- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-13
- Bylos Nr.
- II-10-482/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00264-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Nukentėjusysis
- A. S.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, dalyvaujant nukentėjusiajam A. S., asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje V. N., nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio raj. PK įgaliotam atstovui G. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nukentėjusiojo A. S. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo A. K. 2014-04-10 nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo A. K. 2014-04-10 nutarimu nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal A. S. pareiškimą ir surinktą medžiagą ( b.l.7-8).
Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono policijos komisariate gautas A. S. skundas, kuriuo skundžia nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, skunde nurodydamas, kad V. N. priklausančiame žemės sklype, esančiame Šeimenos sen., Vilkaviškio r. sav., yra nustatytas kelio servitutas, kad pageidaujantys asmenys galėtų patekti į toliau esančią valstybinę žemę bei ten esančius statinius. Jam reikalinga naudotis kelio servitutu privažiuoti su sunkiasvoriu transportu prie jam nuosavybės teise priklausančių ūkinių pastatų, esančių Šeimenos sen., Vilkaviškio r. sav. Privažiuoti per kitą vietą nėra galimybių. Dėl kelio servituto ribų buvo sudarytas 2010-12-21 kelio servituto paženklinimo - parodymo vietoje aktas ir V. N. su kelio servituto ribomis buvo supažindintas. Todėl V. N. ten statydamas automobilį žinojo, kad užtveria kelią, kuriam nustatytas servitutas ir juo turi teisę pravažiuoti kiti asmenys. Pateikdamas pareiškimą dėl kelio užstatymo Vilkaviškio rajono policijos komisariatui taip pat pridėjau dokumentus, patvirtinančius kelio servitutą, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta. Nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną nesant pažeidimo sudėties motyvas, kad kelio servitutas nėra paženklintas riboženkliais, yra visiškai nepagrįstas, nes tokio reikalavimo ženklinti kelio servitutą riboženkliais nėra ir apskritai toks ženklinimas yra negalimas. Kelio servituto ribos yra nurodytos žemės sklypo plane. Taip pat toks pat nepagrįstas nutarimo motyvas, kad paliktas automobilis nesudaro kliūčių pravažiuoti keliu, nes būtent pagal nustatytas kelio servituto ribas jam dėl kliūties su sunkiasvoriu transportu pravažiuoti yra neįmanoma. V. N. veiksmai užtveriant kelią yra tyčiniai, nes jis nenorėdamas, kad kiti asmenys naudotųsi servitutiniu keliu, tyčia stato ten visada kliūtis. Jam yra jau anksčiau teiktas Nacionalinės žemės tarnybos Vilkaviškio skyriaus įspėjimas, kad turi atlaisvinti kelio servituto teritoriją. Prašo panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo A. K. priimtą 2014-04-10 nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir patraukti V .N atsakomybėn bei įpareigoti pašalinti kliūtį naudotis kelio servitutu ( b.l.1-2).
Atsiliepimas
Marijampolės apskrities VPK Vilkviškio rajono policijos komisariatas atsiliepime į skundą nurodė, kad su A. S. skundu nesutinka ir mano, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo A. K. 2014-04-10 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną yra teisingas, nes nenustatyta, kad V. N., savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo veiksmais tyčia sudarė sąlygas patirti esminę žalą asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, todėl V. N. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo numatyto LR ATPK 188str. sudėties požymių, kaip pat nustatyta, kad kelio servitutas nepaženklintas jokiais ženklais, t.y. jokių kelio ribas žyminčių ženklų ( riboženklių) nėra. Automobilių statymas šioje vietoje nėra apribotas atitinkamais kelio ženklais ar pažymėtas horizontalaus ženklinimo linijomis. Tyrimo metu nustatyta, kad V. N. transporto priemone, palikta ant dalies pravažiavimo, nesudarė kliūčių eismui, todėl jo veikoje nėra pažeidimo, numatyto LR ATPK 124 ¹ str.4d. sudėties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių jrodymų pagrindu yra konstatuotajam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausima, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kuri visos abejonės bei neaiškumai, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą visos bylos aplinkybės buvo laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškintos, todėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo A. K. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. N. atžvilgiu, nesant jo veikoje administracinių teisės pažeidimų numatytų LR ATPK 124¹ str.4d. ir 188 str. sudėčių, yra teisėtas ir pagrįstas. pažeidimų numatytų LR ATPK 124¹ str.4d. ir 188 str. sudėčių, yra teisėtas ir pagrįstas. Vadovaujantis išdėstytu prašo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą, nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną palikti galioti nepakeistą ( b.l.14-15).
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. S. palaikė skundą jame nurodytais motyvais, prašė panaikinti priimtą nutarimą. Teigė, kad V. N. tyčia paliko automobilį ant kelio, kad jis negalėtų keliu pravažiuoti. V. N. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatytas kelio servitutas, todėl V. N. negali drausti keliu naudotis. Kelias yra pažymėtas plane.
