Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Aido Giniočio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. buvo kaltinamas tuo, kad pateikė melagingą pareiškimą apie nusikalstamą veiką ir davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas:

2012 m. rugpjūčio 28 d. E. A. kreipėsi į Palangos miesto apylinkės prokuratūrą (duomenys neskelbtini), su melagingu pareiškimu, kuriuo pranešė apie aiškiai nebūtą nusikaltimą, t. y. kad 2012 m. rugpjūčio 23 d. Palangos miesto apylinkės teisme, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), jis pamatė, jog byloje yra suklastotas dokumentas – 2012 m. liepos 21 d. „Pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo“. Šiame dokumente už E. A. buvo pasirašęs kitas asmuo – „Pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo“ surašęs (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato patrulis P. A. arba kitas P. A. žinomas asmuo.

2012 m. spalio 3 d., laikotarpiu nuo 10.40 val. iki 12.05 val., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) kabinete, E. A., apklausiamas kaip liudytojas ir būdamas įspėtas pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus, teigdamas, kad jis nepasirašė „Pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo“.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Aidas Giniotis prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: E. A. pripažinti kaltu pagal BK 235 str. 1 d. ir paskirti 40 MGL (1506,02 Eur) dydžio baudą. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nuosprendyje išdėstė išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai išteisino E. A.. Neteisingai ir neišsamiai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, labiau analizavo ir nuosprendį grindė ne pagrindiniais ir esminiais, o šalutiniais įrodymais, todėl dėl E. A. kaltės padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, ir netinkamai nustatė bei atskleidė E. A. tiesioginės tyčios turinį. Tai, kad pasitvirtino tam tikros E. A. 2012 m. spalio 3 d. pranešime nurodytos aplinkybės dėl administracinio teisės pažeidimo fiksavimo (kurios nebuvo nurodytos 2012 m. rugpjūčio 28 d. pareiškime, tačiau kurios pakankamai plačiai analizuojamos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje), negali būti pagrindu vertinant E. A. 2012 m. rugpjūčio 28 d. pateikto pareiškimo apie nusikalstamą veiką turinį ir vėliau E. A. duotus parodymus dėl šiame pareiškime nurodytų aplinkybių. Pranešimą surašęs policijos pareigūnas P. A. nurodė, kad nė viename dokumente už E. A. nebuvo pasirašyta, savo parodymus P. A. patvirtino akistatos su E. A. metu. Taip pat specialisto išvadoje nustatyta, kad pranešime pasirašė E. A., o ne kitas asmuo. Su šia specialisto išvada E. A. buvo supažindintas. P. A. parodymai, specialisto išvados ir kiti reikšmingi duomenys buvo išdėstyti 2013 m. kovo 13 d. nutarime iš dalies nutraukti ikiteisminį tyrimą, kurio nuorašas buvo išsiųstas E. A.. Šių duomenų pakako, kad E. A. suprastų klydęs, kad jo 2012 m. rugpjūčio 28 d. pranešime ir 2012 m. spalio 3 d. apklausos metu nurodytos aplinkybės dėl to, jog pranešime pasirašė ne jis, o kitas asmuo, yra neteisingos, ir kad šias aplinkybes jis galėjo nurodyti dėl užmiršimo, susijaudinimo įvykio metu ir suklydimo ar kitų panašių aplinkybių. 2013 m. birželio 7 d. E. A. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 235 str. 1 d. dėl melagingo pareiškimo ir parodymų. Tą pačią dieną apklausos metu E. A. nenurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 28 d. pareiškimą surašė ir 2012 m. spalio 3 d. neteisingus parodymus davė dėl pamiršimo, suklydimo ar kitų panašių aplinkybių. Priešingai, šios apklausos metu E. A. kategoriškai tvirtino, kad 2012 m. spalio 3 d. jo duoti parodymai nebuvo melagingi, nes nepasirašė ant pranešimo, toks pranešimas jam matant nebuvo surašytas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme E. A. savo pozicijos nekeitė, ir toliau tvirtino, kad pranešime pasirašė ne jis, o kitas asmuo. E. A. prašymu teismas paskyrė ekspertizę. Ekspertizės akte pakartotinai buvo konstatuota, kad pranešimą pasirašė būtent E. A., tačiau ir su šiuo įrodymu E. A. nesutiko. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių papildomų naujų aplinkybių, kurios paneigtų ikiteisminio tyrimo metu padarytą išvadą, kad E. A. 2012 m. rugpjūčio 28 d. pareiškimą surašė ir 2012 m. spalio 3 d. melagingus parodymus davė ne dėl pamiršimo, suklydimo ar panašių aplinkybių, o sąmoningai ir tyčia. Visos šios svarbios E. A. tyčios turiniui nustatyti aplinkybės skundžiamame nuosprendyje nebuvo išsamiai analizuojamos ir vertinamos. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 1 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344/2013, nes šios bylos ir bylos, kurioje buvo išteisintas E. A., aplinkybės iš esmės skiriasi, kadangi E. A. buvo nurodęs faktines aplinkybes, kurios baudžiamojo proceso metu visiškai nepasitvirtino, E. A. pareiškimas ir parodymai buvo ne dėl kitų asmenų veiksmų teisinio vertinimo, o tiesiog dėl tokių veiksmų buvimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje dirbtinai bandant sulyginti šias dvi baudžiamąsias bylas kaip analogiškas, nurodė, kad nepasitvirtino tik E. A. pateiktas manymas, jog pranešimas apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo buvo surašytas vėliau ir pasirašytas už E. A.. Tačiau E. A. 2012 m. rugpjūčio 28 d. pareiškime ir 2012 m. spalio 3 d. parodymuose jokio pateikto manymo, kad pranešimas tik gali būti suklastotas, nebuvo, nes tiek pareiškime, tiek duodamas parodymus E. A. kategoriškai nurodė, jog pranešime pasirašė ne jis, o kitas asmuo. Iš esmės skiriantis šių baudžiamųjų bylų aplinkybėms, kasacinėje nutartyje Nr. 2K-344/2013 išdėstytais motyvais dėl kaltės, kurie praktiškai pažodžiui buvo nurodyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, negali būti remiamasi nustatant ir atskleidžiant E. A. kaltės turinį. Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad E. A. nurodyti faktai aiškiai neatitinka tikrovės, o tai patvirtina, kad E. A. veikoje buvo tiesioginė tyčia. E. A. 2012 m. rugpjūčio 28 d. pareiškimu ir 2012 m. spalio 3 d. duodamas parodymus dėl šio pareiškimo, ne skundė kokius nors pareigūnų veiksmus, kurie būtų nustatyti bylos aplinkybėmis, bet tiesiogiai ir konkrečiai pranešė apie aiškiai nebūtą nusikaltimą, kartu tiesiogiai apkaltindamas ir kitus asmenis šios nusikalstamos veikos padarymu. Už tokius veiksmus yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, todėl tokius veiksmus atlikę asmenys privalo atsakyti baudžiamąja tvarka. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. A. 2012 m. rugpjūčio 28 d. pareiškimu ginčijo administracinio teisės pažeidimo faktą, yra visiškai nepagrįsta, nes šiuo pareiškimu E. A. praneša apie suklastotą dokumentą, t. y. nusikalstamą veiką. Kiti pirmosios instancijos teismo motyvai dėl E. A. kaltės – senyvas amžius, ligos, buvimas neblaivaus administracinio teisės pažeidimo metu, susijaudinimas ir įtampa pareigūnams užfiksavus šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – nėra pakankamos konstatuoti, kad E. A. veikoje nebuvo tiesioginės tyčios, nes apie suklastotą dokumentą jis pranešė ne įvykio dieną – 2012 m. liepos 21 d., o 2012 m. rugpjūčio 28 d. apie tai, kad pranešimas yra suklastotas, E. A. atkakliai tvirtino tiek ikiteisminio tyrimo pradžioje, tiek po to, kai buvo gauta specialisto išvada ir ekspertizės aktas. Be to, nors skundžiamame nuosprendyje akcentuojamas E. A. senyvas amžius ir neblaivumas, tačiau įvykio metu E. A. buvo 64 metų amžiaus, o Lietuvos Respublikoje vyrų darbingas amžius yra iki 65 metų, jam buvo nustatytas žemiausias – lengvas – neblaivumo laipsnis – 0,46 promilės – taigi tik 0,06 promilės viršijantis blaivumo ribą. Šios dvi aplinkybės nėra tiek svarbios, kad leistų manyti, jog E. A. galėjo pamiršti įvykio aplinkybes, neteisingai jas suprasti ir dėl jų klysti. E. A. veikoje esant visiems nusikalstamos veikos požymiams, jis turi būti pripažintas kaltu pagal BK 235 str. 1 d.

