Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Odeta Gruodienė, gavusi pareiškėjo S. L. skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2015-06-17 gautas S. L. skundas, kuriuo prašoma E. K. iškelti baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka dėl svetimo turto sunaikinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 187 str. 1 d. Taip pat prašo priteisti padarytą jam turtinę 270 eurų ir neturtinę 1000 eurų žalą.

Skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 str. keliamų reikalavimų nukentėjusiojo skundo turiniui.

Skundą atsisakytina priimti.

BPK 408 str. numato, kad privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą. Tuo atveju, kai nukentėjusysis dėl nepilnametystės, fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis, paduoti pareiškimą ir palaikyti kaltinimą teisme gali jo teisėtas atstovas. O jeigu procesas pradėtas dėl nukentėjusiojo teisėto atstovo pareiškimo, toks atstovas teisme įgyja privataus kaltintojo statusą ir kaltinimą teisme palaiko vienas arba kartu su nukentėjusiuoju. Taigi, pagal baudžiamojo proceso įstatymą privataus kaltinimo skundą gali paduoti nukentėjusysis arba jo teisėtas atstovas.

Teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, kad skundą pateikė asmuo turintis teisę jį pateikti. Iš skundo turinio matyti, kad priklausanti namų valda, kur galimai buvo sugadintas turtas priklausė K. K., o po jos mirties dokumentus tvarkosi J. L.. Neesant pateikto nuosavybės teisę į sugadintą turtą patvirtinančio dokumento, kad turtas, kuris galimai buvo sugadintas priklauso pareiškėjui S. L., o jeigu šis turtas priklauso kitam asmeniui, to asmens prašymo leisti pareiškėjui dalyvauti byloje atstovo pagal įstatymą teisėmis, teismas negali nustatyti ar šis asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti iškelti bylą privataus kaltinimo tvarka.

Be to, teismas pažymi, kad privataus kaltinimo bylų procesas yra specifinė baudžiamojo proceso rūšis, kai kaltinimą vykdo nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas. Šios kategorijos bylose būtent nukentėjusiojo skundas (atstovo pareiškimas) atlieka kaltinamojo akto funkciją, nes juo pradedamas privataus kaltinimo bylų procesas ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos. Todėl šiam procesiniam dokumentui keliami didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi bylose, kuriose atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pareiškimas turi būti surašytas griežtai laikantis Lietuvos Respublikos BPK 412 str. įtvirtintų reikalavimų, nes privataus kaltinimo bylų procese būtent nukentėjusysis turi pareigą rinkti ir pateikti teismui įrodymus (Lietuvos Respublikos BPK 34 str.). Jis turi būti aktyvus proceso dalyvis ir pateikti teismui visą reikiamą medžiagą, kad būtų teisingai išnagrinėta baudžiamoji byla, kadangi būtent nukentėjusysis privataus kaltinimo procese atlieka prokuroro funkciją. Pareiškėjui išaiškintina, kad vadovaujantis BPK 412 str. privataus kaltinimo tvarka paduotame skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

BPK 412 str. 2 d. numatyta, kad skunde, be kitų duomenų, taip pat turi būti nurodyta nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, nes BPK 226 str. 1 d. nustatytas teritorinis baudžiamųjų bylų teismingumas - baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, tačiau pareiškėjo prašyme nenurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, kuri lemia skundo nagrinėjimo teismingumą. Taip pat nėra nurodyta, kaip reikalauja įstatymas ir įvykį mačiusių asmenų – J. L. ir M. L. gyvenamosios vietos.

Skunde nėra nurodyta ir vieno iš nusikalstamos veikos, padarymu kaltinamo asmens – E. K. ,,draugo“ vardo, pavardės, gyvenamosios vietos, todėl pareiškėjui išaiškintina, kad pagal BPK 409 str. 4 d., jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas, tai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BPK 407 str., ikiteisminis tyrimas atliekamas bendra tvarka. Tokioje situacijoje, nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir nusikalstamos veikos aplinkybes nustato ikiteisminio tyrimo pareigūnas, todėl neturint galimybės sužinoti įtariamo asmens, dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo, reikia kreiptis į policiją.

Prie teismui pateikto skundo yra pridedamas S. L. pareiškimas Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 178 str. 2 d. Tačiau tiek Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK pateiktame pareiškime, tiek teismui pateiktame skunde yra nurodomos analogiškos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, tik teismo prašo pradėti pagal BK 187 str. 1 d., o policijos pagal BK 178 str. 2 d. Iš tokių teismui pateiktų dokumentų, teismas negali nustatyti ar turtas buvo sugadintas siekiant pavogti turtą, ar turtas sugadintas, neturint tikslo įvykdyti vagystės. Be to, teismui nėra pateikta dokumentų ar buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal S. L. pareiškimą, jeigu pradėtas, tai ar toje byloje nebus atliekamas tyrimas ir dėl turto sugadinimo.

Dėl aukščiau pateiktų priežasčių S. L. skundas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui, išaiškinant, jog ištaisius nurodytus trūkumus, skundas gali būti pateiktas teismui pakartotinai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo S. L. skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama

Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.