- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-12-15
- Bylos Nr.
- 1A-1104-495-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranyte-Zalieckiene (pirm.), Audrone Kartaniene, Arunas Kisielius
- Nuteistasis
- V. M.
- Nukentėjusysis
- M. J., E. J.
Pranešeja Daiva Pranyte–Zalieckiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-1104/2009
Teisejas Petras Karvelis Procesinio dokumento kategorija: 1.2.14.3.1.,1.2.14.1.1.,2.1.7.4.,
1.1.8.1.1., 1.1.7.2.4., 2.4.6.3.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
2009 m. gruodžio men. 15 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Daivos Pranytes - Zalieckienes,
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo V. M. (V. M. ) apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. rugsejo 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. 1 metu 6 menesiu laisves atemimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., V. M. bausmes vykdymas atidetas 3 metams, ipareigojant nuteistaji ne institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, iki 2010 m. sausio 1 d. atlyginti nukentejusiajai 890 litu turtine žala.
Priteista iš V. M. E. J. naudai 890 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustate:
V. M. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. rugsejo men. 2 d., apie 17.50 val., (duomenys neskelbtini), prie „Neste“ degalines, turedamas tiksla pagrobti svetima turta, iš anksto susitares su nukentejusiuoju M. J. susitikti, kad apžiuretu M. J. parduodamus mobiliojo ryšio telefono aparatus „Samsung F400” ir “Samsung G600”, priejo prie nukentejusiojo ir, apžiurejes paduotus mobiliojo ryšio telefono aparatus „Samsung F400” ir “Samsung G600”, juos pasieme su savimi ir liepe nukentejusiajam M. J. važiuoti su juo kartu patikrinti, ar mineti mobiliojo ryšio telefono aparatai nera vogti. Po to, nukentejusiajam M. J. sutikus, automobiliu “BMW”, v/n (duomenys neskelbtini) nuvyko prie Suderves kapiniu, esanciu šalia „Utenos pramogu arenos“, kur abiem išlipus iš automobilio “BMW”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sudave nukentejusiajam M. J. viena smugi i krutine ir viena smugi i pilva, bei, negražines mobiliojo ryšio telefono aparatu „Samsung F400” ir “Samsung G600”, iš ivykio vietos pasišalino automobiliu “BMW”, v/n (duomenys neskelbtini) tokiu budu pagrobe svetima, nukentejusiojo M. J. motinai E. J. priklausanti turta – mobiliojo ryšio telefono aparata “SamsungF400“, 420 Lt vertes bei mobiliojo ryšio telefono aparata „Samsung G600“, 420 Lt. vertes, viso pagrobdamas E. J. priklausanti 890 Lt. vertes turta.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto l apylinkes teismo 2009 m. rugsejo 21 d. nuosprendi, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. l d., kadangi neirodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstama veika. Apelianto isitikinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra visiškai nepagristas, neteisetas, prieštarauja LR Baudžiamojo proceso kodekso ir LR Baudžiamojo kodekso normoms. Tai, kad jis dalyvavo jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, nepatvirtina jokie pirmosios instancijos teisme išnagrineti irodymai. Skundžiamas nuosprendis, apelianto nuomone, visiškai nemotyvuotas, nuosprendyje nenurodyta, kuo remiantis teismas prieme vienus irodymus ir atmete kitus, kodel tikejo išskirtinai tik vieno liudytojo parodymais ir visiškai atmete jo parodymus. Teismas savo išvadas pagrinde remdamasis tik spelionemis ir prielaidomis. Teismas nepašalino visu byloje esanciu prieštaravimu, nepagristai remesi tik vienais irodymais, kurie akivaizdžiai prieštaravo kitiems irodymams. Teismas tyre vienpusiškai bei tendencingai surinktus tik ji kaltinancius irodymus, taciau netyre samoningai nesurinktu ir nepateiktu ji teisinanciu irodymu, ir nepareikalavo surinkti bei pateikti šiuos irodymus. Teismas, priimdamas nuosprendi, remesi tik apelianta kaltinanciais irodymais ir visiškai nevertino ji teisinanciu irodymu, tai yra pažeide irodymu vertinimo (viseto) taisykle.
