra padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d.

Kaltu padaręs šį nusikaltimą J. V. neprisipažino ir paaiškino, kad tiksliai datos nepamena, bet galėjo būti 2018 metų birželio 25-27 dienomis, vakare, jis liepė posūniui P. eiti miegoti, tačiau šis jo neklausė. Tuomet jis priėjęs prie posūnio vieną kartą ant jo smarkiau užrėkė liepdamas miegoti ir pats nuėjęs atsigulė. Posūnio nesmaugė ir nemušė. Koją posūnis galėjo susižaloti dūkdamas darželyje, o dėl sužalojimo posūnio kaklo srityje nieko paaiškinti negali.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu ir neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais surinktais byloje.

Iš ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausto mažamečio nukentėjusiojo P. B. parodymų (t. 1, b. l. 55-56) matyti, kad sužalojimų atsiradimo ant kojos ir kaklo priežasčių nurodyti jis nenori ir nežino kaip jie atsirado. Kai neklauso tėtė jį muša. Apie tai jis nenori kalbėti. Diržą tėtė iš kelnių buvo išsiėmęs, tačiau nieko nedarė, nemušė jo, tik sėdėjo. Kaklą susižeidė pats, tačiau kur tai padarė nežino. Buvo atvykusi policija, jis bendravo su policininkais. Pas jį klausė ar yra sumušimai, jis atsakė, kad nėra. Jis nesakys iš kur sužalojimai. Nesakyti liepė mama.

Liudytoja apklausta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė V. T. parodė, kad jų skyriuje buvo gautas iš darželio elektroninis laiškas, kad skundėsi berniukas pareikšdamas, jog tėtis jį smaugė. Ji nuvyko į darželį pabendrauti su vaiku. Bendraujant P. jai pasakė, kad tėtis jį mušė ir geria alų. Ji su vaiku nuvyko į policiją ir pas med. specialistą, o paskui vaiką pristatė į namus. Vaiko motina neigė, kad sugyventinis mušė P..

Liudytoja A. M., lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) auklėtoja parodė, kad vaikų grupė ruošėsi eiti į lauką ir į grupę užėjo lopšelio-darželio direktorė. Vaikams rengiantis, P. pasakė, kad jo tėtis buvo blogas, smaugė jį ir parodė kaip smaugė. Direktorė į šį vaiko pasakymą sureagavo ir pranešė apie tai vaiko teisių apsaugos skyriui.

Kaip liudytoja apklausta Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė A. G. parodė, kad 2018 m. liepos 2 d., į tarnybą buvo atvykusi J. B. dėl sūnaus elgesio. Atvykusi teigė, kad vaikas yra patyręs smurtą iš tėvo. Jai buvo nurodyta su vaiku atvykti konsultacijai į tarnybą 2018 m. liepos 10 d. Atvykęs vaikas teigė, kad bijo patėvio, kad buvo skriaudžiamas. Vaikui davus užduotį nupiešti savo šeimą, jis ją nupiešė be patėvio, patėvį ignoravo. Į sekančią paskirtą konsultaciją J. B. su vaiku neatvyko.

Sutikusi duoti parodymus kaip liudytoja buvo apklausta ir J. B., kaltinamojo sugyventinė, kuri parodė, kad tą vakarą jokio smurto vaiko atžvilgiu kaltinamasis nenaudojo. Susidarė tokia situacija, kad vaikas nemiegojo, neklausė. Todėl J. V. nuėjęs prie vaiko lovos piktai pasakė, kad jis eitų miegoti ir truktelėjęs apklotą užmetė jį vaikui ant galvos Tuo viskas ir baigėsi. Vaikas pradėjo rėkti ,,muškit mane, muškit“. Jai keistai atrodė šie vaiko žodžiai. Diržu jis nebuvo mušamas. Kaltinamasis diržu jį tik pagąsdindavo. Mėlynių ant vaiko kūno nematė, apie jas sužinojo tik nuvykusi į policiją. Pripažįsta, kad sūnus nenori gyventi kartu patėviu, todėl, kad jis buvo paimtas nuo jo į vaikų namus kai ji buvo išvykusi uždarbiauti į užsienį.

