- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- II-797-827/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02019-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Inga Štuopienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. K.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. (toliau - ir Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2021-10-22 nutarimo Nr. VDI-ANR_N-637-2021 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021-10-22 nutarimu (toliau – ir skundžiamas nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-637-2021 (ROIK 21146427998) R. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 95 straipsnio 1 dalį skirta nuobauda – 1000 eurų bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „R“ (toliau - Įmonė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi pažeidė imperatyvias Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 62 straipsnio 2 dalies bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kadangi Ukrainos piliečiai A. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir I. B., gim. (duomenys neskelbtini) buvo įdarbinti mūrininkais nuo 2020-08-19 ir faktiškai dirbo iki 2020-09-15, Y. V., gim. (duomenys neskelbtini) buvo įdarbintas plytų mūrininku nuo 2020-10-07 ir faktiškai dirbo iki 2020-10-20, o P. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini) buvo įdarbinti plataus profilio statybininkais nuo 2020-10-21 ir faktiškai dirbo iki 2020-10-30 Įmonėje nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, t.y. minėti užsieniečiai, tarpininkaujant Įmonei neįsigijo Užimtumo tarnybos leidimų dirbti, o Įmonė įdarbino minėtus piliečius neturint Užimtumo tarnybos leidimo dirbti (b.l. 7-8).
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. R. padavė teismui skundą prašydamas pakeisti 2021-10-22 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas skiriamą baudą sumažinti iki 100 eurų arba paskirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą. Skunde nurodo, jog tai, kad padarė pažeidimą suprato tik po administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo posėdžio. Pažeidimą padarė sąžiningai klysdamas, nes neįsigilino į pasikeitusių teisės aktų reikalavimus, dėl pažeidimo labai gailisi. Pažeidimą padarė suklysdamas, jog mūrininkai, plytų mūrininkai, plataus profilio specialistas yra įtraukti į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. II pusmečiui, nes mūrininkų profesiją buvo įtraukta į minėtą sąrašą 2020 m. 1 pusmečiui, taip pat ji buvo įtraukta į sąrašą ir 2021 metų 1 pusmečiui, o kaip tik tuo metu, kai jis priėmė į darbą Ukrainos piliečius, ši profesija buvo išbraukta iš 2020 m. II pusmečio sąrašo. Taip pat pažymi, kad Ukrainos piliečiams nebuvo reikalingos vizos, nes jiems taikomas bevizis režimas pagal 2018-11-14 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1806, todėl jie turėjo teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje be vizos ne ilgiau kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Taip pat nurodė, kad jo padarytas ANK 95 straipsnio 1 dalies nusižengimas nelėmė materialinės naudos nei jam, nei UAB „R“, nepažeidė įdarbintų užsieniečių konstitucinių teisių turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Jo padaryto nusižengimo motyvai nėra savanaudiški ar piktavališki, buvo įsitikinęs, kad užsienio piliečiai įmonėje įdarbinti pagal įstatymuose numatytą užsienio piliečių įdarbinimo tvarką bevizio režimo pagrindu. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad niekada nebuvo baustas už nelegalų darbą ir pažeidimus, susijusius su užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus. Jo padarytas nusižengimas atsitiktinio pobūdžio, o ne sąmoningas siekis padaryti žalą valstybei ar iškreipti darbo rinką ar konkurenciją. Faktiškai užsieniečiai įmonėje dirbo labai trumpą laiko tarpą, kai kurių iš jų darbo laikas nesiekė ne mėnesio laiko, šiuo metu pažeidimas yra pašalintas, su užsieniečiais darbo sutartys yra nutrauktos. Taip pat skunde pažymi, kad užsienio šalių piliečių įdarbinimo teisinis reglamentavimas yra labai sudėtingas ir nuolat kintantis, todėl net pati institucija, priimdama nutarimą pritaikė ne pažeidimo metu galiojusią įstatymo redakciją, todėl jis neturėdamas teisinio išsilavinimo tinkamai taip pat neįvertino pakeistų teisės aktų nuostatų reglamentuojančių užsieniečių įdarbinimą, o tai ir lėmė nusižengimo padarymą. Skunde taip pat nurodė, kad siekiant išaiškinti pažeidimą, bendradarbiavo su Institucijos pareigūnais, teikė paaiškinimus ir dokumentus, be to jo vadovaujamai bendrovei „R“ taip pat už šį pažeidimą skirta 4340 eurų nuobauda, todėl jam asmeniškai paskirta bauda yra jam labai didelė ir jo nuomone, neproporcinga padarytam pažeidimui (b.l. 3-6).