Be to, priimdamas sprendima, teismas nukrypo nuo Aukšciausio Teismo suformuotos praktikos ir Aukšciausiojo Teismo Senato 1999 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 18 bei 2004 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 46 suformuluotu išaiškinimu. Nuosprendyje išspresti netinkamai kiti klausimai bei nuosprendis surašytas pažeidus LR BPK 301 str., 302 str., 303-305 str. nuostatas.
Nagrinejant apelianto byla nebuvo taikytos LR Konstitucijos 29 str. 1 d., 31 str. 1 d., 2 d., 109 str. 1 d., 2 d. nuostatos, jos liko deklaratyviomis.
Teismas nuosprendyje nurode, kad apelianto kalte padarius inkriminuojama nusikaltima, yra irodyta ištirtu irodymu visuma. Taciau šie irodymai, apelianto nuomone, visiškai nepatvirtina jo kaltumo nusikaltimo padarymu, priešingai griauna kaltinimo formuluotes, sukelia abejones del jo kaltumo, patvirtina nekaltuma ir tiesioginiu irodymu nebuvima byloje.
Nuosprendyje, apelianto teigimu, tik aptakiai nurodyta, kad teismas netiki jo paaiškinimais ir kad netiketi nukentejusiuju paaiškinimais teismui nera jokio pagrindo, taciau nepateikti jokie motyvai, del ko teismas daro tokia, o ne kitokia išvada, del ko jo parodymais netiki, o liudytojo M. J. (tik vieno jo, kadangi E. J. pati negali patvirtinti jokiu reikšmingu aplinkybiu) besalygiškai tiki. Teismas nuosprendyje nenurode jokiu konkreciu irodymu, kurie pagrindžia jo kalte ir nenurode jokiu konkreciu irodymu, kurie paneige jo parodymus. Iš nuosprendžio galima daryti tik prielaida, kad tiek jo kalte irodo, tiek jo parodymus del nekaltumo paneigia vienintelis irodymas - subjektyvus, bylos baigtimi suinteresuoto liudytojo, parodymai. Tuo tarpu pažymetina, jog ši vieninteli, subjektyvu, apelianto kaltumo irodyma paneigia ne tik jo parodymai, bet ir akistatos protokolas bei specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra objektyvus irodymas ir kurioje aiškiai nurodyta, kad M. J. po ivykio kuno sužalojimu nekonstatuota. Taigi, vienintelio suinteresuoto bylos baigtimi liudytojo parodymai yra aiškiai neteisingi, prieštaringi ir prieštaraujantys kitai bylos medžiagai.
Liudytojo parodymai, apelianto nuomone, yra abejotini del to, kad jeigu M. J. buvo prarades mobilaus ryšio telefonus kažkur kitur, tai buvo suinteresuotas apkaltinti tuo ji, kadangi galejo bijoti prisipažinti savo motinai, kad telefonus prarado kitomis aplinkybemis. Be to, M. J. parode, kad jis (apeliantas) naudojo prieš ji fizine prievarta, t. y. sudave smugius. Tuo paciu jis nurode, kad jau daug anksciau, dar prieš jam isedant i apelianto automobili ir nuvažiuojant i kita vieta, apeliantas turejo tuos telefonus pas save, tai yra juos jau tada valde. Tokiu atveju, apelianto nuomone, kyla logiškas ir pagristas klausimas, kam jam reikejo savo automobiliu vežti M. J. i kažkokia kita vieta prie Suderves kapiniu ir ten naudoti prieš ji fizini smurta, jeigu jis, pagal liudytojo žodžius, turejo savo žinioje abu mobiliojo ryšio telefonus nuo pat ju susitikimo pradžios, t. y. kai liudytojas jam juos