Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant posėdžių sekretorei Jolantai Miežienei,

dalyvaujant pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras atstovui advokatui L. S., atstovams J. Š., P. Ž.,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui E. S., atstovėms V. B., I. Š.,

nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras atstovo advokato L. S. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 1 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. vasario 27 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose gautas pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras atstovo advokato L. S. skundas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 1 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ panaikinimo.

Pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras atstovo advokato L. S. skunde (I t., b. l. 2–5) nurodoma, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Atsakovas) Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus specialistai atliko planinį – teminį patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą (toliau – Taršos mokestis) šalinant atliekas Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyne Jurgeliškių km., Šiaulių r. (toliau – Sąvartynas) apskaičiavimo teisingumo ir surašė 2017 m. lapkričio 24 d. patikrinimo aktą Nr. 15861607 (toliau – Aktas). Patikrinimo metu specialistės nustatė, kad dalis atliekų buvo panaudotos atliekų sluoksnių perdengimams (toliau – Perdengimai) ir Sąvartyno keliams įrengti. Specialisčių nuomone, toks atliekų panaudojimo būdas reiškia ne jų antrinį panaudojimą, o jų pašalinimą Sąvartyne. Dėl aukščiau paminėtų priežasčių Atsakovas patikrinimo akte konstatavo, kad Pareiškėja tariamai nuslėpė ir nedeklaravo 2430,16 tonų atliekų pašalinimo Sąvartyne, todėl Taršos mokestis turi būti perskaičiuotas didesniu tarifu – 14580,96 Eur. VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – Pareiškėja) 2017 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. 17-A-1272 Atsakovei pateikė pastabas dėl Akto. Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su Akte padarytomis išvadomis ir akcentavo, kad atliekų nešalino, o jas panaudojo taip, kaip tai yra numatyta Sąvartyno techniniame reglamente ir TIPK leidime. Paaiškino, kad tokiu būdu inertines atliekas (plytų, betono ir kt. nuolaužos) naudoja nuo pat Sąvartyno eksploatacijos pradžios (2007 m.) ir Atsakovas ankstesniais tokį inertinių atliekų panaudojimo būdą yra patvirtinęs surašydamas 2012 m. patikrinimo aktą Nr. 74, 2013 m. patikrinimo aktą Nr. 48, 2016 m. patikrinimo aktą Nr. 15572405, 2017 m. patikrinimo aktą Nr. 15861663. Pareiškėja pažymėjo, kad panaudotų atliekų kiekiai nebuvo nuslėpti, jie atsispindi Atliekų tvarkymo apskaitoje ir metinėje apskaitos ataskaitoje. Tie atliekų kiekiai, kurie buvo ne pašalinti, o panaudoti, buvo išminusuoti iš Pareiškėjos VMI pateikiamoje KIT717 ataskaitoje nurodytų Sąvartyne pašalintų atliekų kiekių. Atsakovas išnagrinėjęs Pareiškėjos pastabas dėl Akto nusprendė į jas neatsižvelgti, bei Aktą patvirtinti. Atsakovas nurodė, kad perdengimams ir keliams įrengtų atliekų kiekiai buvo nuslėpti, o anksčiau vykdyti planiniai patikrinimai turėjo visiškai kitą tikslą. Šio patikrinimo tikslas buvo nustatyti, ar Pareiškėja tinkamai deklaruoja šalinamų atliekų kiekius ir tinkamai apskaičiuoja Taršos mokestį. Atsakovas atmetė Pareiškėjos argumentus dėl to, kad TIPK leidimas laiku nebuvo pakeistas dėl klaidos bei konstatavo, kad Pareiškėja turėjo pakankamai laiko susitvarkyti privalomą dokumentaciją, nes apie Taršos mokesčio įstatymo pakeitimus buvo paskelbta anksčiau. Atsakovas pažymėjo, kad specialistės netikrino, ar inertinės atliekos pašalintos ar panaudotos perdengimams, jos tik tikrino dokumentaciją. Ginčo esmė – Pareiškėjos nuomone ji panaudojusi inertines atliekas Sąvartyno perdengimams ir keliams įrengti po to tinkamai tą faktą deklaravo VMI pateikiamoje KIT717 ataskaitoje ir tinkamai apskaičiavo Taršos mokestį. Atsakovas laikosi nuomonės, kad inertinės atliekos nebuvo panaudotos, o buvo pašalintos Sąvartyne išvertimo būdu, todėl Pareiškėja tuos inertinių atliekų kiekius, kurie buvo deklaruoti kaip panaudoti, turi įtraukti į pašalintų atliekų kiekius ir perskaičiuoti mokėtiną Taršos mokestį. Už tariamai nuslėptus Sąvartyne pašalintus atliekų kiekius Pareiškėjai taikytina ir sankcija. Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžta šio įstatymo paskirtis – nustatyti bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus, kad būtų išvengta neigiamo atliekų poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai; sąlygas, kai medžiaga ar daiktas gali būti nelaikomi atliekomis; atliekų tvarkymo valstybinį reglamentavimą; pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus; reikalavimus atliekų turėtojams ir atliekų tvarkytojams; atliekų tvarkymo ekonomines ir finansines priemones; alyvų, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių gamintojų, importuotojų, platintojų teises ir pareigas. ATĮ yra siekiama nustatyti inter alia tokius bendruosius atliekų tvarkymo reikalavimus, dėl kurių būtų išvengta neigiamo atliekų poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai. ATĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumas, kuriame atliekų panaudojimas yra aukštesnėje vietoje nei jų šalinimas. ATĮ 3 straipsnio 2 dalyje yra akcentuojama, kad atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumas yra taikomas atsižvelgiant į bendruosius aplinkos apsaugos principus – atsargumą ir tvarumą, technines galimybes ir ekonominį pagrįstumą, išteklių apsaugą, taip pat į bendrą poveikį aplinkai, visuomenės sveikatai, ekonomikai ir socialinei aplinkai. ATĮ 3 straipsnio 3 dalis nustato pareigą atliekų tvarkytojams ir atliekų darytojams imtis visų galimų ir ekonomiškai pateisinamų priemonių atliekų kiekiui bei neigiamam poveikiui visuomenės sveikatai ir aplinkai mažinti, kurti ir diegti mažaatliekes technologijas, taupyti gamtos išteklius. Tokios įmonės privalo laikytis šio straipsnio 1 dalyje nurodyto atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumo. Nėra ginčo, kad Pareiškėja yra atliekų tvarkytoja, o jos veiklą reglamentuoja tam tikri atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai, taip pat ir ATĮ. Pareiškėja Sąvartyną eksploatuoja vadovaujantis Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyno taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimu Nr. T-Š.9-2/2014 (toliau – TIPK leidimas). TIPK leidime yra nurodyta, kad