Išteisintasis E. A. atsikirtimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Išteisintasis neturėjo tiesioginės tyčios apkaltinti parašo suklastojimu būtent konkretų asmenį, nenurod, jog už jį pasirašė būtent P. A.. Tai, kad E. A. nepasirašė ant pranešimo apie nušalinimą nuo vairavimo ir prašė, kad pranešimas būtų surašytas, patvirtino protokolo surašymo metu buvęs E. A. sūnus M. A., kuris buvo apklaustas tik praėjus dviem mėnesiams po pranešimo apie įtarimą pateikimo E. A.. Teigia, kad tiesioginė tyčia turi būti nustatyta nusikalstamos veikos darymo metu. Tuo tarpu apeliantas mano, kad E. A. veikoje tiesioginė tyčia buvo ne pareiškimo padavimo metu ir 2012 m. spalio 3 d. apklausos metu, o 2013 m. birželio 7 d. apklausos metu. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismo motyvai dėl E. A. kaltės – senyvas amžius, ligos, buvimas neblaivaus administracinio teisės pažeidimo metu, susijaudinimas ir įtampa pareigūnams užfiksavus šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – nėra pakankamos konstatuoti, kad E. A. veikoje nebuvo tiesioginės tyčios, nes apie suklastotą dokumentą jis pranešė ne įvykio dieną – 2012 m. liepos 21 d., o 2012 m. rugpjūčio 28 d. Mano, jog minėtos aplinkybės galėjo sąlygoti teismo nuomonę, jog E. A. galbūt suklydo teigdamas, jog ne jis pasirašė pranešimą dėl nušalinimo nuo vairavimo. Teigia, kad nebuvo tinkamai ištirti prieštaringi P. A. duoti parodymai administracinėje byloje, ikiteisminiame tyrime ir teisme.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintasis ir jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendis dėl E. A. išteisinimo pagal BK 235 str. 1 d., yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, nes E. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas išteisindamas E. A. padarė neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių išvadas, nepatvirtintas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendis dėl E. A. išteisinimo pagal BK 235 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 d. 2 p.).

E. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu neprisipažino kaltu ir parodė, kad 2012 m. liepos 21 d. (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje policijos pareigūnai sustabdė jo vairuojamą automobilį ir patikrino neblaivumą. Alkotesteris parodė 0,46 promilių alkoholio, tačiau jis nebuvo gėręs alkoholinių gėrimų. Pareigūnas P. A. rašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, pildė alkotesterio šaknelę. Pareigūnas nesurašė ir nedavė pasirašyti pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo. Jis prašė pareigūno duoti jam pranešimą apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, tačiau pareigūnas teigė, kad tokių pranešimų nedalija. Palangos miesto apylinkės teisme susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla pamatė, kad pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo surašytas ir pasirašytas jo vardu. Tačiau pranešime tikrai ne jo parašas, jis jame nepasirašė. Jis parašą pradeda rašyti nuo E raidės ir padaro kilpą, o minėtame dokumente tokios kilpos nėra. Ant parašo deda tašką, o dokumente tokio taško nėra. Jis informavo prokuratūrą ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Buvo įspėtas, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui privalo duoti teisingus parodymus, apklausos metu kalbėjo teisybę. Kreipdamasis į prokuratūrą norėjo, kad būtų ištirtos padarytos pareigūnų klaidos ir nustatyta, kas pasirašė minėtą dokumentą. Pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo jis nepasirašė, nes šis pranešimas jam matant nebuvo surašytas (t. 1, b. l. 22–23, 124–125, 170–171).

Liudytojas M. A. parodė, kad paskambino tėvas E. A. ir paprašė nuvežti į ligoninę pasitikrinti blaivumo. Atvažiavus policijos pareigūnas P. A. rašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. E. A. jau buvo patikrintas girtumas alkotesteriu, buvo duotas pasirašyti protokolas ir alkotesterio šaknelė. E. A. su pažeidimu nesutiko, pareigūnų paprašė duoti pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, pareigūnai atsisakė ir paaiškino, kad tokių dokumentų nesurašinėja. Pranešimą dėl nušalinimo pareigūnai nesurašė ir E. A. neįteikė (t. 1, b. l. 119–120, 184–185).