tariamai perdave prie „Neste” degalines. Be to, kyla pagristas klausimas, kaip jis (apeliantas) galejo plešimo budu, t. y. panaudodamas fizini smurta, užvaldyti M. J. mobiliojo ryšio telefonus prie Suderves kapiniu, esanciu šalia „Utenos pramogu arenos”, jeigu pats liudytojas teigia, kad jis jam pats padave abu telefonus (duomenys neskelbtini), prie „Neste” degalines ir jis (apeliantas) jam ju nuo to momento negražino. Teismas taip ir neatsake i pagrista klausima, kam jam (apeliantui) reikejo prieš M. J. naudoti fizini smurta, jeigu jis pats savanoriškai jam buvo atidaves abu savo telefonus ir jis (apeliantas) galejo paprasciausiai sestis i savo automobili ir su abiem telefonais nuvažiuoti be jokio fizinio smurto. Jeigu, kaip teigia M. J. , jis labai apelianto išsigando, tai jam (apeliantui) tuo labiau nebuvo jokio tikslo naudoti prieš liudytoja fizini smurta, jam pakako tik nuvažiuoti savo automobiliu su abiem telefonais iš „Neste” degalines be jo, o ne vežioti M. J. kažkur ji kita vieta ir ten ji mušti, kadangi jis tikrai nebutu pescias jo su automobiliu pavijes. Tuo labiau, apelianto nuomone, jo panaudoto smurto versija yra neitikinama, kadangi M. J. , pagal jo žodžius, jam nesipriešino ir nemegino iš jo atimti telefonu, ir todel jam nebuvo jokio tikslo prieš ji naudoti smurta. O jo automobilio registracijos numeri M. J. galejo isidemeti tiek prie „Neste” degalines (jeigu jis butu nuvažiaves su M. J. telefonais), tiek prie Suderves kapiniu, nes savo automobilio numeriu jis niekaip nemaskavo, nes neketino daryti jokiu nusikaltimu. Jeigu jis butu dares nusikaltima, tai yra atiminejes telefonus, tai tikrai butu kažkaip užmaskaves ar pakeites automobilio registracijos numerius tam, kad policija jo nerastu arba butu automobili palikes toliau ir priejes prie M. J. pescias, ir tada atiminejes iš jo telefonus. Šiuo atveju, jeigu tiketi M. J. parodymais, jo veiksmai atrodo visiškai nelogiški ir absurdiški.
Nepagristai, apelianto nuomone, teismas kaip jo kalte patvirtinanti irodyma nurode E. J. paaiškinimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. J. nedalyvavo jokiuose nagrinejamuose ivykiuose ir nieko pati nemate, ji net apelianto niekada nera maciusi, apeliantas jos taip pat nepažista ir niekada nera mates. E. J. teismui tik perpasakojo jos sunaus M. J. pasakojima apie tariama jo apiplešima pati nieko apie tai nežinodama. Del šiu priežasciu E. J. parodymai, apelianto isitikinimu, neatitinka irodymu savokos ir jais teismas nuosprendyje negalejo remtis.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, nuosprendyje visiškai nieko nepasisakyta apie objektyvu irodyma - specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad M. J. po ivykio 2008-09-02 objektyviu kuno sužalojimu nekonstatuota, kuris patvirtina, apelianto nuomone, jo parodymus ir irodo jo nekaltuma. Tai akivaizdžiai paneigia liudytojo versija, kad jis jam sudave smugius, tai yra panaudojo fizine prievarta tam, kad tokiu budu iš jo pagrobtu mobiliojo ryšio telefono aparatus.
