Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-01-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-596-754/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-01-14
Bylos Nr.
1-596-754/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alberta Baltušytė
Kaltinamasis
J. Š.
Advokatai
Raimondas Garlauskas
Baudžiamoji byla Nr. 1-596-754/2013
Procesinis Nr.1-14-1-014456-2009-4

Procesinė kategorija:1.1.3.2.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.2.; 1.1.8.10.1.; 1.2.14.6.1.; 2.3.2.2.; 2.3.4.; 2.3.6.4.5.;

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 14 d.

VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Alberta Baltušytė,sekretoriaujant Ramintai Martinkaitei, vertėjaujant Julijai Levandovskai,dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui,kaltinamajam J. Š., jo gynėjui advokatui Raimondui Garlauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1956-01-23 Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, gyvenamoji vieta deklaruota Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 183 str. 1 d. ir 183 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. Š. pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, o būtent, turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą, 2009-06-01 apie 14 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje paėmė iš direktorės E. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus - 10 730 Lt, išduotus 2009 m. birželio 1 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2273 ir skirtus automobilio MERCEDES (duomenys neskelbtini) pirkimui pagal 2009-05-27 sutartį Nr. 1/2009, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Lenkijos Respublikos įmonės „(duomenys neskelbtini) šį automobilį pagal žodinį susitarimą turėjo pargabenti į Lietuvos Respubliką ir pristatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2009-06-02 nuvykęs į Lenkijos Respubliką įmonės „(duomenys neskelbtini) atstovui Marcin A. S. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus - 13573,90 Lenkijos zlotų, kas sudaro 10 730 Lt, tačiau minėto automobilio negrąžino ir tokiu būdu pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį MERCEDES (duomenys neskelbtini), 10 730 Lt vertės ir šiais savo veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 10 730 Lt turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis J. Š., turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą, 2009-06-01 apie 14 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės E. S. jam patikėtą mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 2630“, 250 Lt vertės, kartu su SIM kortele, 20 Lt vertės, skirtą kelionei į Lenkijos Respubliką įmonės automobiliui pargabenti, pasisavino ir negrąžino, šiais savo veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 270 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis J. Š. parodė, kad E. S. pažįsta nuo 1996-1997 m., o 2006-2007 m. vėl susitiko kavinėje adresu (duomenys neskelbtini), kur ji dirbo. Jie ėmė artimai bendrauti, jis padėjo E. S. versle, pasisiūlė jai sutvarkyti sandėlius, produkciją, o E. S. jam pažadėjo pinigų. E. S. prekiavo energetiniais gėrimais, o jis organizavo renginius, susipažino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstove, kuriai E. S. ėmė tiekti savo produkciją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė už renginį E. S. pervedė 600 Lt tikslu perduoti tuos pinigus jam, nes manė, kad jis pas E. S. dirba oficialiai. Birželio mėnesį, dienos metu, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje jam bare buvo atiduoti apie 300 Lt už tą renginį, tai matė liudytojas A. B., pinigus jam perdavė ne E. S., o barmenė. Automobilio Mercedes pirkimas buvo jo interesas, nes jis tą raudonos spalvos geltonu stogu automobilį žinojo jau prieš pusantrų metų, kai šį automobilį G. S. pirko ir atgabeno iš Amerikos bei pardavė Lenkijos piliečiui. Jis tą mašiną matė Vilniuje, G. S. už ją prašė apie 18 000 dolerių, tačiau jis tuo metu nepirko. Maždaug po metų, jam būnant „UAB „(duomenys neskelbtini)“, E. S. paklausė, ar jis norėtų pirkti tą automobilį, nes Lenkijos pilietis tą automobilį parduoda. Jį tai sudomino ir jis pradėjo su Lenkijos piliečiu M. A. S. derėtis, reikalus derino telefonu 2009 m. gegužės 28-29 d., nes E. S. davė jam M. A. S. telefono numerį. Taip pat E. S. jam davė Nokia 2630 todėl, kad jis padėjo jai tvarkyti reikalus. M. A. S. skambinti jis pradėjo 2009 m. gegužės 27-29 d., susitarė, kad atvažiuos pirkti automobilio. E. S. nuo savo sutuoktinio slėpė kažkokį sandorį, bet jis G. S. pasakė, kad jį domina tas automobilis, o G. S. apibūdino visą situaciją ir pasakė, kad automobilis yra nevažiuojantis. E. S. dar paprašė jo nuvežti M. A. S. pavyzdžius ir kažkokius dokumentus. Pinigų automobilio pirkimui iš E. S. jis negavo, su kasos orderiu Nr. 2273 susipažino tik ikiteisminio tyrimo metu. Jis pats pasirašė automobilio Mercedes Benz 280 SL pirkimo-pardavimo sutartį, nematė jokios sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Lenkijos įmonės, ją pamatė tik ikiteisminio tyrimo metu. Su M. A. S. buvo sutarta, kad jis atvažiuos į Lenkiją pažiūrėti automobilio ir atveš E. S. dokumentus, o Lenkijoje su M. A. S. susitarė, kad jis automobilį perka už 13 000 Lt. Tokius pinigus jis turėjo su savimi, nes visą gyvenimą dirbo, prieš pusantrų metų buvo grįžęs iš Norvegijos, be to, laikinai užsiiminėjo automobilių ir motociklų įgijimu pagal žmonių užsakymus. 2009 m. iš banko pinigų jis neėmė, savo verslo niekur įregistravęs nebuvo. Kai jis 2009-06-02 Lenkijoje automobilį pirko iš M. A. S., pasirašė ant visų reikiamų dokumentų. Kadangi automobilis buvo nevažiuojantis, jis pradėjo tartis, kas galėtų jį pargabenti į Lietuvą, todėl jis M. A. S. sumokėjo, kad jis užsakytų vilkiką. M. A. S. jis mokėjo eurais, iš viso už automobilį ir jo transportavimą sumokėjo apie 4000 eurų, t.y. už automobilio transportavimą sumokėjo apie 600 eurų, o už automobilį – apie 3500 eurų. Mobilaus ryšio telefoną Nokia 2630 jis iš E. S. gavo 2009 m. galimai vasario mėnesį, kai jai padėjo tvarkyti verslo reikalus, telefono sąskaitas apmokėdavo E. S.. Ji telefono grąžinti neprašė, tik atėjus pas tyrėją pasakė grąžinti, bet jis telefoną surado tik 2009 m. rudenį, galimai spalio mėnesį, bet negrąžino, nes nežinojo, kad jį reikia grąžinti. Tyrėjai telefono taip pat negrąžino, nes tame telefone yra laba svarbi žinutė apie E. S. sandėrį su M. A. S., kur jį šmeižia dėl pinigų. Ji buvo siųsta 2009-06-02, kai jis buvo Lenkijoje, žinutė buvo adresuota jam dėl konkretaus skaičiaus palečių už atatinkamą kainą eurais. E. S. lenkui pardavinėjo energetinį gėrimą, pateikė po 0,00 centų, tokia buvo išrašyta sąskaita, bendra kaina - 29 000 eurų. Krovinys dokumentuose buvo pažymėtas virš 7000 eurų, buvo 22 000 eurų skirtumas, todėl, jo manymu, lenkas pasakė, kad tą skirtumą, t.y. 22 000 eurų perdavė jam, nors jis į jų pinigus niekada nelindo, ir 22 000 eurų lenkui nevežė. Jo manymu, M. A. S. pasakė, kad pinigus perdavė jam, nes jis gal negrąžino skirtumo, nors paėmė krovinį už 22 000 eurų. Jo manymu, visa ši istorija yra sąmokslas, nes jis jokių sutarčių nepasirašinėjo ir jokių pinigų neėmė. Kai jis paprašė E. S. grąžinti jam 15 000, ji atsakė, kad jis pirma grąžintų jai 22 000. Tuomet jis suprato, kad įvyko kažkoks sandėris, o ji negavo pinigų. Kodėl M. A. S. turėjo jam duoti pinigus, nežino. Automobilį jis pirko sau už savo pinigus, apie jokius UAB “(duomenys neskelbtini)” pirkinius nežino, jokių dokumentų pervežant automobilį per sieną nereikia. Jis su M. A. S. fiksavo tik automobilio perdavimo faktą ir viskas, Lietuvoje jis jokių automobilio dokumentų netvarkė. Po metų jis tą automobilį pardavė Stanislovui Lietuvoje už 14 000 Lt, iki tol laikė jį aikštelėje. Automobilio Regitroje įregistravęs nebuvo, pardavė jį kaip ir visi kiti daro, surašė sąskaitėles, pirkimo-pardavimo sutartį. M. A. S. už automobilį jis sumokėjo eurais. M. A. S. jis neįtikinėjo automobilį rašyti jo vardu, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Atvykęs į Lenkiją jis M. A. S. perdavė prekių pavyzdžius ir voką, kas jame buvo, nežino. Jam pirkti automobilį „Mercedes Benz“ iš pradžių pasiūlė G. S., o M. A. S. telefono numerį davė E. S.. Jis niekada neprašė nei iš E. S., nei iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių pinigų.