Nustatytas aplinkybes patvirtina ir rašytiniai įrodymai surinkti byloje.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo V. V. tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 1), kad gautas Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės pranešimas apie tai, kad ji buvo nuvykusi į lopšelį - darželį (duomenys neskelbtini) kur jai direktorė pranešė, kad ant mažamečio P. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., kūno matosi sužalojimo žymės.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimas policijos komisariatui ir apylinkės prokuratūrai (t. 1, b. l. 6-7), kad 2018-06-28 gautas elektroninis laiškas iš Alytaus lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) kuriame nurodoma, kad nepilnametis P. B. papasakojo, kad jo tėtis blogas, nes jį muša, taip pat papasakojo, kad tėvas galimai jį smaugė.

Apžiūros protokolas su fotonuotraukomis (t. 1, b. l. 15-22), iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini).

Tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 23), iš kurio matyti, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) , P. B. nurodė, kad vakar jam tėvas sudavė diržu. Paprašius parodyti, kur yra diržas, vaikas parodė į drabužių spintą.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 1, b. l. 24-26, iš kurio matyti, kad kaltinamasis J. V. pateikė diržą.

Daiktų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 27-29), iš kurio matyti, kad apžiūrėtas diržas, kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir po apžiūros jis perduotas saugoti Alytaus apskrities VPK aptarnavimo skyriui (t. 1, b. l. 30-32).

Specialisto išvada (t. 1, b. l. 61) iš kurios matyti, kad P. B. padaryta poodinės kraujosruvos kairės blauzdos srityje, kaklo kairėje pusėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasekoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.

Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos pateikta informacija (t. 1, b. l. 85), kad 2018-07-02 į psichologę A. G. kreipėsi J. B. dėl savo sūnaus P.. Mamos teigimu vaikas buvo patyręs smurtą iš patėvio. Po vienintelio apsilankymo daugiau tarnyboje J. B. nepasirodė ir vaiko neatvedė.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas (t. 1, b. l. 92-97), iš kurio matyti, kad P. B. nenustatyti tokie kalbos, pažintinių gebėjimų (dėmesio, atminties), mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių jis negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių ir duoti apie tai parodymų, tačiau nuoseklių ir detalių parodymų vaikas neduoda, nes galimai patiria artimųjų (mamos, įtariamojo) poveikį nekalbėti apie netinkamą įtariamojo elgesį namuose. Nagrinėjamų įvykių metu P. B. galėjo suprasti su juo galimai atliktų veiksmų pobūdį, tačiau jo supratimas apie tokių veiksmų reikšmę (žalą, pavojingumą, juridines tokio elgesio pasekmes) buvo ir yra ribotas dėl jo amžiaus. Aktyviai priešintis įtariamojo veiksmams P. B. negalėjo dėl mažo amžiaus ir priklausomo santykio. Padidintas polinkis į įtaigumą P. B. nenustatytas, tačiau atitinkamai jo amžiui ir gyvenimo patirčiai, jis nesunkiai pasiduoda kitų, ypač artimų suaugusiųjų, poveikiui ir ypatingai tose situacijose, kurių reikšmės jis gerai nesupranta. P. B. galimai buvo ir yra daromas artimų suaugusiųjų poveikis neduoti parodymų prieš įtariamąjį. Šiuo metu P. B. psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusių su byloje nagrinėjamais įvykiais, nekonstatuojama, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas.

Tokiu būdu, aukščiau suminėtus duomenis, gautus įstatymo nustatyta tvarka, teismas pripažįsta įrodymais BPK 20 str., prasme ir, remdamasis jais, konstatuoja , kad kaltinamasis yra kaltas dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d., kadangi smurtas naudotas prieš mažametį posūnį sukeliant jam fizinį skausmą ir padarant nežymų kūno sužalojimą.