Taip pat, apelianto teigimu, visiškai nepagristas teismo tvirtinimas, kad jis pagrobe du mobiliojo ryšio telefonus, kadangi šioje byloje nera visiškai jokiu irodymu apie dvieju mobiliojo ryšio telefonu egzistavima, išskyrus liudytojo M. J. parodymus. Teismas kažkodel be jokiu motyvu atmete apelianto tvirtinima, kad jis mate tik viena telefona - „Samsung F400”, kuris buvo ne naujas, apsitrynes. Skunde pažymima, kad šis apelianto matytas telefonas, kaip daiktinis irodymas, nebuvo rastas pas ji ir nebuvo pateiktas i byla, todel nera jokiu apelianto sasaju su šiuo telefonu, išskyrus M. J. liudijimus. Kitas M. J. tariamai turetas ir apelianto tariamai pagrobtas telefonas „Samsung G600” buvo rastas pas liudytoja J. R. , taciau ji nenurode, kad ši telefona pirko iš apelianto. Del šiu priežasciu, apelianto nuomone, byloje taip pat nera jokiu objektyviu irodymu, kad jis aplamai mate ši telefona ir nera jokiu jo sasaju su šiuo telefonu.
Taip pat visiškai nepagristas, apelianto isitikinimu, yra civilinis ieškinys šioje byloje. Byloje nepateiktas nei vienas irodymas apie tariamai pagrobtu mobiliojo ryšio telefonu verte ir atitinkamai apie civilinio ieškinio dydi. Jo matytas telefono aparatas „Samsung F400” buvo senas ir apsitrynes, ir tokio stovio, su salyga, kad jis tikrai buvo veikiantis, jo kaina galejo buti daugiausiai 100 Lt, o ne 420 Lt, kaip nurodo nukentejusioji. Kadangi liudytoja J. R. parode, kad telefono aparata „Samsung G600” ji pirko už 150 Lt, tai jeigu buvo nustatyta, kad tai tas pats aparatas, apie kuri kalba M. J. , tai jo verte yra 150 Lt, o ne 470 Lt. Todel teismas, apelianto nuomone, turejo pilnai atmesti civilini ieškini, kadangi nebuvo pateikti jokie jo dydi pagrindžiantys irodymai.
Teismo posedžio metu nuteistasis ir jo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti, prokuroras praše skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 09 21 d. nuosprendis, kuriuo V. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 1 dali ir nuteistas 1 metu 6 menesiu laisves atemimo bausme, bausmes vykdyma atidedant trejiems metams, keistinas del netinkamai pritaikyto baudžiamojo istatymo (LR BPK 326 str. 2 d. 2 p.).
Kaip jau mineta V. M. nuteistas už tai, kad jis, panaudodamas fizini smurta nukentejusiojo M. J. atžvilgiu, užvalde pastarojo motinai priklausancius mobiliojo ryšio telefonus „SamsungF400“, 470 Lt vertes bei „Samsung G600“, 420 Lt vertes. Taciau, byloje surinkti ir ištirti irodymai neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis V. M. , tikslu užvaldyti svetima, E. J. priklausanti turta, panaudojo fizini smurta pastarosios sunaus nukentejusiojo M. J. atžvilgiu. Byloje surinktu irodymu visetas patvirtina fakta, kad V. M. atvirai pagrobe iš M. J. , jo motinai priklausiusius aukšciau nurodytus mobiliojo ryšio telefonus.
Liudytoju apklaustas M. J. kita diena po ivykio – 2008 09 03 – parode, kad jis, tikslu parduoti du mobiliojo ryšio telefonus „Samsung“, patalpino skelbima i internetini puslapi „Skelbiu lt.“, po ko, jam paskambino nepažistamas vyriškis, norejes iš jo pirkti minetus telefonus. Ta pacia diena jie susitiko (duomenys neskelbtini) prie parduotuves „Armijai ir civiliams“. Šis vyriškis apžiurejo jo atsineštus telefonus ir laikydamas juos rankoje, pasake, kad reikia patikrinti šiu telefonu IMEI. Jis (M. J. ), nieko blogo neitardamas, isedo i šio vyriškio automobili ir nuvažiavo su juo prie Suderves kapiniu ir netoliese esancios Utenos pramogu arenos. Po to, šis vyriškis su kažkuo pakalbejo telefonu, o baiges pokalbi pasake, jog vienas telefonas yra vogtas, trenke kumšciu i krutine, po to – i pilva, sedo i automobili ir išvažiavo. Jam išvažiavus, jis iškarto paskambino mamai, pasake kas atsitiko (t.1, b.l.14-15).