Liudytoja E. S. parodė, kad kaltinamąjį J. Š. nuo 2006-2007 pažįsta kaip vyninės klientą, jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nedirbo. Vieną kartą, kai jos vadybininkas atostogavo, kaltinamasis pasiūlė savo pagalbą vyninėje adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius, kai jai paskambino Lenkijos pilietis M. A. S. ir paklausė, kada ji atsiims automobilį Mercedes Benz. Šis pokalbis telefonu vyko vyninėje prie staliuko, kai šalia buvo nuolatinis klientas J. Š.. Išgirdęs šį jos pokalbį su M. A. S., kaltinamasis J. Š. pasakė, kad padės jai. M. A. S. sakė, kad viską buvo sutaręs su jos sutuoktiniu G. S., kuris tuo metu buvo ligoninėje. Ji nuvažiavo į ligoninę ir G. S. patvirtino, kad jis yra susitaręs su M. A. S. atpirkti iš jo automobilį, kurį 2006 m. G. S. buvo parsivaręs į Lietuvą iš Amerikos, bet paskui pardavė M. A. S.. Kadangi M. A. S. to automobilio nebereikėjo, susitarė, kad G. S. jį parsivarys atgal į Lietuvą. Ji buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, sandėris buvo daromas įmonės vardu, automobilio grąžinimas į Lietuvą būtų buvęs kaip prekių užskaitymas. Ji apie automobilio pargabenimą į Lietuvą ir apie dalies prekių išsiuntimą į Lenkiją sužinojo tik tada, kai jau viskas M. A. S. ir G. S. buvo sutarta. Pagal susitarimą prekės buvo išvežtos pagal sąskaitą faktūrą, o automobilis pagal dokumentus buvo perkamas, ji vykdė tai, kas buvo sutarta G. S. ir M. A. S., pasirašė sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. A. S. įmonės Lenkijoje, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš jo perka automobilį Mercedes Benz SL 280, 1968 m.. Tai buvo preliminari sutartis, kurią paruošė M. A. S. ir su ja suderino internetu. Sutartis dėl automobilio pirkimo buvo pasirašyta 2009 m. gegužės mėn. pabaigoje, ji tą sutartį parsisiuntė su originaliais parašais paštu, bet ją pasirašė ne M. A. S., o Lenkijos įmonės direktorius. Galutinis atsiskaitymas už automobilį buvo numatytas grynais zlotais, suma - apie 13 000 zlotų. Minėtas automobilis buvo reikalingas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes G. S. jau turėjo klientą šiam automobiliui parduoti. Kaltinamasis J. Š. pasinaudojo situacija, kad ji nieko nesigaudė toje situacijoje, jos sutuoktinis gulėjo ligoninėje, o vadybininkas atostogavo. Ji pagalvojo, kad J. Š. mato vos ne kasdieną, todėl juo pasitikėjo. Kaltinamasis J. Š. pradėjo jai patarinėti, sakė suderinti laiką, bei paprašė 700 eurų tralo nuomai, kelionei, viešbučiui, maistui. 2009 m. birželio 1 ar 2 d. ji nuėjo į DnB Nord banką Vilniaus g., išgrynino daugiau nei 2000 Lt ir vietoje konvertavo į eurus, bei padavė jam 700 eurų, skirtus automobilio transportavimui. Kaltinamasis J. Š. jai pasakė, kad jis tą pačią dieną išvažiuoja, nes tralas jau yra. Įmonės administracinėse patalpose adresu Polocko g. 32, Vilnius administratorė V. P. J. Š. perdavė telefoną Nokia 200 Lt vertės, o J. Š. dar pareikalavo įjungti raumingą. Iš pradžių kaltinamasis J. Š. prašė, kad jį M. A. S. pristatytų kitu vardu, bet ji M. A. S. pasakė, kad automobilio atvažiuos paimti būtent J. Š.. M. A. S. keletą kartų perklausė jos, ar tai tikrai patikimas žmogus, ji patikino, kad taip. Sutartyje buvo nurodyta, kad automobilio atvažiuos paimti J. Š.. Ikiteisminio tyrimo metu jos apklausos protokolas I tomas b.l. 66-67 surašytas teisingai. 10 730 Lt ji paėmė iš įmonės kasos. Vyninėje barmenė N. R. paėmė pinigus iš įmonės kasos, iš seifo ir padavė juos jai, o ji juos perdavė J. Š., o gal N. R. tiesiogiai juos padavė J. Š. tam, kad būtų sumokėta už automobilį, o dar 700 eurų ji perdavė J. Š. vyninėje adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Kaltinamasis J. Š. telefono Nokia 2630 negrąžino. Kai jis grįžo į Lietuvą, ji paprašė parodyti tą automobilį, tačiau J. Š. pasakė, kad yra labai pavargęs ir parodys kitą dieną. Kitą dieną J. Š. pradėjo šaukti, kad ji daro jam spaudimą, kad automobilis yra Gariūnuose ir pažadėjo ją nuvežti bei parodyti. Kai ji paklausė, kur yra automobilio dokumentai, kaltinamasis atsakė, kad pas aikštelės savininką, o savininkas kažkur išvykęs. Po to kaltinamasis J. Š. ėmė sakyti, kad automobilio dokumentai liko pas tralo vairuotoją, vėliau ėmė sakyti, kad dokumentus paliko Lenkijoje. Ji paskambino M. A. S. ir jis pasakė, kad viską sutvarkė, tačiau J. Š. pareikalavo dar 700 eurų už tralą, bei pasakė, kad į Lenkiją J. Š. atskrido lėktuvu. Tuomet ji suprato, kad įvyko apgaulė ir pasakė kaltinamajam J. Š., kad kreipsis į policiją, o kaltinamasis atsakė, kad vis tiek ji nieko neįrodys bei pradėjo ją psichologiškai terorizuoti, grasino sakyti jos sutuoktiniui, neva ji norėjo iš jo pavogti tą automobilį. Kaltinamasis reikalavo iš jos už automobilį 10 000 - 11 000 eurų, sakė kad tuomet automobilį jai grąžins. Ji kreipėsi į policiją, tačiau automobilio aikštelėje jau nebebuvo. Iš viso ji kaltinamajam J. Š. perdavė 700 eurų ir apie 10 000 Lt. To automobilio rinkos vertė buvo kur kas didesnė, nei už jį mokėjo. Ji buvo gavusi kaltinamojo J. Š. sutikimą įrašyti jo pavardę į sutartį, tai buvo suderinta žodžiu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinis kapitalas buvo 1 mln. Lt, automobilio rinkos vertė – 22 000 eurų, jis prieš tai priklausė lenko kompanijai, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo užpajamuotas, nes galutinai sandoris nebuvo įvykęs. G. S. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorius ir turėjo 73 procentus akcijų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojant baikerių sezono atidarymą nedalyvavo, tačiau kaltinamasis J. Š. sakė, kad jis priklauso baikeriams ir nori energetinį gėrimą“Kalašnikovas“ pareklamuoti didelėje grupėje žmonių, jų įmonė leido kaltinamajam pareklamuoti tą gėrimą, kurį jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo nemokamai, kaip reklaminį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo finansinę sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl energetinio gėrimo „Kalašnikovas“, už gėrimo realizavimą. Kaltinamajam J. Š. pinigų ji neskolindavo, tačiau kartais jų duodavo, jei jis rasdavo klientą, tačiau realiai J. Š. pas ją niekada nedirbo. Lenkijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ iš jų įmonės pirko energetinį gėrimą „Kalašnikovas“ ir pardavė automobilį UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalį apmokėjimo paėmė gėrimu „Kalašnikovas“, o kitą dalį buvo sutarę sumokėti grynais pinigais. Kiek buvo įvertintais pinigais energetinis gėrimas, dabar neprisimena, bet automobilio vertė buvo 22 000 Eurų. UAB „ (duomenys neskelbtini)“ su M. A. S. įmone turėjo verslo reikalų, tuo metu, kai kaltinamasis J. Š. vyko pargabenti automobilio, UAB „ (duomenys neskelbtini)“ į Lenkiją išsiuntė du vilkikus energetinio gėrimo. Jai su M. A. S. buvo labai sunku bendrauti dėl kalbos, todėl kaltinamajam J. Š. esant Lenkijoje ir jai su juo pastoviai palaikant kontaktą dėl automobilio, galėjo būti, kad kaltinamasis J. Š. jos paklausė, kiek palečių ji atsiuntė į Lenkiją ir ji galėjo jam nurodyti detales, nes tuomet kaltinamasis J. Š. padėjo jai susikalbėti su M. A. S..