Liudytojas policijos pareigūnas A. J. parodė, kad vykdant reidą ir tikrinant vairuotojų blaivumą, buvo sustabdytas E. A. vairuojamas automobilis. Patikrinus E. A. blaivumą, buvo nustatytas 0,46 promilių girtumas. Jis atspausdino alkotesterio rodmenų šaknelę ir padavė patruliui P. A., kad surašytų administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kitus dokumentus. Nuėjo toliau tęsti automobilių kontrolę. E. A. buvo priėjęs ir prašė pažymėti, kada yra paleidžiamas, jis pasakė, kad tokių žymų nededa, ir paaiškino, jog nesutikdamas su alkotesterio rodmenimis gali kreiptis į medicinos įstaigą. E. A. jokių dokumentų neprašė surašyti (t. 1, b. l. 101; t. 2, b. l. 22–23).

Liudytojas policijos pareigūnas P. A. teigė, kad policijos reido metu buvo sustabdytas E. A. vairuojamas automobilis. A. J. patikrinus alkotesteriu E. A. blaivumą ir nustačius lengvą girtumo laipsnį, jis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, užpildė alkotesterio šaknelę, pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo. Visus dokumentus surašė E. A. akivaizdoje. Pranešimas dėl E. A. nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo buvo surašytas ranka, vienu egzemplioriumi, todėl E. A. nebuvo išduotas. Su pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo E. A. buvo supažindintas ir pasirašė šį dokumentą. E. A. neprašė pateikti pranešimą dėl nušalinimo, prašė pažymėti paleidimo laiką ant protokolo kopijos. Jis E. A. paaiškino, jog tokių žymų nedaro (t. 1, b. l. 103; t. 2, b. l. 54–55).

Kaip matyti, E. A. neigė, pasirašęs pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo. E. A. parodymus, kad E. A. pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo nebuvo pateiktas ir E. A. jo nepasirašė, patvirtino ir M. A.. Tačiau policijos pareigūnai teigė priešingai, t. y. pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo buvo surašytas ir E. A. minėtą pranešimą pasirašė. Tai, kad minėtas pranešimas buvo surašytas vienu egzemplioriumi ir E. A. nebuvo išduotas, nereiškia, jog E. A. nepasirašė minėto pranešimo. Be to, tiek A. J., tiek P. A. tvirtina, kad E. A. prašė nurodyti paleidimo laiką dokumentuose, o ne duoti pranešimą dėl nušalinimo. E. A. versija, kad policijos pareigūnai jam nedavė pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, paaiškinę, kad toks dokumentas neišduodamas, nes nėra surašomas, yra abejotina, kadangi minėtas pranešimas buvo surašytas ir policijos pareigūnai neturėjo pagrindo jo slėpti nuo E. A. ar jį klastoti. Be to nustatyta, kad šį pranešimą pasirašė pats E. A..

Aplinkybę, kad pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo pasirašė E. A., patvirtina ne tik liudytojo P. A., iš dalies A. J. parodymai, bet ir Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). E. A. nesutiko nei su specialisto išvada, nei su ekspertizės aktu, nurodė, kad kažkas paveikė vietinius ekspertus, kiti ekspertai gina juos. Teigė, kad ekspertai klastoja dokumentus (t. 2, b. l. 11). Iš specialisto išvados ir ekspertizės akto matyti, kad rašysenos ir parašo tyrimą atliko Klaipėdos skyriaus vyriausiasis ekspertas A. M., turintis aukštąjį techninį išsilavinimą, rašysenos teismo eksperto kvalifikaciją, 16 metų ekspertinio darbo stažą, vyriausioji ekspertė D. G., turinti aukštąjį filologinį išsilavinimą, rašysenos teismo eksperto kvalifikaciją, 9 metų ekspertinio darbo stažą, Lietuvos teismo ekspertizės centro Dokumentų ekspertizių skyriaus vyriausioji ekspertė A. K., turinti aukštąjį išsilavinimą, rašysenos teismo eksperto kvalifikaciją, 18 metų ekspertinio darbo stažą, ir vyriausioji ekspertė V. N., turinti aukštąjį išsilavinimą, rašysenos teismo eksperto kvalifikaciją, 17 metų ekspertinio darbo stažą. Lyginamajam tyrimui buvo pateikti E. A. rašysenos ir parašų pavyzdžiai, 2012 m. liepos 21 d. pranešimas buvo tiriamas vizualiai 2, 6 ir 10 kartų didinančiu lęšiu, mikroskopu OLYMPUS SZX10, moduliniu stereomikroskopu (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Standartinių tyrimų procedūrų aprašymais. Specialistai įrašo ir parašo klastojimo požymių nenustatė. Buvo nustatyti visų bendrųjų požymių sutapimai, specialiųjų požymių sutapimai (t. 1, b. l. 65–67, 195–197). Įvertinus tai nėra jokio pagrindo abejoti specialisto išvada ir ekspertizės aktu, kuriuose duodama kategoriška išvada, kad ištirtame dokumente pasirašė E. A., laikyti juos neteisingais. Todėl E. A. teiginiai, kad ekspertai klastoja dokumentus, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl atmestini.