M. J. , apklaustas papildomai nukentejusiuoju 2008 10 03, dave iš esmes analogiškus parodymus, tik išsamiau paaiškino ivykio aplinkybes. Be kita ko, jis parode, kad jiems susitikus, jis padave vyriškiui minetus telefonus apžiureti, kuris juos apžiurejo ir pasake, kad telefonas „Samsung F400“ dešineje puseje prie ekrano ibrežtas, jis nenori jo pirkti, o kitas telefonas „Samsung G600“ jam taip pat nepatiko, todel jis jo taip pat nenori pirkti. Tada jis to vyriškio papraše atiduoti telefonus, taciau jis telefonu neatidave ir laikydamas juos rankoje, pasake, kad reikia patikrinti IMEI, išsiaiškinti ar jie nevogti. Jis kažkam paskambino, padiktavo telefono „Samsung G600“ IMEI numeri. Po to, jis pasake, kad reikia važiuoti prie Suderves kapiniu, nes ten atvažiuos jo draugas, su kuriuo jie patikrins ar telefonai nera pavogti.Po to, jie ir nuvyko prie Suderves kapiniu, kurios šalia yra „Utenos pramogu arena“. Jie išlipo iš automobilio, vyriškis kažkam paskambino, po pokalbio jis pasake, kad vienas telefonas vogtas. Daugiau vyriškis jam nieko nesake, tik dešine ranka ji pastume i šali ir ta pacia dešine ranka sudave jam viena smugi i pilva, po to – i krutine ir iškarto sedo i automobili ir nuvažiavo. Be to, liudytojas M. J. parode, kad visa ta laika jo atsinešti telefonai buvo pas mineta vyriški (t.1, b.l.17-18).
Akistatos, vykusios 2008 11 10 metu, tarp nukentejusiojo M. J. ir itariamojo V. M. , M. J. dave analogiškus parodymus, be kitu aplinkybiu paaiškindamas ir tai, kad jo telefonus V. M. paeme apžiureti jiems tik susitikus, ir po to visa laika jo abu telefonai – „SamsungF400“ ir „SamsungG600“ buvo pas V. M. , kuris juos turejo su savimi ir ju negražino, o netoli Suderves kapiniu ji pastumes, sudave smugi i krutine, po to – i pilva, isedo ir nuvažiavo (t.2, b.l.22-23).
2009 02 02 nepilnametis liudytojas M. J. buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teiseja (t.1, b.l.24-27), kur jis dave analogiškus parodymus anksciau duotiems jo parodymams bei tuo paciu paaiškino, kad jiems važiuojant prie Suderves kapiniu, jo (M. J. ) telefonai buvo to vyriškio automobilyje padeti prie pavaru svirteles. Veliau, nuvažiavus prie kapiniu, kai jis su tuo vyriškiu buvo išlipe iš automobilio, jo telefonai buvo like automobilyje. Stovint prie automobilio, jis trenke jam kumšciu i krutine, po to – i pilva ir išvažiavo. Po to, jis praneše apie ivyki policijai, veliau su motina vyko i 6 PK (t.1, b.l.24-27).
Analogiškai ivykio aplinkybes nepilnametis nukentejusysis M. J. paaiškino ir byla nagrinejant apeliacines instancijos teisme.
Nepilnamecio nukentejusiojo M. J. parodymus patvirtino ir nukentejusiaja pripažinta jo motina E. J. , kuri teige, kad jai susijaudines paskambino sunus ir pasake, kad nepažistamas vyriškis, buves kartu su mažameciu berniuku, iš jo ateme du mobiliojo ryšio telefonus, sudave jam smugi i krutine, ir i pilvo sriti. Telefonai buvo pirkti už jos pinigus, kuriu bendra verte 890 litu (t.1, b.l.1, 8-12). Šiuo savo parodymus ji patvirtino tiek pirmos instancijos (t.2,b.l.134), tiek ir apeliacines instancijos teismo posedžiuose.