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Institucija su skundo pagrindais ir jame išdėstytais motyvais nesutinka ir mano, kad VDI Vilniaus skyrius tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą bei įvertinęs visas aplinkybes tinkamai skyrė administracinę baudą R. K.. Atsiliepime nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu VDI gauta Migracijos departamento kontrolės skyriaus informacija dėl galimų pažeidimų UAB „R“, t. y., kad įmonėje įdarbinti užsieniečiai: A. B., gim. (duomenys neskelbtini), įdarbintas nuo 2020-08-19; I. B., gim. (duomenys neskelbtini), įdarbintas nuo 2020-08-19; Y. V., gim. (duomenys neskelbtini), įdarbintas nuo 2020-10-07; P. B., gim. (duomenys neskelbtini), įdarbintas nuo 2020-10-21; R. K., gim. (duomenys neskelbtini), įdarbintas nuo 2020-10-21, kuriems kompetentingos institucijos nėra išdavusios vizos ar leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB „R“ žiniaraščiuose ir darbo sutartyse darbuotojų pareigos nurodomos kaip mūrininkų, plytų mūrininkų, plataus profilio darbuotojų. Šios specialybės, bei R. K. akcentuojama mūrininko specialybė, neįeina į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. II pusmečiui, todėl užsieniečiams buvo reikalingi užimtumo tarnybos leidimai dirbti. Užsieniečiai užimtumo tarnybos leidimų neturėjo. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 str. 2 d. numato, kad Leidimą dirbti užsienietis privalo įsigyti iki atvykimo į Lietuvos Respubliką, išskyrus šio str. 1 d. 1, 5 p. nurodytus atvejus. Šio įstatymo 62 str. 2 d. numato, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Įstatymų leidėjas taip pat nustatė, kokiais atvejais darbdavys nelaikomas pažeidęs Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 2 p. reikalavimus - jeigu ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nėra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju įdarbinti užsieniečiai (A. B., I. B., Y. V., P. B., R. K.) neturėjo Užimtumo tarnybos leidimų dirbti įmonėje.
Skundžiamame 2021-10-22 nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais nesilaikyta Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 str. 1 d. 1 p. užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris pagal šio Įstatymo 58 str. nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija neįtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Nutarime teisingai nurodytos pažeidimo padarymo metu galiojusios įstatymo nuostatos, tačiau padaryta techninė klaida įvardinant teisės akto straipsnio punktą (Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 str. 1 d. 4 p. redakcija 2020-02-01 - 2020-11-20). Tačiau techninės klaidos padarymas nutarime nepaneigia fakto, kad R. K. pažeidė imperatyvias Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas (įdarbinimas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos) ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodyta, kad R. K. skunde prašo taikyti ANK 34 str. 6 d. nuostatas ir paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, tačiau Institucija atsiliepime pažymi, kad ANK 34 str. 1 d. nustatyta, kad administracinės nuobaudos parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Bylos nagrinėjimo VDI žodinio proceso tvarka metu 2021-10-22 dalyvavęs R. K., nurodė, jog su pažeidimu nesutinka, nurodė, kad visas pareigas įvykdė, asmenis įdarbino, mokėjo mokesčius. Kadangi R. K. su pažeidimu nesutiko, savo kaltės neįžvelgė, bylos nagrinėjimo metu atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl taikyti ANK 34 str. 6 d. nuostatų nėra pagrindo. Pabrėžia, kad pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (LAT 2016-03-07 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, LAT 2016-03-30 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.).
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui nubausti bei atgrasyti nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir vėl nedarytų naujų administracinių nusižengimų. Veika - nelegaliu darbu - pažeidėjas siekia nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarkos išvengti prievolių darbdaviui kreiptis į Migracijos departamentą dėl nacionalinės vizos, ar leidimo laikinai gyventi išdavimo, priimti į darbą trečiųjų šalių piliečius turinčius Užimtumo tarnybą leidimus dirbti įmonėje taip sumažindamas sau administracinę naštą ir nesąžiningai konkuruodamas rinkoje.
