Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-04-22 · Administracinė byla Nr. I-5142-189/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-22
Bylos Nr.
I-5142-189/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04682-2014-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Bronius Januška
Pareiškėjas
V. T.
Atsakovas
Vilniaus pataisos namams
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5142-189/2014Proceso Nr. 3-61-3-04682-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1., 16.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,dalyvaujant pareiškėjui V. T. (V. T.),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo patirtą turtinę žalą už 2003-2012 metais negautas tarnybines uniformos dalis, viso 915,80 EUR.

Nurodė, kad Vilniaus pataisos namuose tarnybą vykdė laikotarpiu nuo 2001-01-01 iki 2012-02-07. Laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2012-02-07 pareiškėjui nebuvo išduotos visos priklausančios tarnybinės uniformos dalys. Pareiškėjas su 2014-08-07 prašymu kreipėsi į Vilniaus pataisos namus su prašymu išmokėti pareiškėjui priklausančią kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2012-02-07. Atsakovas pateikė pažymą apie neišduotų uniformos dalių skaičių ir vertės dydį. Pažymėjo, kad atsakovas nustatyta tvarka neišduodamas uniformos, pažeidė socialinę garantiją pareigūnams nemokamai gauti tarnybinę uniformą ir jos dalis. Tuo pagrindu prašė teismo priteisti turtinę žalą už 2003-2012 metais negautas tarnybines uniformos dalis.

Teismo posėdžio metu palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepimo (b. l. 12–14) argumentais prašė taikyti trejų metų senaties terminą, likusioje dalyje prašė sprendimo įvykdymą atidėti bent trejų mėnesių laikotarpiui. Pažymėjo, kad pagrindinė tarnybinės uniformos dalių neišdavimo priežastis – finansinių lėšų trūkumas. Kaip nurodė atsakovė, pareiškėjas iš tarnybos atleistas 2012-02-07, o laikotarpiu 2003-2013 metais pareiškėjas į įstaigos vadovą nesikreipė. Nurodė, kad pareigūnui piniginė kompensacija už tarnybinę uniformą gali būti išmokama tik už ateinančius kalendorinius metus bet ne už praėjusį laikotarpį. Kadangi pareiškėjas į įstaigos vadovą dėl kompensacijos priteisimo ir išmokėjimo laiku nesikreipė, todėl neturi pagrindo pareiškėjui išmokėti piniginę kompensaciją už pareiškėjo nurodytą jam laiku neišduotą tarnybinę uniformą. Tuo tarpu nustatytos tvarkos, kad kompensacija mokama įstaigos iniciatyva, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo teisės gauti turtinės žalos atlyginimą už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas. Statuto 18 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą. Pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai (18 str. 2 d.). Tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato Teisingumo ministras (18 str. 3 d).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-04-25 įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos, kuriose nustatytos pareigūnams išduodamų tarnybinių uniformų dalys, jų kiekiai bei dėvėjimo terminai. Minėtu Teisingumo ministro įsakymu patvirtinta ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka (toliau – ir Tvarka), kurios 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 punktu, Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Statuto 18 str. nuostatas, reglamentuojančias pareigūnų aprūpinimą uniformomis, ne kartą yra pažymėjęs, kad šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (2012-07-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012). Remiantis žalos, padarytos neteisėtu administracijos neveikimu, atlyginimo institutu, galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku gali būti kompensuojami nustačius neigiamas tokio neveikimo pasekmes, t. y. ar pareiškėjas tarnyboje turėjo dėvėti savo rūbus, ar turėjo naudotis papildomomis valymo paslaugomis, ar patyrė kitokių nuostolių (2012-07-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-2695/2012; 2012-07-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2567/2012).