Liudytojas M. A. A. S. parodė, kad kaltinamąjį J. Š. yra matęs vieną kartą savo biure prieš 4-5 metus, galimai 2009 m. birželio mėn., kai jis atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę E. S., atvyko atsiimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš jo įmonės ARMADA AG perkamą automobilį Mercedes. Byloje I t. b.l. 69 esanti automobilio pardavimo sutartis yra su jo firmos antspaudu, sutartį pasirašė įmonės direktorius, o jis buvo įmonės savininkas. J. Š. atvyko atsiimti automobilio, jis buvo įvardintas šioje sutartyje ir jam buvo žinoma apie šią sutartį, pagal kurią jis paėmė automobilį. J. Š. jam perdavė pinigus už automobilį. Už automobilio pargabenimą J. Š. prašymu sumokėjo jis apie 700 eurų. Automobilis buvo perkamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jis žinojo, kad E. S. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ar savininkė. J. Š. nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, nes neparodė jokio įgaliojimo, jis buvo tik E. S. patikėtinis. Su E. S. jis kalbėjosi telefonu ir ji pasakė, kad J. Š. yra jos patikėtinis. Pagarsintas jo apklausos protokolas I t. b.l. 73-78 surašytas teisingai, šiuos savo parodymus palaiko, kad 2009 m. gegužės mėn. jis su G. S. susitarė ir “(duomenys neskelbtini).SP.Z.O.O. PL“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „Mercedes-Benz 280 SL“, pardavimo sutartis buvo persiųsta paštu, kad G. S. susirgus, dėl automobilio pargabenimo tarėsi su E. S., iš pokalbio su ja suprato, kad automobilio paimti atvažiuos jai labai artimas žmogus, kaip šeimos narys, kuris padeda jai sunkiu metu, kad atvykęs J. Š. neminėjo perkąs automobilį sau, bet sakė, jog automobilį veža UAB „(duomenys neskelbtini)“, pinigus 3600 JAV dolerių, kaip ir buvo sutarta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis perdavė nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad tvarkant dokumentus J. Š. pasiūlė įrašyti jo duomenis į transporto priemonės registracijos liudijimą ir sąskaitą-faktūrą, nes taip bus paprasčiau pervežti automobilį, ir kad E. S. leidus, transporto priemonės registracijos liudijimas ir sąskaita-faktūra buvo išrašyti J. Š. vardu. Apklausos protokole minimas Adolfas buvo kaltinamasis J. Š.. Jis suprato, kad pinigai už automobilį buvo perduoti nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, negalėjo būti, kad automobilį J. Š. įsigijo sau, jis buvo tik kurjeris tarp dviejų įmonių. Tikroji automobilio kaina buvo tokia, kokia nurodyta sutartyje. Jei sutartyje parašyta, kad automobilio vertė buvo 14 000 zlotų arba 3600 dolerių, tai vadinasi, tokia jo vertė ir buvo. Jo įmonė pagal šią sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių pretenzijų neturėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo firmai jokių pretenzijų taip pat nereiškė. Kadangi jis ne teisininkas, tai nežino, ar pagal Lenkijos įstatymus pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti nurodyti parduodamo automobilio valstybiniai numeriniai ir automobilio VIN numeris, negali atsakyti, ar formindama dokumentus J. Š. vardu ARMADA nepažeidė sutarties. Jo įmonė turėjo reikalų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl gėrimo „Kalašnikovas“ pirkimo, tačiau tai nebuvo susiję su automobilio pardavimu.