Šalies argumentai
V. N. prašė nutarimą palikti galioti, paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatytas kelio servitutas. Kelio servituto nustatymui jis neprieštaravo ir sutiko. Jis pats buvo pažymėjęs kelio ribas, kurias A. S., vairuodamas automobilį, išvertė. Automobilio jis nepastatė ant kelio, jis minėtą transporto priemonę pardavė, bet ji sugedo, jos nėjo patraukti, todėl savininkai liepė palikti. Minėtas automobilis nekliudo pravažiuoti.
Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio raj. PK įgaliotas atstovas G. B. teismo prašė nutarimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundo netenkinti, nes nėra nustatyti V. N. tyčiniai veiksmai.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną paliktinas nepakeistas ir nukentėjusiojo skundas netenkintinas (LR ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).
LR ATPK 257 str. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymai – faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai (LR ATPK 256 str. 1 d.).
Teismas akcentuoja, kad nors A. S. paaiškino, jog V. N. automobilį paliko ant kelio, taip trukdydamas jam pravažiuoti, tačiau V. N. bausti nėra pagrindo: pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį numatyta atsakomybė už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimą ar stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Tokių aplinkybių nenustatyta, V. N. paaiškino, kad automobilis parduotas, velkant jis sugedo, todėl automobilis paliktas ant kelio, tačiau pravažiuoti yra galimybė. Šios aplinkybės taip pat nurodytos Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono policijos komisariato tyrėjo nutarime : įvykio vietoje rastas automobilis Fiat Mare be valstybinio numerio, automobilio priekinis kairės pusės ratas be oro, prie galinio dešinės pusės rato yra slydimo, čiuožimo pėdsakas. Ar minėtas automobilis yra servitutinio kelio ribose, nėra galimybės nustatyti, nes nesimato kelio ribų. Automobilio priekyje yra 3-3,5 metro pločio tarpas, pro kurį galima pravažiuoti į tolimesnę teritorijos dalį. Automobilių statymas šioje vietoje nėra apribotas atitinkamais kelio ženklais ar pažymėtas horizontalaus ženklinimo linijomis ( b.l.8).
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnį administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Atsižvelgiant į ATPK 188 straipsnio dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia (ATPK 10 str.). ATPK 9 straipsnis nustato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Sutinkamai su šia norma kaltę būtina įrodyti. Teismo posėdžio metu nesurinkti įrodymai, įrodantys V. N. tyčinius veiksmus : iš anksčiau paminėtų įrodymų seka, kad automobilis sugedo, yra jo vilkimo žymės, pro jį pravažiuoti yra galimybė. Priešingai, V. N. teigė, kad jis sutiko, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype būtų įrengtas kelio servitutas, niekada nedraudė juo naudotis.
Kai kelio servitutu suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku. Jeigu nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu. Tais atvejais, kai tikėtina, kad toks kelias gali būti naudojamas važiuoti specialiomis plačių gabaritų mašinomis, žemės sklypo, kuriam nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, savininkas neturi teisės sodinti krūmų ir medžių arčiau kaip trys metrai nuo kelio kraštų ( Civilinio kodekso ( toliau – CK) 4.119 str.) CK 4.121 straipsnyje reglamentuojami keli teisės įgyvendinimo būdai, kai kelio servitutu nenustatyta kelio (tako) vieta ir kryptis. Laikoma, kad: suteikiama teisė naudotis esamu keliu (taku); jei jo nėra, - anksčiau buvusiu keliu (taku); jei jo nebuvo arba negalima nustatyti jo vietos ir krypties, kelio (tako) vietą ir kryptį turi teisę parinkti daikto (tarnaujančiojo) savininkas, esant galimybei laikydamasis nuostatos, kad parenkama vieta kiek įmanoma labiau atitiktų kelio (tako) reikalavimus. Iš 2010-12-21 kelio servituto paženklinimo- parodymo vietoje akto seka, kad V. N. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype laikinais ženklais paženklino suprojektuoto kelio servituto ribas ( b.l.4). Tačiau 2014-03-31 apžiūrint įvykio vietą, laikinų ženklų, rodančių suprojektuoto kelio servituto ribas nerasta ( administracinės medžiagos l. 6). Nesant kelio servituto ribų, nėra galimybės spręsti, ar būtent kelio servituto ribose stovi automobilis. Pats V. N. teigė, kad jis netrukdantis naudotis keliu. Iš pateiktų nuotraukų bei nuotraukų esančių administracinėje medžiagoje ( l.13-14) seka, kad kelias nėra visiškai įrengtas : per kelią eina bortelis.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nukentėjusiojo skundą tenkinti nėra pagrindo, priimtas 2014-04-10 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį pakeisti ar panaikinti pagrindų nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d., teismas:
nutar ė:
Nukentėjusiojo A. S. skundo netenkinti, Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo A. K. 2014-04-10 nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną palikti galioti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilkaviškio rajono apylinkės teismui.