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas būtų atsisakęs uniformos, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas tarnybos metu nedėvėjo tarnybinės uniformos, ar dėvėjo netinkamą tarnybinę uniformą, todėl, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, preziumuojama, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu patyrė turtinę žalą, turėdamas savo lėšomis įsigyti aprangą ir avalynę, kurias jis dėvėjo vietoj jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 str. 1 dalimi, darytina išvada, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo aprūpintas tarnybine uniforma būtent dėl atsakovo kaltės, kuris neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymą (užtikrinti uniformos išdavimą), todėl, atsakovui nevykdant prievolės aprūpinti pareiškėją tarnybine uniforma, atsirado pagrindas žalai atlyginti, t. y. kompensuoti patirtus materialinius nuostolius. Pareiškėjas patirtos žalos dydžio objektyviais įrodymais nepagrindė, tačiau, kaip jau minėta analogiško pobūdžio bylose, pareigūnas, kuriam nustatyta tvarka nebuvo išduota privaloma uniforma (jos dalys) ir dėl to tarnyboje buvo priverstas nešioti savo drabužius, patiria nuostolių, kurių faktas, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas. Tokiu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad pareigūnas, turėdamas teisėtus lūkesčius gauti įstatyme numatytas garantijas, t. y. visas tarnybinės uniformos dalis, galėjo apskritai nerinkti įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-3379/2011). Pažymėtina, jog byloje pateikti duomenys (b. l. 5) patvirtina, šio fakto neginčija ir atsakovas, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus Teisingumo ministro įsakymu nustatytam pareiškėjo turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui. Byloje taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju turi teisę į nuostolių dėl ginčo laikotarpiu neišduotų uniformos dalių atlyginimą.

Atsakovas atsiliepimo argumentais prašydamas taikyti senaties terminą, prašė pagal analogiją taikyti Darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 str. nuostatas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Darbo kodekso 27 straipsnio nuostatos netaikytinos, nes ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra nustatytas Civilinio kodekso 1.125 str. 8 dalyje. Pareiškėjas žalą patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (CK 6.246 straipsnis, 6.271 straipsnis), o tokiems reikalavimams yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad pareigos išduoti tarnybinę uniformą ar jos dalis nevykdymas yra tęstinis pažeidimas, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, todėl ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 5 dalis, 2011-09-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-3379/2011, 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-1695/2013). Šiuo atveju atsakovo neteisėti veiksmai, neišduodant tarnybinių uniformų dalių, tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas išėjo iš tarnybos.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, taip pat įvertinus šioje byloje nustatytas aplinkybes, atsakovo Pažymoje (b. l. 5) bei pareiškėjo asmens kortelėje esančius duomenis (b. l. 18–19), darytina išvada, kad iš viso pareiškėjui laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2012-02-07 neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė yra 915,80 EUR (3162,06 Lt) (b. l. 5), todėl yra teisinis pagrindas, vadovaujantis Tvarkos 1 punktu, pareiškėjui iš atsakovo priteisti 274,74 EUR (948,62 Lt) (915,80 x 30 proc.) turtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju prašo atlyginti padarytą turtinę žalą, kuri pasireiškė pareiškėjo išlaidomis, savo lėšomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurias pareiškėjas dėvėjo vietoj jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat išlaidomis tarnybinės uniformos dalims, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, taisyti. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai, kad pareiškėjas prašo priteisti jam kompensaciją už tarnybinės uniformos dalis už praėjusį laikotarpį (atsakovo teigimu, kompensacija galima tik už ateinančius kalendorinius metus), yra nepagrįsti.

Atsakovas atsiliepimo argumentais prašė atidėti sprendimo vykdymą bent trejų mėnesių laikotarpiui, nes šių metų patvirtintame biudžete lėšų nenumatyta.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85¹ straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Pagal Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams.

Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo turtinę padėtį ir kitas aplinkybes, dėl kurių sprendimo vykdymas turėtų būti atidėtas, todėl Vilniaus pataisos namų prašymas atidėti sprendimo vykdymą trims mėnesiams netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 1, 2 ir 5 punktais, 127 ir 129 straipsniais,

nusprendė:

Pareiškėjo V. T. (V. T.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. T. iš Vilniaus pataisos namų 274,74 EUR (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 74 ct) žalos atlyginimą už laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2012-02-07 neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Kitą pareiškėjo V. T. skundo dalį atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjas Bronius Januška