Teismas LR BPK 276 str. 1 d.1 p. pagrindu pagarsino liudytojos V. P. parodymus t. 1, b.l. 103-104, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore, jos darbo vieta buvo adresu Vilnius, Polocko g. 32. 2009 m. vasarą, tiksliau datos neprisimena, minėtu adresu atvažiavo direktorė E. S. su J. Š., kurį ji pažinojo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyninės lankytoją. Girdėjo direktorės ir J. Š. pokalbį apie jo vykimą į Lenkiją parvaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį MERCEDES, raudonos spalvos. Kelionei į Lenkiją J. Š. direktorė E. S. davė įmonės mobiliojo ryšio telefoną NOKIA, modelio neprisimena, kurį ji pati nuvežė į vyninę. Pats J. Š. paprašė jos pasirūpinti, kad butų suteikta „Rooming“ paslauga. Ji išsiuntė faksu į UAB „Eurocom“ prašymą dėl paslaugos „Rooming“ suteikimo. Vėliau iš direktorės sužinojo, kad J. Š. apgavo ir negrąžina nei įmonės automobilio, nei pinigų, nei mobiliojo ryšio telefono.

Liudytoja E. P. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamąjį pažįsta. 2009 m. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo verslo reikalų, o J. Š. buvo pristatytas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ žmogus, atsakingas už energetinį gėrimą „Kalašnikovas“. E. S. J. Š. pristatė kaip asmenį, atsakingą už renginio organizavimą, todėl ji su juo derino visokius reikalus, susijusius su energetiniu gėrimu „Kalašnikovas“, buvo sutarta dėl baikerių sezono atidarymo, kur buvo pristatomas energetinis gėrimas „Kalašnikovas“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš jų įmonės pirko vynus, o jų įmonė iš jų – energetinį gėrimą „Kalašnikovas“. Paskui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo nebemokėti pinigų už nupirktus gėrimus, taip pat nebuvo sumokėti pinigai už energetinio gėrimo „Kalašnikovas“ brokuotą pakuotę. Jai su J. Š. teko bendrauti 4-5 kartus, pirmą kartą su juo susitiko aptarti renginio, nes E. S. nukreipė derinti klausimus su J. Š.. Dėl brokuotų prekių kalba buvo 2009 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, su J. Š. bendrauti pradėjo 2009 m. balandžio mėnesio pabaigoje - gegužės mėnesio pradžioje. J. Š. jokių įgaliojimų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė, tačiau jį pristatė E. S.. Su J. Š. derino tik detales, visi apmokėjimo klausimai buvo derinami per UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atsiskaityti su J. Š., tačiau kiek J. Š. turėjo gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežino. Renginio organizavimas buvo tik vienas, vėliau buvo derinami klausimai dėl energetinio gėrimo. Jei E. S. J. Š. nebūtų pristačiusi kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo, su juo nebūtų bendravę. Ji derino darbą su J. Š., ir sumą už renginio organizavimą, ir produkto pristatymą įvardijo J. Š..