didžioji dalis atliekų yra tvarkoma naudojant D1 (išvertimas ant žemės ar po žeme) veiklą ir tokių atliekų didžiausias leidžiamas sutvarkyti metinis kiekis - 120 000 t. Kitos atliekos, tinkančios atliekų perdengimui ir kelių formavimui, pagal TIPK leidimą tvarkoma naudojant D1 (kelių formavimui, atliekų perdengimui) veiklą ir jų galima sutvarkyti iki 11 000 t per metus. Atliekų tvarkymo taisyklių 69 punkte numatyta, kad atliekas naudojančios ar šalinančios įmonės, įskaitant įmones, kurios paruošia atliekas naudoti ar šalinti, privalo turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą. Pareiškėjos Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas (toliau – Techninis reglamentas) yra patvirtintas 2014 m. lapkričio 6 d. ir jame nurodyta, kad atliekos tinkančios atliekų perdengimui ir kelių formavimui nėra šalinamos. Sąvartynui TIPK leidimas buvo išduotas prieš pradedant vykdyti veiklą, t. y. 2007 m. vasario 19 d. TIPK leidimas paprastai keičiamas, kai atsiranda pokyčių ūkinėje veikloje. Paskutinį kartą TIPK leidimas buvo keistas 2014 m. gruodžio 4 d. 2015 m. spalio 27 d. Pareiškėja raštu Nr. 15-E-1121 kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą (toliau - AAA) su paklausimu, ar dėl mechaninio-biologinio apdorojimo (toliau – MBA) įrenginių įvedimo į eksploataciją reikia keisti TIPK leidimą. AAA 2015 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. (15.9)-A4-13410 paprašė patikslinti ir plačiau aprašyti pasikeitimus. Pareiškėja 2015 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 15-E-1349 pateikė prašomą informaciją, tačiau AAA jokio atsakymo dėl TIPK leidimo pakeitimo nepateikė. Nesulaukusi atsakymo Pareiškėja 2016 m. gegužės 30 d. pateikė paraišką TIPK leidimui pakeisti dėl minėtuose raštuose išdėstytų pasikeitimų ir dėl kitų priežasčių. Paraiškoje TIPK leidimui pakeisti jau buvo įrašyta atliekų naudojimo veikla, toms atliekoms, kurios tinkamos atliekų sluoksnių perdengimams ir kelių formavimui. AAA gavusi paraišką ir pateikusi pastabas, nurodė, kad reikalinga atlikti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Pareiškėja matydama, kad procedūros TIPK leidimui pakeisti pagal AAA nurodymus yra ilgos, 2017 m. rugsėjo 5 d. pateikė naują paraišką TIPK leidimui gauti. AAA gavusi paraišką savo pastabas pateikė 2017 m. lapkričio 21 d. (t. y. per 52 darbo dienas nuo paraiškos gavimo). Pareiškėjai atsakius į pastabas ir pateikus patikslintą paraišką, AAA 2017 m. gruodžio 28 d. priėmė sprendimą ją priimti ir tuo pagrindu 2018 m. sausio 16 d. išdavė naują TIPK leidimą. Pareiškėja tinkamai vykdė TIPK leidimo ir Techninio reglamento reikalavimus. Atsakovo 2012 m. patikrinimo akto Nr. 74, 2013 m. patikrinimo akto Nr. 48, 2016 m. patikrinimo akto Nr. 15572405, 2017 m. patikrinimo akto Nr. 15861663 taip pat yra fiksuojama, kad inertinės atliekos (plytų, betono ir kt. nuolaužos) laikomos atskirai sąvartyno kaupe ir naudojamos keliui jame formuoti. Tai reiškia, kad pretenzijų, dėl tokių atliekų panaudojimo būdo teisėtumo Atsakovo specialistai Pareiškėjai anksčiau neturėjo, o taip panaudotus atliekų kiekius pripažino ir tinkamai deklaruotus. Pažymima, kad Taršos mokestis buvo apskaičiuotas ir sumokėtas pagal 2017 m. vasario 10 d. pateiktą metinę atliekų tvarkymo ataskaitą, iš jos išminusavus deklaruotus atliekų kiekius, kurie buvo panaudoti Sąvartyno sluoksnių perdengimams ir kelių formavimui. Pažymi, kad panaudotų atliekų kiekiai nebuvo nuslėpti, jie atsispindi Atliekų tvarkymo apskaitoje ir metinėje apskaitos ataskaitoje. Tie atliekų kiekiai, kurie buvo ne pašalinti, o panaudoti, buvo išminusuoti iš Pareiškėjos VMI pateikiamoje KIT717 ataskaitoje nurodytų Sąvartyne pašalintų atliekų kiekių. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – MUATĮ) 3 straipsnyje numatyta, kad mokesčio objektas yra sąvartyne šalinamos atliekos. MUATĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis mokamas pagal faktiškai per mokestinį laikotarpį sąvartyne pašalintų atliekų kiekį. MUATĮ 10 str. 3 d. nustatyta, kad didesnio tarifo mokestis už aplinkos teršimą taikomas už nuslėptą sąvartyne pašalintų atliekų kiekį. Aukščiau paminėtas teisinis reglamentavimas reiškia, kad: a) taršos mokesčiu apsimokestina tik tos atliekos, kurios yra faktiškai pašalinamos sąvartyne; b) didesnis tarifas mokesčio mokėtojui gali būti pritaikytas tik už nuslėptą pašalintų atliekų kiekį. Pareiškėja pažymi, kad skundžiamame Akte padarytos išvados visiškai neatitinka faktinės situacijos, nes Pareiškėja faktiškai jai priskirtų atliekų nepašalino sąvartyne, o jas panaudojo Sąvartyno perdengimams ir keliams įrengti. Atsakovo specialistės netyrė, ar Pareiškėjos teiginiai dėl faktinio atliekų panaudojimo yra pagrįsti ar nepagrįsti. Mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumui visiškai reikšmės neturi tas faktas, kad tokia veiklai dėl atsakingų valstybės institucijų neveikimo, nebuvo padaryti atitinkami TIPK leidimo pakeitimai. Jeigu laikytis pozicijos, kad Pareiškėja vykdė veiklą, kuriai TIPK leidimas nebuvo pakeistas, tai yra visiškai kitas pažeidimas, nei dabar yra inkriminuojamas Pareiškėjai, ir tai nekeičia situacijos, kad statybinės ir inertinės atliekos buvo faktiškai panaudotos Sąvartyne. Atliekų panaudojimo Sąvartyne veiklai nesant tinkamai pakeistam TIPK leidimui, Atsakovė pritarė ir patikrinimo aktuose nuo 2012 metų jokių pažeidimų nefiksavo. Tai reiškia, kad jau kažkada teisėta pripažinta veikla, jeigu ji vykdoma tokiomis pat sąlygomis, vieną dieną negali pasidaryti neteisėta. Priešingu atveju traktuojant Pareiškėjos veiksmus būtų pažeistas teisėtų lūkesčių viešajame administravime principas. Pareiškėja pažymi, kad ji inertinių atliekų panaudojimo Sąvartyne neslėpė, jį tinkamai deklaravo, ką atspindi ankstesni aktai. Negalima teigti, kad duomenys yra nuslėpti, jeigu jie yra deklaruoti. Jeigu Atsakovas esant aplinkybėms, kad Pareiškėją de facto inertines atliekas panaudojo Sąvartyno perdengimams įrengti ir apie tai nurodė deklaracijoje, nori konstatuoti netinkamą Taršos mokesčio apskaičiavimą, jis turi tinkamai suformuluoti patį kaltinimą – t. y. atskleisti neteisėtus veiksmus. Dabar gi tariamai neteisėti veiksmai yra tariamas tariamai pašalintų atliekų kiekių „nuslėpimas“. Kaip galima nuslėpti tai, kas yra oficialiai deklaruota, sunkiai suprantama pagal teisinę logiką. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatyta nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis. Pareiškėja pažymi, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl turi būti panaikintas.

Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas E. S. teismo posėdyje nurodė, kad ginčas vyksta dėl mokesčių apskaičiavimo. Šioje byloje nėra ginčo dėl atliekų kiekio. Deklaracijose tas pašalintas atliekų kiekis nurodytas mažesnis. Esminis dalykas tas, kad įmonė, gauna leidimą kur nurodoma veikla, kuria gali užsiimti. ŠRATC gavo leidimą vykdyti veiklą D1 kodas išversti atliekas ant žemės ar po žeme. Neteigia, kad jie negalėjo pilti, bet jie turi už tai sumokėti mokestį, kuriuos deklaravo kaip kelio panaudojimą, jie turi sumokėti. Jei daro kelią sąvartyne, tačiau leidimas nesuteikia teisės vykdyti tos veiklos nuo 2016 m. įsigaliojus Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnio 4 daliai. Traktuoja kaip nuslėptą mokestį, žiūri į mokesčio prasmę. Perrašydami į kitą eilutę jie nemoka mokesčių. Ginčas vyksta dėl mokesčių teisingo sumokėjimo. Įmonė gavo leidimą vykdyti veiklą D1. Nuo 2016 m. liepos 1 d. sąvartyne šalinamos atliekos turi būti apmokestinamos. Pareiškėjas, deklaruodamas pašalintas atliekas nurodė D1 veiklą, tačiau už dalį atliekų nesumokėjo. mano, kad leidime nurodyta veikla, kuria gali užsiimti ir už tą veiklą turėjo sumokėti mokesčius. Departamentas paskaičiavo didesniu tarifu. Esmė - leidime vykdoma veikla. Visas sąvartynas - ten išpila ar įterpia į žemę. Būdas - neesminis dalykas.

Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė V. B. teismo posėdyje nurodė, kad su kolege I. Š. tikrino įrenginį nuo 2015 m. 2015 m. spalio mėn. buvo rašytos rekomendacijos dėl paraiškos pateikimo keisti leidimą. 2017 m. birželio 23 d. rekomenduojama pateikti paraišką pakeisti dėl TIPK leidimo neatitikimo esamai situacijai. Kad leidimas buvo keistas ne vieną kartą ir pakeisti šitą veiklą kelių formavimui ir šlaitų sustiprinimui galėjo keisti paraišką. Įmonė pati prašo leidimo šitai veiklai. Vertinant nepastebėjo, kad įmonė pažeidė sąlygas dėl kelių formavimo ir šlaitų sustiprinimo. Įmonė galėjo tai daryti. Nuo 2016 metų pasikeitė įstatymai, atsirado mokestis už šalinamų atliekų kiekį. 2014 m. liepos 1 d. Departamento padalintos funkcijos. Departamentas leidimų išdavimo nevykdo, tik vykdo kontrolę. Dėl mokesčio buvo kreiptasi telefonu, buvo išaiškinta, kaip mokėti mokestį. Yra atliekų tvarkymo žurnalas. Viskas, kas keliauja į sąvartyną yra žurnale. Leidimas - pagrindas vykdyti veiklą. Tos atliekos naudojamos gali būti, bet tik teisėtai, t. y. kaip nurodo leidimas. Leidimas įmonei - pagrindas vykdyti veiklą. Leidimui nėra kitokios veiklos, išskyrus D1. Naudojimo veiklos jokios nėra. Niekur neparašyta, kad naudojimo veikla galima. Šiuo atveju lengvata nenumatyta.

Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė I. Š. nurodė, kad buvo atliktas patikrinimas dėl mokesčio apskaitos teisingumo. Mokestis buvo žiūrimas į atliekų apskaitos žurnalus, ataskaitą. Remiantis tais dokumentais paskirstytas mokestis. Leidime nurodytos visos veiklos.

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodoma, kad šioje byloje nėra skundžiamas joks centrinio mokesčių administratoriaus aktas ar veiksmas, nėra reiškiamas joks materialinis reikalavimas bei nagrinėjami klausimai nėra susiję su VMI prie FM kompetencija. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 46 straipsniu, prašo teismo pašalinti iš trečiųjų suinteresuotų asmenų VMI prie FM, kadangi nėra skundžiami VMI prie FM veiksmai ir bylos išsprendimas neturės įtakos jų teisėms ar pareigoms.

Pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras atstovo advokato L. S. skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl LR aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) 2018 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 1 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d., ir redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., ir redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 12 d.).

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus 2017 m. lapkričio 24 d. patikrinimo akte Nr. 15861607 (I t., b. l. 43-46) konstatuota ir skundžiamu sprendimu patvirtinta, kad pagal pareiškėjos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras vedamą atliekų apskaitą ir pateiktą metinę atliekų apskaitos ataskaitą Sąvartyne 2016 metais pašalinti atliekų kiekai nesutampa su Mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijoje KIT717 už 2016 metus pateiktais kiekiais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių moka aplinką teršiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka privalo turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, kuriuose nustatyti teršalų išmetimo į aplinką normatyvai.