Byloje esanti medžiaga leido VDI konstatuoti administracinio nusižengimo padarymo faktą (vieta, laikas, esmė), pažeidimą padariusį asmenį bei būtinuosius administracinio nusižengimo sudėties požymius. įrodymai byloje surinkti ir įvertinti įstatymo leistinomis priemonėmis. Vertinant aptartas aplinkybes bei atsižvelgiant į išdėstytą, Institucijos nuomone, kad nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, ją ištyrė ypač kruopščiai, objektyviai, visapusiškai ir nešališkai, bei įvertinusi byloje esančius įrodymus, pagrįstai pripažino R. K. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ANK 95 str. 1 d. bei tinkamai paskyrė administracinę baudą, todėl skunde nurodytais motyvais keisti 2021-10-22 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-637-2021 nėra pagrindo. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu bei ANK 642 str. 1 d. 1 p. atsiliepimu prašoma teismo atmesti Apelianto skundą ir palikti galioti 2021-10-22 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus nutarimą administracinio nusižengimo byloje (b.l. 60-62).
Pareiškėjas R. K. bei Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai, R. K. skundu kaltę dėl administracinio nusižengimo pripažino, sutiko, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl vadovaujantis ANK 630 straipsnio 2 dalimi, byla buvo išnagrinėta jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021-10-22 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-637-2021 R. K. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį skirta nuobauda – 1000 eurų bauda už tai, kad būdamas UAB „R“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi nesilaikydamas teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, reikalavimų nelegaliai įdarbino Ukrainos piliečius, o būtent nuo 2020-08-19 mūrininkais buvo įdarbinti A. B. ir I. B., 2020-10-07 plytų mūrininku įdarbino Y. V., bei nuo 2020-10-21 plataus profilio statybininkais įdarbino P. B. ir R. K., ir leido jiems dirbti bendrovės naudai, t.y. minėti užsieniečiai, tarpininkaujant Įmonei neįsigijo Užimtumo tarnybos leidimų dirbti, o Įmonė įdarbino minėtus piliečius neturint Užimtumo tarnybos leidimo dirbti, tuo pažeidžiant imperatyvias Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 62 straipsnio 2 dalies bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, kadangi, kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Minėto įstatymo 57 straipsnyje įtvirtinta Užsieniečio pareiga įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, kurio 1 dalyje išvardintos sąlygos kada Užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti.
Nagrinėjamu atveju dėl nusižengimo padarymo aplinkybių bei pareiškėjo kaltės klausimo ginčo nėra, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde nurodė, kad su nusižengimu sutinka, dėl jo padarymo gailisi, skundu prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir pakeisti skundžiamą nutarimą tik dalyje dėl paskirtos nuobaudos – baudos sumažinimo ar švelnesnės nuobaudos – įspėjimo skyrimo, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (2017-07-27 Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-70-626/2017). Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis remiantis nuobauda skiriama tada, kai sankcijoje numatytos nuobaudos rūšies ar dydžio paskyrimas, net ir minimalios, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, t. y. tokios nuobaudos, kuri numatyta sankcijoje paskyrimas būtų neprotingas ir neteisingas.
Teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo protokolą surašė ir administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas, tačiau atsižvelgiant tiek į skunde nurodytą, tiek į atsiliepime į skundą nurodytą aplinkybę, vadovaujantis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, keistina nuoroda į nutarime nurodytą teisės aktą, t.y. nusižengimo padarymo metu galiojusios Užsieniečių teisinės padėties įstatymo redakcijos 57 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Kadangi pareiškėjas skunde nurodo, kad kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažįsta ir gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Teismas taip pat atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, jo trukmę, tai, kad pažeidimai pašalinti, darbo sutartys su užsieniečiais nutrauktos. Taip pat atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę, tai, kad jis dirbantis, duomenų apie patraukimą baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn nepateikta. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad minėtu nusižengimo - nelegaliu darbu pažeidėjas nesiekė nuslėpti asmenų darbo pagal darbo sutartį faktą, Sodra apie įdarbintus asmenis buvo informuota, tačiau bendrovės vadovas nepakankamai įsigilino į įstatymo nuostatas, reglamentuojančias trečiosios šalies piliečių įdarbinimą įmonėje, todėl jo vadovaujamai bendrovei, taip pat skirta nuobauda. Atsižvelgiant į tai, kad R. K. tokį pažeidimą padarė pirmą kartą, nuoširdžiai dėl to gailisi, pažeidimą ištaisė, taip pat atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo sąlygos sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą nutarimą, o administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti paskyrus mažesnę, nei numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje sankcijoje minimalią baudą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021-10-22 nutarimas Nr. VDI-ANR_N-637-2021 keistinas ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, R. K. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje skirtina 300 (trijų šimtų) eurų bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 675 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
R. K. skundą tenkinti iš dalies.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021-10-22 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-637-2021 pakeisti ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, R. K. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, skirti 300 (trijų šimtų) eurų baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21146427998.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.