Liudytojas G. S. parodė, kad jam žinoma, jog J. Š. pasisavino automobilį, kurį užsirašė savo vardu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino pinigų, tai įvyko 2009 m. gegužės mėn. Jis parsiplukdė 1968 m. gamybos automobilį Mercedes Benz 280 SL ir jį pardavė Lenkijos piliečiui M. A. S., o paskui su juo susitarė, kad jis tą automobilį iš jo atsipirks. Telefonu susitarė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusę sumos už automobilį sumokės grynais, o kitą dalį – energetiniu gėrimu „Kalašnikovas“. Po to jis atsigulė į ligoninę. Jo sutuoktinė E. S. tuomet buvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, paskambino jam į ligoninę ir papasakojo apie J. Š.. Jis neruošė sutarties projekto, tačiau automobilį Mercedes Benz 280 SL atsipirkti sutarė su M. A. S. už 22 000 Eurų. Jie susitarė, kad dalis bus sumokėta pinigais sumoje 13 000 zlotų, o dalis – energetiniu gėrimu „Kalašnikovas“. Jis pats nespėjo suderinti, kaip automobilis bus atgabentas į Lietuvą, nes buvo paguldytas į ligoninę. Atvykusi į ligoninę E. S. jam pasakė, kad ji susitarė su J. Š., jog jis viską sutvarkys, t.y. atgabens automobilį. J. Š. nuvažiavo į Lenkiją su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigais sumoje apie 13 000 zlotų, nuvykęs pasakė, kad automobilį reikia forminti jo vardu ir kažkokiu būdu tai buvo padaryta. Su M. A. S. už automobilį buvo atsiskaityta. Jo nuomone, kaltinamasis J. Š. neturėjo oficialaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimo. Jis iš viso nesutiko, kad J. Š. būtų jų įmonėje, nes pažinojo jį kaip aferistą. Dar gulint ligoninėje jam paskambino J. Š. ir pasakė, kad nenorėjo, jog jį apgautų žmona, todėl apsaugojo jo pinigus, tačiau nuo to laiko J. Š. dingo, daugiau nei skambino, nei rodėsi. Po automobilio perdavimo J. Š., M. A. S. buvo atvažiavęs į Vilnių, jie kartu ėjo į policiją ir rašė pareiškimą. Vėliau paaiškėjo, kad J. Š. persirašė automobilį savo vardu ir jį pardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl prarasto automobilio partyrė nuostolių, nes M. A. S. už automobilį buvo sumokėta apie 13 000 zlotų. Vėliau vyninėje jis girdėjo, kad J. Š. siūlė atsipirkti automobilį už 11 000 eurų. Jis kaltinamajam J. Š. niekada nesiūlė pirkti automobilio Mercedes Benz, netiesa, kad J. Š. į Lenkiją važiavo pirkti automobilio sau. Jis automobilį M. A. S. oficialiai buvo pardavęs už 25 000 dolerių. Jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir valdė virš 70 procentų akcijų, kita akcininkė buvo E. S.. Taip pat jis iki 2010 m. buvo komercijos direktorius, į komercijos direktoriaus pareigas įėjo klientų paieška produkto tiekimui, pardavimai. Kodėl sutartyje tarp Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įvardinta visa automobilio kaina, nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lenkijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pateikė energetinį gėrimą „Kalašnikovas“ ir taip buvo padarytas likęs užskaitymas už automobilį, visa tai buvo užfiksuota dokumentais. Kaltinamasis J. Š. nuolatos siūlė jiems kažkokius projektus, bet jie visi būdavo atmetami, jų vyninėje J. Š. sėdėdavo nuo ryto iki vakaro ir klausydavosi, kas ten vyksta, siūlydavo savo pasiūlymus dėl energetinio gėrimo „Kalašnikovas“, tačiau jis su J. Š. neturėjo nieko bendro.

Liudytojas A. B. parodė, kad jam yra žinoma, jog kaltinamasis J. Š. glaudžiai bendravo su E. S.. Jis taip pat su E. S. turėjo reikalų. 2009 m. gegužės ar birželio mėnesį J. Š. padėjo E. S. tvarkyti kažkokius biznio dėl energetinių gėrimų reikalus, jis ne kartą girdėjo, kaip E. S. dėl laiko stokos J. Š. buvo pavedusi atlikti kažkokius darbus. Kartą jam atvykus į vyninę E. S. paprašė palaukti paaiškinusi, kad ji su J. Š. turi baigti spręsti klausimą dėl automobilio parvarymo. Jis matė, kaip E. S. kažką padavė J. Š., tačiau ką tiksliai – nematė. Paskui ji priėjo prie jo ir pasakė, kad su J. Š. jau susitvarkė ir dabar jau gali kalbėti su juo. Ikiteisminio tyrimo metu juo duoti parodymai I t. b.l. 83-84 teisingi, visas detales jis geriau prisiminė 2009 m. rugpjūčio mėnesį, nei dabar. J. Š. automobilį turėjo atvaryti E. S. jos prašymu. Matė, kaip 2009 m. birželio pradžioje vyninėje E. S. padavė pinigus J. Š., tačiau kokią tiksliai pinigų sumą, jis nežino. Po to J. Š. išvažiavo į Lenkiją parvežti automobilio E. S., o netrukus jam paskambino E. S. ir pasakė, kad J. Š. nenori jai grąžinti automobilio, kurį E. S. buvo įkeitusi už produkciją ir už kurį vykdė mokėjimus. Jis ir anksčiau porą kartų matė, kaip E. S. davė pinigus J. Š.. Patvirtina, kad J. Š. kažką bandė organizuoti dėl energetinio gėrimo „Kalašnikovas“, bandė užsiimti kažkokias pardavimais.

