- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-30
- Bylos Nr.
- N-261-1543-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gagys (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. I. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. nutarimo M. I. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. nutarimu M. I. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį paskirta 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, jam galutinai paskirta 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas nurodė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčijamai įrodyta, jog pažeidėjo veiksmais buvo sugadintas svetimas turtas – nutraukta kuro užpylimo žarna. Kadangi svetimą turtą pažeidėjas sugadino, vairuodamas transporto priemonę, t. y. žala padaryta judančia transporto priemone, atsižvelgdamas į Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 3 punkto reikalavimus, teismas vertino, jog padarytas pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas kaip eismo įvykis. Pažymėjo, kad padaręs eismo įvykį, pažeidėjas turėjo laikytis reikalavimų, numatytų, KET 231 punkte. Darė išvadą, kad padaryti administraciniai teisės pažeidimai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį. Teismas atsižvelgė į tai, kad pažeidžiant ATPK 127 straipsnio 2 dalį, pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, pažeidimo padarymo metu pažeidėjas buvo teistas, taip pat į tai, kad pažeidėjas dirba, todėl paskyrė administracinę nuobaudą – baudą. Teismas atsižvelgė, kad pažeidžiant ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, pažeidimo padarymo metu pažeidėjas buvo teistas, taip pat į tai, kad pažeidėjas dirba, todėl paskyrė administracinę nuobaudą – baudą ir administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Šalies argumentai
M. I. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. nutarimą ir administracinę teiseną byloje nutraukti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai laikė, kad jo kaltė visiškai įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma, kadangi surinkti įrodymai išsamiai nebuvo ištirti, remtasi abstrakčiais bei neinformatyviais liudytojų J. R., R. B. parodymais, dėl to teismas netinkamai kvalifikavo jo veiką kaip baudžiamą. Teigia, kad pripažįsta, jog 2008 m. rugsėjo 19 d., apie 23 val., degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įsipylė kuro, už jį iš anksto sumokėjo ir nepastebėjęs, jog kuro bake liko neištrauktas kuro užpylimo pistoletas, pradėjo važiuoti, tačiau iškart, pamatęs šį kuro užpylimo pistoletą savo automobilio kuro bake, sustojo, grįžo šalia kuro užpylimo kolonėlės ir tvarkingai įdėjo pistoletą į žarną bei įstatė į jo vietą. Pažymi, kad degalinėje kurį laiką palaukė šalia paminėtos kolonėlės, tačiau joks darbuotojas neatėjo, todėl jis išvažiavo. Pabrėžia, jog priešingai nei teigia liudytojai J. R. ir R. B., kuro pylimo žarna nebuvo nutraukta, todėl joks degalinės turtas nesugadintas, be to, jis nepasišalino iš įvykio vietos. Teigia, kad nepažeidė KET 9 punkto, todėl jo veikoje nėra ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Taip pat remiasi KET 3 punktu ir pabrėžia, jog paminėtas įvykis nelaikytinas eismo įvykiu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Skundžiamu nutarimu M. I. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 130 straipsnio 1 dalies ir 127 straipsnio 2 dalies pažeidimus.
Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, jog pažeidėjo veiksmais buvo sugadintas svetimas turtas, t. y. nutraukta kuro pylimo žarna. Tai patvirtina 2008 m. spalio 4 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. F 053613 (b. l. 5), fotonuotraukos (b. l. 16), liudytojų parodymai, kurie viso bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs. Atkreiptinas dėmesys, kad M. I. 2008 m. spalio 4 d. paaiškinime (b. l. 20) pripažino, kad pamiršo ištraukti pistoletą ir šis nutrūko, taip pat pripažino padaręs žalą ir 2008 m. spalio 14 d. teismo posėdžio metu (b. l. 25–26). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme 2010 m. birželio 18 d. metu (b. l. 59–61) pažeidėjo atstovas taip pat nurodė, kad įvykio metu įtaisas buvo neištrauktas iš bako ir nutrauktas, buvo padarytas turto sugadinimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog kuro pylimo žarna nebuvo nutraukta ir todėl degalinės turtas nebuvo sugadintas, toks jo parodymų nenuoseklumas kelia abejonių apeliaciniame skunde keliamos versijos tikrumu ir leidžia ją laikyti neatitinkančia tikrovės.
Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas apeliaciniame taip pat nepagrįstai teigia, kad nepažeidė KET 9 punkto, kadangi M. I. pradėjo važiuoti neįsitikinęs, jog degalų pylimo žarna tikrai atjungta nuo automobilio, ir taip pažeidė paminėtame KET punkte numatytą pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai pažeidėjo padarytą pažeidimą kvalifikavo pagal 127 straipsnio 2 dalį, kadangi byloje surinktais įrodymais yra įrodytas tiek kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimo faktas, tiek konstatuotas KET pažeidimas.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu taip pat ginčija, jog jis buvo nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, kadangi pagal KET 3 punktą, jo nuomone, įvykęs įvykis nelaikytinas eismo įvykiu, be to, jo veiksmai nevertintini kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos. M. I. pabrėžia, jog tuoj pat po to, kai pamatė savo automobilio kuro bake esantį kuro pylimo pistoletą, grįžo prie kolonėlės, įstatė pistoletą į vietą, palaukė darbuotojų ir tik jiems neatėjus bei jam supratus, jog niekas neturi pretenzijų, išvažiavo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad apeliantas iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei veikimo modelį. M. I. neneigia, kad suvokęs, jog kuro bake liko neištrauktas kuro pylimo pistoletas, sustojo ir įstatė jį atgal į kolonėlę. Tokius M. I. veiksmus patvirtina ir byloje esantys liudytojų parodymai. Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsta teigti, jog pareiškėjas, būdamas atidžiu ir rūpestingu vairuotoju, negalėjo suprasti ar nesuprato, kad apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jis pistoletą įdėjo atgal į žarną, šiuo atveju nelaikytina reikšminga, kadangi toks elgesys, teisėjų kolegijos nuomone, negali paneigti, kad pareiškėjas galėjo ir turėjo suvokti, jog savo veiksmais sugadino svetimą turtą. Be to, pažymėtina, kad imperatyvi vairuotojų pareiga pranešti apie padarytą eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala kitam asmeniui priklausančiam turtui, nesietina su žalą patyrusio asmens pretenzijų pareiškimu, todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog M. I. veiksmai nelaikytini pasitraukimu iš eismo įvykio vietos, kadangi jis, nesulaukęs ateinančių degalinės darbuotojų, suprato, jog šie jam neturi pretenzijų.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad aptariamas įvykis nelaikytinas eismo įvykiu, remiantis KET 3 punktu. KET 3 punkte numatyta, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis. Teisėjų kolegijos nuomone, M. I. privalėjo suprasti, kad jo sukeltas įvykis pripažįstamas eismo įvykiu, kadangi judant transporto priemonei buvo apgadintas degalinei priklausantis turtas. Kaip jau minėta, kitam asmeniui priklausančio turto sugadinimo faktas yra įrodytas byloje esančiais duomenimis, o pagrindo manyti, jog M. I. nesuvokė apgadinęs svetimą turtą, nėra. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino M. I. kaltu, padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, M. I. skirtos administracinės nuobaudos individualizuotos tinkamai, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
M. I. apeliacinio skundo netenkinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.