Nuteistasis V. M. kaltu neprisipažino del jam inkriminuoto nusikaltimo nei bylos tyrimo, nei teisminio nagrinejimo metu. V. M. pripažino tokias aplinkybes, kad pagal skelbima noredamas pirkti mobiliojo ryšio telefona, buvo susitikes su nepilnameciu M. J. . Pastarasis jam parode panaudota mobiliojo ryšio telefona „Samsung F400“. Jis ta telefona paeme i rankas, apžiurejes pastebejo, kad telefonas apsitryne. Tuomet vaikino paklause, kur šio telefono dokumentai, garantinis kvitas, kroviklis, taciau vaikinas atsake, kad ju neturi. Jam kilo itarimas, kad telefonas gali buti vogtas, todel tam vaikinui pasake, kad reikia nuvažiuoti patikrinti ar telefonas nera vogtas. Ji nuveže prie 6 PK, kur vaikinas pasake, kad negali tiksliai pasakyti ar tas telefonas nera vogtas. Tada jis vaikinui pasake, kad jei dar karta ji pamatys pardavinejant vogtus daiktus, pats ji nuves i policija. Tuomet vaikinas su minetu telefonu išbego iš jo automobilio ir nubego. Apie antraji telefona jam išviso nieko nera žinoma, vaikino nemuše (t.2, b.l.9-10, 22-23, 27).
Bylos teisminio nagrinejimo metu V. M. iš dalies pakeite parodymus, paaiškindamas, jog vaikinas atsineše du mobiliojo ryšio telefonus, kurie buvo be dokumentu ir krovikliu. Jam kilo itarimas, kad šie telefonai gali buti vogti, todel važiavo su juo i 6 PK, nes norejo nueiti ir patikrinti pagal IMEI koda ar vogti mobilieji telefonai (t.2, b.l.133).
Vertinant nukentejusiuju bei nuteistojo parodymus, matyti, kad nepilnamecio nukentejusiojo M. J. parodymai yra nuoseklus, vieni kitus papildantys, nepakite viso bylos tyrimo ir nagrinejimo metu. Juos gi, patvirtina ir nukentejusiosios E. J. parodymai. Byloje nera nustatyta jokiu duomenu, kad nepilnametis nukentejusysis M. J. iki 2008 09 02 dienos ivykio buvo pažistamas su nuteistuoju V. M. . Tuo paciu, jis gi nežinojo ir negalejo žinoti pastarojo fiziniu duomenu, kuriuos nurode tiek paskambines iš karto po ivykio motinai, tiek ir apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo istaigoje. Jam negalejo buti žinomi automobilio, kuriuo naudojosi V. M. , duomenys. Byloje taip pat nepateikta kitu duomenu, kad M. J. turejo tiksla apkalbeti nuteistaji V. M. . Mobiliuju telefonu isigijimo aplinkybes patvirtino ir jo motina E. J. . Atsižvelgiant i tai, teismas neturi pagrindo netiketi nukentejusiuju parodymais, ir juos vertina kaip nuteistojo V. M. kalte patvirtinancius irodymus. Tuo paciu teismas atmeta nuteistojo V. M. apeliacinio skundo argumenta, kaip paneigianti M. J. atžvilgiu panaudota fizini smurta, del teismo medicinos specialisto išvados nebuvimo. Kaip matyti iš nukentejusiuju parodymu, M. J. jokie sužalojimai nebuvo padaryti, todel visiškai logiška, kad pastarasis nesikreipe i medikus.