Liudytoja N. R. parodė, kad kaltinamasis buvo kavinės, kurioje ji dirbo, pastovus klientas, o E. S. buvo tos kavinės savininkė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje ji dirbo apie metus laiko maždaug prieš ketverius metus, 2009 m. gegužės-birželio mėn. dirbo barmenės-pardavėjos pareigose. Jos darbo vieta buvo Tilto g., į jos darbo funkcijas įėjo pardavinėti vyną ir aptarnauti kavinės svečius. Kai įmonės tiekėjos pristatydavo vynus, priimdavo prekes. Kaltinamasis J. Š. buvo pastovus šios kavinės klientas, jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo. Tiesiogiai apie UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ automobilio pirkimą ji nežino, tačiau E. S. minėjo, kad su J. Š. tvarkė reikalus dėl automobilio, bet ji nematė E. S. pinigų perdavimo J. Š.. Kavinėje Tilto g. buvo dvi salės, vienoje kavinė, o kitoje parduotuvė. Kai E. S. kalbėdavosi su J. Š., jie eidavo į kavinės salę, kurioje yra stalai ir kėdės, o ji būdavo prie įėjimo į parduotuvę, kad matytų įeinančius klientus. Ji dirbo su kavinės kasa, joje būdavo tiek grynųjų pinigų, kiek būdavo suprekiaujama per dieną, t.y. apie 1000 Lt. Taip pat kavinėje buvo seifas, kuriame būdavo laikomi per dieną gauti pinigai. Po to ateidavo administratorė arba kavinės savininkė ir paimdavo pinigus. Seife būdavo laikomi daugiausiai per dvi dienas gauti pinigai. Seifo raktą turėjo ji, E. S. ir administratorė. Už kokią sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ketino pirkti automobilį, ji nežino. Ji neprisimena, ar E. S. pavedimu perdavė pinigus J. Š.. Kai reikėdavo kažkam perduoti už kažką pinigus, tai arba ji, arba administratorė V. P. išrašydavo kasos išlaidų orderius. Administratorė V. P. taip pat dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ji dirbo per dvi kavines, nes buvo dar viena parduotuvė Užupyje. Apie kasos išlaidų orderį I t. b.l. 33 ji nieko nežino, nes tai jos nelietė. Pinigų sumos, kurios būdavo kavinės seife, būdavo tik iš tos parduotuvės-kavinės, kurioje ji dirbo, t.y. Tilto g.. J. Š. su E. S. tvarkė kažkokius reikalus dėl energetinio gėrimo, nes J. Š. dėl jo dėrėjosi. Ji yra davusi J. Š. energetinio gėrimo, tačiau kada tai buvo ir kiek jo davė, nežino, tačiau kavinėje didelių kiekių energetinio gėrimo nebūdavo, tik kelios dėžutės. J. Š. energetinio gėrimo ji davė gal porą dėžučių, nes kavinė adresu Tilto g. nebuvo sandėlis. Jei ji J. Š. būtų už kažką mokėjusi pinigus, tai turi būti ir jos išrašytas kasos išlaidų orderis. Dabar jau negali prisiminti, bet jai atrodo, kad ji J. Š. pinigų nemokėjo. Tilto g. kavinėje už pinigus buvo atsakinga ji, jei duodavo pinigus iš kasos, visada išrašydavo orderį. Jei parduodavo prekes, visada būdavo išspausdinami kvitai, kurie buvo segami į knygą ir paskui daromas inkasavimas. Jei iš kasos pinigus imdavo savininkė ar administratorė, taip pat būdavo išrašomas kasos kvitas, kaip yra I tome b.l. 33. Ji išmano buhalterinėje apskaitoje, įmonėje gali būti viena apskaitos knyga, o kiek kavinėje yra kasos aparatų, tiek gali būti ir apskaitos knygų. Užupyje kavinės nebuvo, ten buvo tos pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ išparduotuvė. Kur buvo laikomos Užupio parduotuvės apskaitos knygos, ji nežino. Vyr. buhalterė L. M. tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, bet ji nežino, ar L. M. tvarkė grynus pinigus, nes ji jos niekada nėra mačiusi gyvai. Kaip jau minėjo, grynus pinigus paimdavo arba savininkė, arba administratorė Veronika. V. P. išrašydavo kasos orderius ir galėdavo išduoti pinigus, buvo tokia praktika, kad grynuosius pinigus paima savininkė, o juos išmoka V. P.. Jai alga dažniausiai būdavo išmokama grynaisiais pinigais. Nežino, kur buvo didesnė apyvarta: ar Tilto g. kavinėje ar išparduotuvėje Užupyje, tačiau Užupyje buvo daugiau prekių, ten didesnės patalpos. Su buhaltere L. M. niekada nėra susitikusi, reikalui esant ji jai tik skambindavo. Ji suprato, kad L. M. buvo samdoma darbuotoja iš kažkokios buhalterinės firmos. Administratorė V. P. dirbo Užupio išparduotuvėje, ten dar dirbo vadybininkas, kuris pristatydavo prekes. Užupio parduotuvėje su pinigais dirbo V. P. ir savininkė E. S..