Kaltinamojo kaltės nepripažinimą šioje byloje, esant daugumai nuoseklių jo kaltės įrodymų, teismas vertina kaip vieną iš jo gynybinių pozicijų. Keistai atrodo kartu su vaiku gyvenančio ir vaiku besirūpinančio suaugusio asmens teiginiai apie nežinojimą aplinkybių kurioms esant vaikas buvo sužalotas ir netgi nematant aiškių sužalojimų ant vaiko kūno. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis nesutiko ir su vaiko teismo psichiatrijos-psichologijos akte (t. 1, b. l. 92-97) pateiktais ekspertų teiginiais, šį aktą apibūdindamas kaip keistą ir neteisingą. Kaltinamasis neigiamai įvertino ir vaiko apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją teigdamas, kad to paties pas vaiką buvo klausiama po kelis kartus. Taigi, kaltinamasis vertina neigiamai viską kas prieštarauja jo gynybinei pozicijai ir paneigia jo argumentus. Kad prieš vaiką buvo naudojamas diržas akivaizdžiai byloja tas faktas, kad policijos darbuotojams pasiteiravus pas vaiką kur yra diržas jis iš karto parodė į spintą.

Kaltinamojo sugyventinės J. B. parodymus, kad smurto kaltinamasis prieš vaiką tą vakarą nenaudojo teismas vertina irgi kritiškai, kaip siekimą bet kuria kaina pagelbėti kaltinamajam, kadangi juos sieja artimi tarpusavio santykiai, kartu sugyventas vaikas (E. V.), bendri ekonominiai, šeimos išlaikymo interesai. J. B. teismui teigė, kad vaikas susižalojo žaisdamas futbolą darželyje, tai yra lankydamas futbolo užsiėmimus, tačiau liudytoja A. M., darželio auklėtoja, parodė, kad futbolo užsiėmimų tuo metu P. B. dar nelankė. Tai rodo, kad J. B. parodymai nėra objektyvūs ir patikimi, todėl teismas jais nesivadovauja.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais numatytais BK 54 str. Praeityje kaltinamasis neteistas, tačiau daug kartų baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 14-27), turi galiojančių nuobaudų, skirtų baudų nemoka (t. 2, b. l. 28). Jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Savo kaltės kaltinamasis nepripažino. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis niekur nedirba (t. 2, b. l. 32). Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 2, b. l. 33). Šiuo metu kaltinamasis gydosi nuo priklausomybių reabilitacijos centre VšĮ (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 76-77). Atsižvelgiant į visą tai, kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda.

Prokurorės prašymas skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose netenkintinas, kadangi tai pirmas toks kaltinamojo padarytas nusikaltimas, o be to, jis šiuo metu savanoriškai gydosi nuo priklausomybių reabilitacijos centre VšĮ (duomenys neskelbtini) ir jo gydymo trukmė numatyta vieneri metai (t. 2, b. l. 76-77).

Byloje pareikštas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus civilinis ieškinys (t. 1, b. l. 40-41) kuriuo prašoma iš kaltinamojo J. V. priteisti 100 eurų nukentėjusiajam P. B. gim. (duomenys neskelbtini), neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis su ieškiniu nesutinka. Ieškinys tenkintinas pilnai (BPK 115 str. 1 d., CK 6.250 str.). Kad prieš mažametį P. B. padaryta smurtinė nusikalstama veika ir, kad ją padarė kaltinamasis J. V. įrodyta nuosprendyje aptartais įrodymais. Akivaizdu, kad dėl panaudoto smurto mažametis patyrė išgąstį, sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir skausmą. Už tai jam turi būti atlyginta įstatymo nustatyta tvarka. Teismas konstatuoja, kad prašoma priteisti suma atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra rudos spalvos medžiaginis diržas, pagal 2018-07-12 kvitą B serija AVPK Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas ir sunaikintinas kaip nusikaltimo padarymo įrankis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302-307 str., teisėjas

nusprendžia:

J. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d., ir nubausti 50 (penkiasdešimties) MGL dydžio, tai yra 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų bauda.

Vadovaujantis bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d., nustatyti, kad paskirtą baudą nuteistasis privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo P. B. ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš nuteistojo J. V. 100 (šimtą) eurų nukentėjusiajam mažamečiui P. B. neturtinei žalai atlyginti šiuos pinigus perduodant mažamečio motinai J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valdyti ir tvarkyti.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra rudos spalvos medžiaginį diržą, pagal 2018-07-12 kvitą B serija AVPK Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti kaip nusikaltimo padarymo įrankį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.