Tuo tarpu nuteistojo V. M. parodymu laikyti nuosekliais, ir tuo paciu paneigianciais jo kalte, negalima. Kaip jau buvo mineta, ikiteisminio tyrimo metu, jis teige, kad M. J. i susitikima su juo atsineše viena mobiliojo ryšio telefona. Apklausiant ji teisme, jis gi, tvirtinto, kad pastarasis turejo du mobiliuosius telefonus. Be to, jis teige, kad norejo išsiaiškinti „ar vogti mobilieji, ar ne“ (t.2,b.l.133). Apeliacines instancijos teismo posedyje V. M. velgi teige pas M. J. mates tik viena telefona. Be to, visiškai neaišku kodel V. M. nenuvede M. J. i 6 PK, jei tokiu tikslu ten važiavo, kaip pats parode teisme. Tuo paciu pažymetina, kad apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad jis negalejo ivykdyti nusikaltimo M. J. atžvilgiu, nes buvo su savo mažameciu vaiku, atmestinas kaip nepagristas. Kaip matyti iš nukentejusiojo M. J. ir paties V. M. parodymu, jiems susitikus konfliktines situacijos nebuvo, M. J. geranoriškai padave atsineštus telefonus V. M. , jis gi, savo noru isedo i pastarojo automobili. Be to, prie Suderves kapiniu, jiems išlipus iš automobilio, telefonai liko automobilio salone, o tuomet kai V. M. sudave smugius M. J. , kartu su V. M. atvažiaves mažametis vaikas sedejo automobilyje. Tokiu budu, darytina išvada, kad mažamecio vaiko buvimas niekaip negalejo itakoti V. M. neteisetu veiksmu M. J. atžvilgiu.
Ivertinant išdestyta, byloje nustatyta, kad V. M. nepilnamecio M. J. atžvilgiu pavartojo fizini smurta tuo metu, kai jis jau buvo užvaldes pastarojo atsineštus mobiliuosius telefonus. M. J. geranoriškai, neitardamas V. M. nusikalstamu tikslu, padave juos pastarajam, kuris ju negražino. Jis šiuos telefonus laike automobilio salone, ka patvirtina ir paties nukentejusiojo parodymai, jog tuo metu, kai jam buvo suduoti smugiai, telefonu jis (M. J. ) jau neturejo. Tokiu budu, darytina išvada, kad V. M. veika neteisingai buvo kvalifikuota pagal LR BK 180 str. 1 dali kaip plešimas. Apelianto V. M. veiksmai pilnai atitinka LR BK 178 str. 1 dali, tai yra jis, atvirai pagrobe svetima, E. J. priklausiusi, nepilnamecio M. J. tureta turta, du mobiliojo ryšio telefonus „SamsungF400“, 470 Lt vertes bei „Samsung G600“, 420 Lt. Kaip mineta, V. M. fizinis smurtas buvo pavartotas jau užvaldžius minetus telefonus. Pagal teismu praktika kaltininkas, grobdamas svetima turta atvirosios vagystes budu suvokia, jog veikia prieš turto savininko valia, o grobiant svetima turta plešimo budu, panaudojant fizini smurta ar grasinant tuoj pat i panaudoti, kaltininko smurtas ar grasinimai yra nukreipti i nukentejusiji ir kaltininkas suvokia, kad turta pagrobia palaužes nukentejusiojo valia. Taciau, jeigu smurtas panaudojamas po nusikaltimo padarymo, tokie smurto veiksmai negali buti kvalifikuojami kaip plešimas. Atskirai atvejais vagystes metu taip pat gali buti panaudotas fizinis smurtas, taciau jis naudojamas ne tam, kada pašalintu ar neutralizuotu asmeni kaip kliuti, trukdancia pagrobti turta, o tam, kad paimtu (atskirtu) turta nuo nukentejusiojo. Taigi, nagrinejamu atveju, butent, V. M. jau užvaldes svetima turta, panaudojo fizini smurta nepilnamecio M. J. atžvilgiu. Atsižvelgiant i išdestyta, V. M. veiksmai perkvalifikuojami iš LR BK 180 str. 1 dalies i 178 str. 1 dali.