Liudytoja L. G. (M.) parodė, kad yra dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri iki 2009 m. pabaigos teikė buhalterines paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kasos išlaidų orderį, esantį bylos I tomo b.l. 33 pasirašė ji. Ji nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkė, tik tvarkė buhalterinius dokumentus. Jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasakydavo, kad reikalingas koks nors dokumentas, ji išrašydavo. Kasos pajamų orderis išrašomas, kai yra išmokami pinigai, tačiau ji, kai buvo išmokėti pinigai automobilio pirkimui, nedalyvavo. Ji niekada nematydavo realaus pinigų judėjimo, todėl ir konkrečiai šiuo atveju pinigų išdavimo nematė, tik tvarkė dokumentus. Kiek prisimena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ruošėsi pirkti automobilį, tačiau kokį ir iš kur, ji nežino. Išrašant kasos pajamų orderį jai automobilio pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo reikalinga.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta civiliniu ieškovu 13404,8 Lt sumai (t. 1 b.l. 48), tačiau civilinis ieškinys nepareikštas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina: telefono Nokia 2630 įgijimo dokumentai (t. 1 b.l. 26-30); 2009-06-02 AB DnB banko valiutos keitimo kvitas 700 EUR sumai (t. 1 b.l. 32) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų AB DnB banke istorijos (t. 3 b.l. 24-32); 2009-06-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderis Nr. 2273 dėl išduotų 10730 Lt automobilio pirkimui (t. 1 b.l. 33); 2009-05-27 automobilio „Mercedes-Benz 280SL“ pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1/2009, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini).Sp..z.o.o.“ (t. 1 b.l. 69-70), kurioje J. Š. nurodytas kaip asmuo, paskirtas automobilį pargabenti iš Lenkijos į Lietuvą; asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas (t. 1 b.l. 79-81); E. S. ir J. Š. akistatos protokolas (t. 1 b.l. 142-147); J. Š. ir A. B. akistatos protokolas (t. 1 b.l. 173-179).

Teismas, išanalizavęs kaltinamojo ir liudytojų parodymus, byloje surinktus įrodymus, juos patikrinęs teismo posėdžio metu konstatuoja, jog kaltinamojo J. Š. kaltė dėl to, kad jis 2009-06-01 apie 14 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje paėmė iš direktorės E. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus - 10 730 Lt, išduotus 2009 m. birželio 1 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2273 ir skirtus automobilio MERCEDES (duomenys neskelbtini) pirkimui pagal 2009-05-27 sutartį Nr. 1/2009, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Lenkijos Respublikos įmonės „(duomenys neskelbtini) šį automobilį pagal žodinį susitarimą turėjo pargabenti į Lietuvos Respubliką ir pristatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2009-06-02 nuvykęs į Lenkijos Respubliką įmonės „(duomenys neskelbtini) atstovui Marcin A. S. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus - 13573,90 Lenkijos zlotų, kas sudaro 10 730 Lt, tačiau minėto automobilio negrąžino ir taip pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį MERCEDES (duomenys neskelbtini), 10 730 Lt vertės bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 10 730 Lt turtinę žalą, be to, 2009-06-01 apie 14 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės E. S. jam patikėtą mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 2630“, 250 Lt vertės, kartu su SIM kortele, 20 Lt vertės, skirtą kelionei į Lenkijos Respubliką įmonės automobiliui pargabenti, pasisavino ir negrąžino ir taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 270 Lt turtinę žalą, pilnai įrodyta, jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 183 str. 1 d. ir 183 str. 3 d..

Teismas kritiškai vertina kaltinamojo J. Š. parodymus kaip pasirinktą gynybos poziciją ir jais netiki, nes jo parodymai nėra nuoseklūs, prieštarauja liudytojų parodymams ir byloje esantiems įrodymams. Kaltinamasis teismo posėdyje parodė, kad automobilį Mercedes Benz 280 SL jis nusipirko sau, kad E. S. jo klausė, ar jis norėtų pirkti Lenkijos piliečio parduodamą automobilį, kad tai jį sudomino ir jis pradėjo su Lenkijos piliečiu M. A. S. derėtis, reikalus derino telefonu, kad jis pats pasirašė automobilio Mercedes Benz 280 SL pirkimo-pardavimo sutartį ir nematė jokios sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Lenkijos įmonės. Tačiau šie kaltinamojo parodymai, taip pat parodymai, kad pinigus automobilio įsigijimui jis turėjo, nėra pagrįsti. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis pripažino, kad 2009 metais banko sąskaitose pinigų jis neturėjo, verslo neturėjo, niekur nedirbo nuo 2002-04-01(t.2, b.l. 18, 24). VĮ „Regitra“ pateikti duomenys (t.2 b.l. 215-229) taip pat nepatvirtina, kad kaltinamasis būtų turėjęs konkrečių pajamų. Tokiu būdu byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis J. Š. būtų galėjęs turėti lėšų automobiliui „Mercedes-Benz 280SL“ įsigyti. Kaltinamojo parodymus paneigė liudytoja E. S., parodžiusi, kad kaltinamasis pasisiūlė padėti jai pargabenti UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, kurio pirkimo sutartis buvo daroma įmonės vardu, kad pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, jog iš pardavėjo paimti automobilio atvažiuos J. Š., kad ji pasirašė sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. A. S. Lenkijoje priklausančios įmonės „(duomenys neskelbtini).Sp..z.o.o.“, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka automobilį Mercedes Benz SL 280, 1968 m., kad šio automobilio grąžinimas į Lietuvą būtų buvęs kaip prekių užskaitymas, kad pagal susitarimą prekės buvo išvežtos pagal sąskaitą faktūrą, o automobilis pagal dokumentus buvo perkamas, galutinis atsiskaitymas už automobilį buvo numatytas grynais, suma - apie 13 000 zlotų. Šiuos E. S. parodymus patvirtino liudytojas M. A. S., kuris nurodė, jog automobilis buvo perkamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, J. Š. neturėjo jokio įgaliojimo, jis buvo tik E. S. patikėtinis, kad jis su G. S. susitarė ir jo įmonė Lenkijoje „(duomenys neskelbtini).Sp..z.o.o.“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „Mercedes-Benz 280 SL“, kad G. S. susirgus, dėl automobilio pargabenimo jis toliau tarėsi su E. S. ir iš pokalbio su ja suprato, kad automobilio paimti atvažiuos jai labai artimas žmogus J. Š., kuris atvykęs pas jį neminėjo perkąs automobilį sau, bet sakė, jog automobilį veža UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad tvarkant dokumentus J. Š. pasiūlė įrašyti jo duomenis į transporto priemonės registracijos liudijimą ir sąskaitą-faktūrą todėl, kad taip būsią paprasčiau automobilį pervežti į Lietuvą ir kad tik E. S. leidus transporto priemonės registracijos liudijimas ir sąskaita-faktūra buvo išrašyti J. Š. vardu, tačiau pinigai už automobilį buvo perduoti nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl negalėjo būti, kad automobilį J. Š. įsigijo sau, kad jis buvo tik kurjeris tarp dviejų įmonių. Liudytojas G. S. parodė, kad jis su M. A. S. susitarė automobilį Mercedes Benz 280 SL atsipirkti už 22 000 Eurų, dalį sumokant pinigais sumoje 13 000 zlotų, o dalį – energetiniu gėrimu „Kalašnikovas“, kad jį paguldžius į ligoninę, E. S. susitarė, jog pinigus nuveš ir automobilį iš Lenkijos į Lietuvą atgabens J. Š., tačiau kaltinamasis J. Š. pargabentą automobilį pasisavino. Liudytojas A. B. parodė, kad J. Š. automobilį turėjo atvaryti E. S. jos prašymu, kad 2009 m. birželio pradžioje matė, kaip E. S. padavė pinigus J. Š.. Liudytoja V. P. parodė, kad girdėjo E. S. ir J. Š. pokalbį apie jo vykimą į Lenkiją parvaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį MERCEDES ir kelionei davė J. Š. įmonės mobiliojo ryšio telefoną NOKIA. Liudytoja N. R. patvirtino, jog E. S. jai sakė, kad su J. Š. tvarkė reikalus dėl automobilio, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynuosius pinigus iš kasos išmokėdavo V. P.. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų M. A. S., E. S., G. S., A. B., V. P. ir N. R. parodymais, kuriuos jie davė būdami prisaikdinti ir nuosekliai ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino teismo posėdžio metu. Įvertinus įrodymų visumą nustatyta, kad automobilį „Mercedes-Benz 280SL“ iš Lenkijos Respublikos įmonės „(duomenys neskelbtini) pirko ir sutartą sumą mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kaltinamasis J. Š. veikė kaip E. S. patikėtinis.