Baudžiamoji atsakomybė už melagingų parodymų davimą numatyta BK 235 str. 1 d. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 235 str. 1 d. prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. BK 235 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia melagingų parodymų davimu ikiteisminio tyrimo metu arba teisme. Baudžiamajame procese parodymais laikomi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką. Šios veikos subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne vien kaltininko paaiškinimais, kaip jis suvokė bei vertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius ir t. t., bet ir pagal išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuri buvo juos padarant ir pan.

Nustatyta, kad E. A. kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. E. A. pareiškime nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo byloje pastebėjo suklastotą dokumentą – pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, kuriame jis nepasirašė, šį dokumentą surašė P. A., todėl mano, kad P. A. arba šiam žinomas asmuo minėtą pranešimą pasirašė už E. A.. Prašė nustatyti kaltus asmenis ir juos nubausti (t. 1, b. l. 1). Apklausiamas kaip liudytojas, E. A. teigė, kad pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo jis nepasirašė, minėtas pranešimas įvykio vietoje nebuvo surašytas. Akistatos su P. A. metu E. A. patvirtino duotus parodymus, tuo tarpu P. A. nurodė, kad su kitais dokumentais E. A. pasirašė ir minėtą pranešimą (t. 1, b. l. 104–106). Kai atlikę 2012 m. liepos 21 d. pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo rankraštinio įrašo ir parašo tyrimą, specialistai pateikė kategorišką išvadą, jog rankraštinį įrašą „E. A.“ parašė ir eilutėje „parašas“ pasirašė E. A. (t. 1, b. l. 65–67), E. A. apklausos metu parodė, jog yra įsitikinęs, kad nepasirašė pranešimo ir prašė skirti papildomą tyrimą (t. 1, b. l. 99). Nors ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visiškai užteko, kad E. A. suprastų klydęs, jog pranešime nurodytos aplinkybės apie suklastotą pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo yra neteisingos, tačiau ir teisiamojo posėdžio metu E. A. tvirtino, kad 2012 m. liepos 21 d. pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo parašas ir rankraštiniai įrašai yra ne jo. E. A. nesutiko su specialisto išvada, teigė, kad Klaipėdos skyriaus specialistai yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes dirba kartu su policijos pareigūnais. Pirmosios instancijos teismui paskyrus 2012 m. liepos 21 d. pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo rašysenos ekspertizę ir Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustačius, kad minėtą pranešimą pasirašė ir rankraštinį įrašą „E. A.“ parašė E. A. (t. 1, b. l. 195–197), E. A. ir toliau laikėsi savo versijos, kaltino ekspertus dokumentų klastojimu (t. 2, b. l. 11). Nors E. A. buvo supažindintas ir su specialisto išvada, ekspertizės aktu, liudytojų parodymais ir kitais objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, kad pranešime dėl nušalinimo pasirašė jis, o ne kitas asmuo, tačiau ir toliau nepripažino ekspertų išvadų. Priešingai nei nustatė apylinkės teismas E. A. neigė, kad pareiškime ir apklausos metu jo nurodytos aplinkybės buvo dėl pamiršimo ar suklydimo. E. A. aiškino reikalvęs, kad policijos pareigūnai surašytų pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, bet pareigūnai dokumento nesurašė ir jam pasirašyti nedavė. Tai rodo, kad E. A. aiškiai žinodamas apie tokio dokumento surašymą, sąmoningai ir tyčia, pareiškime prokuratūrai, apklausų metu, teisiamojo posėdžio metu aiškino, kad pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo pasirašė ne jis, o P. A. ar kitas šiam žinomas asmuo.