Tuo paciu teismas atmeta kaip nepagristus ir apeliacinio skundo argumentus, jog apelianto matytas telefonas „SamsungF400“, kaip daiktinis irodymas, nebuvo rastas pas ji ir nebuvo pateiktas i byla, todel nera jokiu jo sasaju su šiuo telefonu, išskyrus M. J. liudijimus. Kitas telefonas „Samsung G600” buvo rastas pas liudytoja J. R. , taciau ji nenurode, kad ši telefona pirko iš apelianto. Del šiu priežasciu, apelianto nuomone, byloje taip pat nera jokiu objektyviu irodymu, kad jis mate ši telefona ir nera jokiu jo sasaju su šiuo telefonu. Teismas daro išvada, kad ta aplinkybe, jog pagrobtas „SamsungF400“ telefonas nebuvo rastas, nepaneigia apelianto kaltes, kadangi, kaip nurodyta aukšciau, ja patvirtina nukentejusiuju M. J. bei E. J. nuoseklus parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netiketi. Be to, apeliantas nepagristai nurode, jog mobiliojo ryšio telefonas „SamsungG600“ buvo rastas pas J. R. . Kaip matyti iš liudytojos J. R. parodymu, ji šiuo telefonu naudojosi po vagystes keleta dienu, tai yra 2009 metu vasario menesio. Ši telefono aparata ji buvo isigijusi iš nepažistamo vyriškio (aukšto, apie 190 cm ugio, šviesaus gymio, apie 30 metu amžiaus), veliau telefona pamete (t.1,b.l.197). Šios liudytojos parodymai, atsižvelgiant i J. R. parodymu turini (aplinkybe, kad konkreciai nenurode, jog telefona buvo isigijusi iš apelianto V. M. ) nepaneigia pastarojo kaltes.
Be to, teismas atmeta kaip nepagristus nuteistojo V. M. apeliacinio skundo argumentus del civilinio ieškinio dydžio. Nukentejusioji ir civiline ieškove E. J. parode, kad pavogtieji telefonai buvo pirkti už jai priklausancius pinigus, kuriuos ji buvo davusi savo nepilnameciui sunui M. J. , nurodydama ju verte – „SamsungF400“, 470 Lt vertes bei „Samsung G600“, 420 Lt, nes, butent už tokia suma šie telefonai buvo isigyti. Iš byloje esanciu dokumentu matyti, kad naujo mobiliojo ryšio telefono „SamsungF400“ kaina 2008 m. rugsejo menesi buvo 829 Lt, o „SamsungG600“ – 949 Lt (t.1, b.l.38), todel teismo vertinimu, nukentejusiuju nurodyta pagrobtu panaudotu mobiliojo ryšio telefonu verte, tai yra „SamsungF400“, 470 Lt ir „Samsung G600“, 420 Lt, yra visiškai reali ir atitinkanti ivykio metu buvusia šiu telefonu verte. Todel apeliacines instancijos teismas daro išvada, kad apylinkes teismas pagristai tenkino E. J. pareikšta civilini ieškini ir priteise iš V. M. 890 litu, padarytai turtinei žalai atlyginti.
Teismas, skirdamas bausme, atsižvelgia i tai, kad V. M. anksciau teistas (t.2, b.l.35-39, 44-64), baustas administracinemis nuobaudomis (t.2, b.l.67-72, 88), duomenu apie jo darbine veikla byloje nera, i Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro iskaita neirašytas (t.2, b.l. 76), psichiatrijos ligonineje negydytas (t.2, b.l.74).
V. M. ivykde nesunku nusikaltima (LR BK 11 str. 3 d.). Jo atsakomybe nei lengvinanciu, nei sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta. Ivertinant išdestyta, teismas skiria V. M. bausme, nesusijusia su laisves atemimu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Nuteistojo V. M. apeliacini skunda patekinti iš dalies.
Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. rugsejo 21 dienos nuosprendi pakeisti.
V. M. veika perkvalifikuoti iš LR BK 180 str. 1 dalies i BK 178 str. 1 dali ir nuteisti ji 50 MGL – 6 500 (šešiu tukstanciu penkiu šimtu) litu bauda.
Vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 2 p. „a“ p. , 66 str., V. M. i bausmes laika iskaityti sulaikymo laika nuo 2008-09-23 iki 2008-09-24 (viena diena), kas atitinka 260 (du šimtus šešiasdešimt) litu, ir šia suma sumažinti paskirtos baudos dydi.
Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.