Aplinkybė, kad nesutampa kaltinime nurodyta 2009-06-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderyje Nr. 2273 automobilio pirkimui išduota 10730 Lt suma, 2009-05-27 automobilio „Mercedes-Benz 280SL“ pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 1/2009, sudarytoje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini).Sp..z.o.o.“ 3 p. nurodyta mokėjimo 13573,90 PLN suma, bei liudytojo M. A. S. nurodyta už automobilį J. Š. jam perduota 14000 PLN ar 3600 USD suma pagal 2009 m. birželio 1-2 d. Lito ir užsienio valiutų santykius, nėra esminė, liudytojai M. A. S. ir E. S. parodė, kad dėl sumokėtų už automobilį „Mercedes-Benz 280SL“ sumų vienas kitam pretenzijų neturėjo ir neturi, o pagal 2009-06-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. 2273 automobilio pirkimui išduotos 10730 Lt sumos perdavimas kaltinamajam J. Š. yra įrodytas 2009-06-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiu Nr. 2273 bei liudytojų parodymais.

Taip pat byloje paneigti kaltinamojo parodymai, kad 2009-06-02 Lenkijoje jis pats su M. A. S. sudarė automobilio „Mercedes-Benz 280 SL“ pirkimo-pardavimo sutartį ir savo lėšomis susimokėjo 600 eurų už automobilio transportavimą vilkiku. Liudytojas M. A. S. parodė, kad pirkimo-pardavimo sutarties su kaltinamuoju nesudarinėjo, o kaltinamojo prašymu, kad būtų paprasčiau automobilį pergabenti per sieną bei E. S. telefonu leidus, jis kaltinamojo vardu išrašė tik transporto priemonės registracijos liudijimą ir sąskaitą faktūrą, bei kaltinamojo prašymu apmokėjo apie 700 eurų už automobilio transportavimą vilkiku. Be to, kaltinamojo parodymus taip pat paneigia 2009-06-02 AB DnB banko valiutos keitimo kvitas 700 EUR sumai (t. 1 b.l. 32) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų AB DnB banke istorijos (t. 3 b.l. 24-32) bei liudytojos E. S. parodymai, kad 2009 m. birželio 2 d. ji DnB Nord banke išgrynino daugiau nei 2000 Lt ir konvertavusi į eurus perdavė kaltinamajam J. Š. 700 eurų, skirtus automobilio transportavimui. Iš šių įrodymų matyti, kad kaltinamasis iš abiejų pirkimo-pardavimo sandorio šalių gavo po 700 eurų automobilio transportavimui vilkiku, bet ne savo lėšomis apmokėjo automobilio „Mercedes-Benz 280 SL“ transportavimą iš Lenkijos į Lietuvą.

Kaltinamasis pripažino, kad telefoną Nokia 2630 jis iš E. S. gavo 2009 m. ir jo iki šiol negrąžino, liudytojos E. S. ir V. P. patvirtino, kad 2009-06-02, prieš išvykstant į Lenkiją atgabenti įmonės automobilio, įmonės administracinėse patalpose adresu Polocko g. 32, Vilnius administratorė V. P. J. Š. perdavė 200 Lt vertės telefoną Nokia.

Teismas, už padarytą nusikaltimą skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo J. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, niekur nedirba, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas. Kaltinamajam J. Š. paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kuri 2012-06-19 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Jo padarytos veikos priskiriamos prie tyčinių nesunkių nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų, padarytų iš savanaudiškų paskatų, todėl, teismo manymu, yra pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant laisvės atėmimo bausmės, o skiriant baudą (LR BK 47 str.).

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta civiliniu ieškovu dėl 13404,8 Lt žalos atlyginimo, tačiau byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu civilinis ieškinys ir jo apskaičiavimas nepateiktas, todėl civiliniam ieškovui pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str.,

nusprendė:

J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius:

LR BK 183 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti 100 MGL (13000) Lt baudą.

LR BK 183 str. 3 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą ir paskirti 2 MGL (260) Lt baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2 d. ir 5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 100 MGL (13000) Lt baudą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kardomąją priemonę, kol įsiteisės nuosprendis, palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja (parašas)Nuorašas tikras:Teisėja Alberta Baltušytė