Įvertinusi šiuos įrodymus, kolegija konstatuoja, kad išteisindamas E. A. pagal BK 235 str. 1 d., apylinkės teismas padarė neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių išvadas, nepatvirtintas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

E. A. 2012 m. spalio 3 d. apklausos metu neigė pasirašęs pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, teigė, kad jį pasirašė P. A. arba kiti jam žinomi asmenys. Iš liudytojo E. A. 2012 m. spalio 3 d. apklausos protokolo matyti, kad jis, kaip liudytojas, buvo apklaustas nepažeidžiant BPK 183 str. nustatytos liudytojo apklausos taisyklių ir tvarkos, jam buvo išaiškintos BPK 81, 83 ir 163 str. numatytos liudytojo teisės ir pareigos bei atsakomybė, t. y. pareiga duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes, taip pat buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tai, kad E. A. buvo išaiškintos jo, kaip liudytojo, teisės, pareigos ir jis įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 str. 1 d., jis patvirtino savo parašu.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad E. A. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, t. y. jis suprato savo procesinę padėtį, žinojo teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus, tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą jis patvirtino savo parašu ir suvokė, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. E. A. melagingų parodymų davimas ir akivaizdžiai nustatyto fakto neigimas vertinamas, kaip bandymas sukelti abejones policijos pareigūno, surašiusio dokumentus administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamu pareigų atlikimu ir bandymu išvengti administracinės atsakomybės už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam.

Nors skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad E. A. iš esmės ginčijo administracinio teisės pažeidimo faktą ir neturėjo tyčios melagingai įskųsti policijos pareigūnų ar pranešti apie nebūtą nusikaltimą, bet tokia išvada nepagrįsta. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo tiriami įrodymai esantys administracinio teisės pažeidimo byloje, bet teismas ir šioje byloje nenustatė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų E. A. teiginius, kad dokumentas buvo suklastotas. Pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas liudytojas P. A., kuriam E. A. galėjo užduoti klausimus, be to buvo ištirti P. A. parodymai administracinėje. Todėl dar kartą tirti surinktų įrodymų administracinėje byloje nėra jokio pagrindo. E. A. pasinaudojo teise apskųsti Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. ir 2013 m. gegužės 16 d. nutarimus, kuriais buvo nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. Tačiau suprasdamas, kad jo padarytas pažeidimas akivaizdus ir visiškai įrodytas, kad procesinėmis priemonėmis jam nepavyks išvengti atsakomybės už šį pažeidimą, pateikė pareiškimą prokuratūrai ir pranešė apie administracinėje byloje suklastotą dokumentą, nors aiškiai žinojo, kad pats šį dokumentą pasirašė.

Taigi teisėjų kolegija mano, jog anksčiau aptartais įrodymais patikimai nustatyta, kad E. A. pateikė melagingą pareiškimą apie nusikalstamą veiką ir davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas, t. y. 2012 m. rugpjūčio 28 d. E. A. kreipėsi į Palangos miesto apylinkės prokuratūrą su melagingu pareiškimu, kuriuo pranešė apie aiškiai nebūtą nusikaltimą, t. y. kad 2012 m. rugpjūčio 23 d. Palangos miesto apylinkės teisme, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), jis pamatė, jog byloje yra suklastotas dokumentas – 2012 m. liepos 21 d. pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo. Šiame dokumente už E. A. buvo pasirašęs kitas asmuo – pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo surašęs (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato patrulis P. A. arba kitas P. A. žinomas asmuo. E. A. ikiteisminio tyrimo metu, būdamas liudytoju, davė melagingus parodymus, t. y. 2012 m. spalio 3 d., apklausiamas kaip liudytojas ir būdamas įspėtas pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus teigdamas, kad jis nepasirašė pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visumą, E. A. veika kvalifikuojama pagal BK 235 str. 1 d.

Skirdama bausmę E. A., teisėjų kolegija atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. E. A. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. E. A. neteistas, pensininkas, dirbo vidaus reikalų sistemoje, už pavyzdingą tarnybinių pareigų vykdymą jam buvo pareikšta padėka, skirtas apdovanojimas atminimo ženklu už pasižymėjimą tarnyboje. Įvertinus šias aplinkybes, E. A. skirtina BK 235 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – bauda, mažesnė už BK 47 str. 3 d. 2 p. numatytą vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalį dėl E. A. išteisinimo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 40 MGL (1506 Eur) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.