Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. Š. P. ir jo atstovui Arūnui Merkiui, nukentėjusiajai L. E.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. Š. P. skundą dėl 2009 m. liepos 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-4583 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė

2009 m. liepos 8 d. Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. VPK Prevencijos skyrius tyrėja surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 20) dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, nustatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – LR ATPK) 188 str., kadangi jis būdamas garažų bendrasavininkis, neleidžia vienu garažu naudotis kitai bendratutei L. E..

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisija 2009 m liepos 28 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-4483 (b. l. 4, 8) A. Š. P. už pažeidimo, nustatyto LR ATPK 188 str. padarymą skyrė 100 Lt baudą.

Teismo prašo panaikinti 2009 m. liepos 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-4583 ir bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

LR ATPK 188 str. nustatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.

Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad A. Š. P. ir L. E. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas – garažas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Bendraturčiai teismo posėdyje patvirtino, kad ginčo garažas – tai vienas pastatas padalintas į dvi patalpas, kurios turi atskirus įėjimus (b. l. 45-48 ). Tai patvirtino ir liudytoja pareigūnė S. P. (b. l. 45-48). Garažo naudojimosi tvarka kokiu nors dokumentu nėra nustatyta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas eilėje bylų yra nurodęs, kad administracinių teisės pažeidimų teisenos tvarka civilinio pobūdžio ginčai tarp privačių asmenų dėl turto priklausomybės, naudojimosi juo ir pan. nėra sprendžiami. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nepakeičia ir negali pakeisti Civilinio proceso kodekso nustatytos teisenos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-868/09, N3-169-06 ir kt.). Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena siekiama užtikrinti, kad laikantis įstatymų asmuo atsakytų už padarytus administracinius teisės pažeidimus. Šiai teisenai nėra būdinga privačių ginčų tarp asmenų dėl nuosavybės ar teisų suvaržymu ja naudotis sprendimas, kadangi šiems ginčams spręsti yra numatytos specialios taisyklės numatytos Civilinio proceso kodekse ir esmingai besiskiriančios nuo administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos taisyklių. Pareiškėjas pateikė išrašą iš nekilnojamojo turto registro iš kurio matyti, kad jam ir L. E. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso garažas. Abu patvirtino, kad naudojimosi tvarka garažu nėra nustatyta. Taigi tarp minėtų asmenų yra kilęs ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Šis ginčas yra civilinio pobūdžio ir administracinės teisenos tvarka nenagrinėtinas. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nepakeičia ir negali pakeisti Civilinio proceso kodekso nustatytos teisenos.

Taigi, byloje esant neišspręstam ginčui – neesant nustatytai garažo valdymo ir naudojimosi tvarkai, negali būti daromos išvados dėl LR ATPK 188 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, t. y. dėl to, kad A. Š. P., užrakindamas vieną iš garažų, pažeidė valstybėje nustatytą valdymo tvarką ir siekė savavališkai įgyvendinti kokią nors tikrą ar tariamą savo teisę.

LR ATPK 9 str. 1 d. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn jo kaltė turi būti įrodyta.

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių A. Š. P. kaltę padarius LR ATPK 188 str. nustatytą pažeidimą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. Š. P. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, nustatyto LR ATPK 188 str. sudėties, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinė byla nutrauktina (LR ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p. ir 128, 129 str.,

nutaria

A. Š. P. skundą tenkinti.

Panaikinti 2009 m. liepos 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-4583 ir administracinę bylą A. Š. P. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.