Aplinkos apsaugos agentūros Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime (toliau – ir TIPK) Nr. T-Š.9-2/2014, išduotame 2014 m. gruodžio 4 d. (I t., b. l. 16-22), pakeičiamos leidimo lentelės 37, 38 į 13, 14 lenteles, Atliekų veiklos nutraukimo planas ir Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas Šiaulių regiono nepavojingu atliekų sąvartynui.

TIPK 13 lentelėje numatoma, kad atliekų naudojimo veiklos kodas R10 (apdorojimas žemės, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklę) taikytinas iki 2015 m. sausio 1 d. miesto buitinių nuotekų valymo dumblui (19 05 05), tačiau nenumatyti kiti, ginčui aktualūs atliekų kodai (17 01 07, 17 01 03, 17 03 02, 17 05 04, 17 09 04, 19 08 02, 10 13 11, 20 02 02, 20 03 03). Šie kodai (17 01 07, 17 01 03, 17 03 02, 17 05 04, 17 09 04, 19 08 02, 10 13 11, 20 02 02, 20 03 03) priskirtini TIPK leidimo 14 lentelei „Leidžiamos šalinti atliekos“ (D1- kelių formavimui, atliekų perdengimui).

Pareiškėjos skunde ir pareiškėjos atstovų pasisakymuose akcentuojama, jog Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis mokamas pagal faktiškai per mokestinį laikotarpį sąvartyne pašalintų atliekų kiekį. Taip pat Pareiškėja akcentuoja, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 11 punkte numatyta, kad atliekų naudojimas – veikla, kurios pagrindinis rezultatas yra atliekas sudarančių medžiagų naudojimas konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų, arba veikla, kurios rezultatas yra atliekų paruošimas naudoti pagal tą paskirtį įmonėje arba visame ūkyje. Nebaigtinį atliekų naudojimo veiklų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, to paties straipsnio 16 dalyje numatyta, kad atliekų šalinimas – veikla, nepriskiriama prie atliekų naudojimo, net jei antrinis tokios veiklos rezultatas yra medžiagų ar energijos gavimas. Nebaigtinį atliekų šalinimo veiklų sąrašą nustato Aplinkos ministerija.

Taip pat pareiškėja nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus 2016 m. spalio 31 d. patikrinimo akte Nr. 15572405 (I t., b. l. 29) nurodoma, kad patikrinimo metu inertinės atliekos (plytų, betono ir kt. nuolaužos) laikomos atskirai 3 sekcijos kaupe ir naudojamos keliui jame formuoti.

Pažymėtina, kad Atliekų tvarkymo įstatymu įgyvendinamos 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL 2008 L 312, p. 1) nuostatos. Direktyvos 3 straipsnio 15 punkte nurodoma, kad „naudojimas“ – bet kokia operacija, kurios pagrindinis rezultatas yra atliekų panaudojimas naudingu tikslu, pakeičiant jomis kitas medžiagas, kurios priešingu atveju būtų buvusios panaudotos konkrečiai funkcijai atlikti, arba kurios rezultatas yra tai, kad atliekos parengiamos tai funkcijai atlikti, įmonėje ar visoje ekonomikoje. II priede pateikiamas neišsamus naudojimo operacijų sąrašas; to pateis straipsnio 19 punkte - „šalinimas“ – operacija, kuri nėra naudojimas, net kai tokios operacijos antrinis rezultatas yra medžiagų ar energijos atgavimas. I priede pateikiamas neišsamus šalinimo operacijų sąrašas. Minėtos direktyvos I priede pateikiamas Šalinimo operacijų (angliškai - Disposal operations) sąrašas, kuriame numatytas išvertimas ant žemės arba po žeme (pvz. sąvartynuose ir t. t.), dėjimas į atskiras sekcijas. II priede nurodytas Naudojimo operacijų (angliškai - Recovery operations) sąrašas, kuriame nurodytos operacijos, sietinos su atliekų atnaujinimu, perdirbimu, apdorojimu ir pan., viena iš jų – R10 (apdorojimas žemėje, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklę)

Taip pat pažymėtina, kad Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyno 2014 m. lapkričio 6 d. Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane (II t., b. l. 54) numatyta, kad inertinės atliekos šalinamos (D1 būdu) pritaikant jų savybes sąvartyno kelių formavimui, atliekų sluoksnių perdengimui. Pareiškėjos skunde nurodoma, kad Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas yra patvirtintas 2014 m. lapkričio 6 d. ir jame nurodyta, kad atliekos tinkančios atliekų perdengimui ir kelių formavimui nėra šalinamos.

Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. nepakito Atliekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytas atliekų prevencijos ir tvarkymo srityje taikomas toks prioritetų eiliškumas: 1) prevencija; 2) paruošimas naudoti pakartotinai prieš tai atskyrus produktus ar jų sudedamąsias dalis, netinkamus pakartotiniam naudojimui; 3) perdirbimas prieš tai atskyrus atliekas, netinkamas perdirbti; 4) kitoks naudojimas, pavyzdžiui, naudojimas energijai gauti prieš tai atskyrus atliekas, netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti; 5) šalinimas prieš tai atskyrus perdirbti ar kitaip panaudoti tinkamas atliekas. Tačiau po 2016 m. sausio 1 d. pareiškėjai neturint TIPK leidimo, numatančio ginčui aktualių atliekų (17 01 07, 17 01 03, 17 03 02, 17 05 04, 17 09 04, 19 08 02, 10 13 11, 20 02 02, 20 03 03) apdorojimą žemėje, naudingą žemės ūkiui ar gerinantį aplinkos būklę (R10), atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų laikymasis negali būti laikytinas lengvata, atleidžiančia nuo 2016 m. sausio 1 d. atsiradusios prievolės mokėti mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis.

Taigi pareiškėjos išsakytų argumentų visetas nepaneigia faktinio ginčui aktualių atliekų pašalinimo, pritaikant jų savybes kelių formavimui, atliekų perdengimui, ar laikymui.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijos Viršininkas 2015 M. Sausio 4 D. Nr. D1-5/VA-1 įsakymu patvirtintų Mokesčio už aplinkos teršimą sąvartynuose šalinamomis atliekomis deklaracijos KIT717 formos pildymo taisyklių 17 punkte numatyta, kad už deklaracijos nepateikimą, patikslintos deklaracijos nepateikimą mokesčių administratoriaus nurodymu, pavėluotą jos pateikimą ar neteisingą duomenų įrašymą mokesčio mokėtojas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka traukiamas atsakomybėn.

Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatyta, kad mokestis už aplinkos teršimą taikant tarifą apskaičiuojamas nuslėptą sąvartyne pašalintų atliekų kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio Įstatymo 7 priedėlyje, ir koeficiento 2. Pareiškėjos atstovo skunde nesutinkama dėl Įstatymo 7 priedėlyje nurodyto tarifo taikymo ir nurodoma, kad negalima nuslėpti to, kad yra oficialiai deklaruota.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-892-143/2015 pažymima, kad nors Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme (jo 2 straipsnyje) iš tikrųjų nėra pateikta nuslėptų teršalų sąvoka, tačiau sisteminiu šio įstatymo straipsnių aiškinimo būdu galima daryti išvadą, jog mokesčio už aplinkos teršimą nedeklaravimas ir jo nesumokėjimas šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytu laiku (ne vėliau kaip per 60 dienų nuo mokestinio laikotarpio (kalendorinių metų) pabaigos) būtent ir yra apmokestinamųjų gaminių bei pakuotės nuslėpimas šio įstatymo 9 straipsnio nuostatų taikymo prasme. Šiame kontekste pažymėtina, kad toks apmokestinamųjų gaminių bei apmokestinamosios pakuotės sampratos aiškinimas yra pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-928/2005 ir juo buvo naudojamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2042/2013, t. y. toks šios sampratos aiškinimas yra taikomas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje administracinių teismų praktikoje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, pripažįsta būtina laikytis tokio Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio aiškinimo ir šioje administracinėje byloje.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad 2016 m. pareiškėja kreipėsi į Agentūrą su prašymu pakeisti TIPK leidimą ir 2018 m. buvo išduotas TIPK leidimas. Pareiškėjos atstovo skunde nurodoma, kad pareiškėja 2016 m. gegužės 30 d. pateikė paraišką TIPK leidimui pakeisti dėl minėtuose raštuose išdėstytų pasikeitimų ir dėl kitų priežasčių. Paraiškoje TIPK leidimui pakeisti jau buvo įrašyta atliekų naudojimo veikla, toms atliekoms, kurios tinkamos atliekų sluoksnių perdengimams ir kelių formavimui.

Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. rugsėjo 2 d. rašte Nr. (28.1)-A4-8903 (I t., b. l. 8-9) nurodoma, kad 2015 m. spalio 27 d. pareiškėja raštu Nr. 15-E-1121 kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą su paklausimu ar dėl mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginių įvedimo į eksploataciją reikia keisti TIPK leidimą. Pareiškėjos VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro 2015 m. gruodžio 22 d. rašte Aplinkos apsaugos agentūrai (I t., b. l. 14-15) nurodoma, kad VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras tikslina šią informaciją: 1. Dėl atvirkštinės ozmozės filtrato valymo įrenginių; 2. dėl Šiaulių regiono komunalinių atliekų mechaninių biologinių apdorojimo (MBA) įrenginių. 2017 m. rugsėjo 5 d. rašte Nr. 17-E-824 (I t., b. l. 10-11) pareiškėja nurodo, kad pareiškėja 2016 m. gegužės 30 d. pateikė paraišką TIPK leidimui Nr. T-Š.9-2/2014 pakeisti, kurią Aplinkos apsaugos agentūra grąžino patikslinimui; šiuo metu paraiška TIPK leidimui Nr. T-Š.9-2/2014 pakeisti Aplinkos pasaugos agentūros antrąkart grąžinta patikslinimui ir teikia paraišką TIPK leidimui pakeisti dėl: 1. Šiaulių miesto nuotekų valykloje susidariusio ir pūdyto bei džiovinto dumblo panaudojimo sąvartyno šlaitų apželdinimui; 2. 2011 m. TIPK leidimo pakeitime įtrauktos papildomos sąlygos panaikinimo; 3. 2014 m. TIPK leidimo pakeitime įtrauktos sąlygos panaikinimo (kasmet iki gruodžio 1 d., koreguoti 38 lentelę peržiūrint priimamas atliekas pagal atliekų priėmimo kriterijus (įvertinti ir taikyti šių atliekų alternatyvius būdus); 4. 2014 m. TIPK leidimo pakeitime įtrauktos sąlygos pakeitimo (pasibaigus ketvirčiui iki kiekvieno sekančio mėnesio 15 dienos, Šiaulių RAAD pateikti į sąvartyną patenkančių atliekų mažinimo plano ataskaitą).

Iš aptartų dokumentų viseto negalima daryti išvados, kad pareiškėja ginčui aktualiu mokestiniu laikotarpiu (2016 metais) inicijavo būtent TIPK leidimo 12-13 lentelių pakeitimus, susijusius su leidžiamų šalinti (D1) / naudoti (R10) atliekų veiklos kodų ir pavadinimų pakeitimais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės 2017 m. lapkričio 24 d. patikrinimo akte Nr. 15861607 apskaičiuotas ir skundžiamu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 1 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintas pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras mokestinės prievolės dydis yra nustatytas taikant imperatyvias Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatas dėl nuslėptų sąvartyne pašalintų atliekų kiekio ir tarifo nustatymo, todėl pareiškėjos atstovo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras atstovo advokato L. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Laisvutė Kartanaitė

Jarūnė Sedalienė

Virginijus Stankevičius