Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-10-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-507-1035/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2023-01-04Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-10-10Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-10
Bylos Nr.
1A-507-1035/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25024-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Darius Pranka, Marijus Kursevičius, Valerij Lauš
Nuteistasis
A. B., R. B., V. M., I. R.
Advokatai
Kęstutis Blažys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-507-1035/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25024-2022-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.23.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos,

sekretoriaujant Ilonai Lonskai,dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei (nuotoliniu būdu),nuteistojo A. B. (A. B.) gynėjui advokatui Kęstučiui Blažiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti R. B., V. M. ir I. R., tačiau ši nuosprendžio dalis neskundžiama.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

A. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, t. y. jis 2022 m. liepos 7 d. apie 15.14 val. miško keliuke netoli pastato (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš I. R. už 42 Eur nusipirko 0,00010 g narkotinės medžiagos –karfentanilio, kuriuo I. R. neteisėtai, turėdama tikslą platinti, disponavo bendru sutarimu su V. M., ir šias narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė, kol 2022 m. liepos 7 d. 15.15 val. jas paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad bausmė yra neadekvati, kadangi jis pripažino kaltę ir padėjo atskleisti nusikalstamą veiką. Atkreipia dėmesį į tai, kad neplatino narkotinės medžiagos, o pats vartojo. Be to, pasak nuteistojo, atsižvelgiant į mažą narkotinės medžiagos kiekį, veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš nuteistojo A. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija skundžiamu nuosprendžiu nustatytų faktinių aplinkybių ir savo kaltės, tačiau nesutinka su veikos kvalifikavimu ir jam paskirta laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl veikos kvalifikavimo

Skundžiamu nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar platinti. Apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja, kad, atsižvelgiant į jo įgytą mažą narkotinės medžiagos kiekį, veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamojo nusižengimo sudėtis. Veikos pripažinimą baudžiamuoju nusižengimu lemia kaltininko neteisėtai disponuojamų narkotinių ar psichotropinių kiekis, t. y. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jas parduoti ar platinti.

Narkotinių medžiagų kiekis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos), kuriose nustatyta, koks atitinkamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis laikytinas nedideliu, dideliu ir labai dideliu. Nagrinėjamu atveju Rekomendacijose nustatytas konkrečios narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis atitinkamai lemia ir veikos kvalifikavimą pagal BK 259 straipsnio 1 ar 2 dalį.

Byloje nustatyta, kad A. B. neteisėtai įgijo 0,00010 g narkotinės medžiagos – karfentanilio. Pažymėtina, kad pagal Rekomendacijų 155¹ punktą toks karfentanilio kiekis viršija nustatytą nedidelį kiekį (0,00006 g), todėl, priešingai nei teigia nuteistasis, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kaip nusikaltimas, o ne baudžiamasis nusižengimas.

Dėl bausmės

Nuteistasis nesutinka su jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, teigdamas, kad ji yra neadekvati, nes jis pripažino kaltę ir padėjo atskleisti nusikalstamą veiką, be to, neplatino narkotinės medžiagos, o pats vartojo. Su šiais nuteistojo argumentais teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti.

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 (dvejų) metų. Pažymėtina, kad minimali laisvės atėmimo bausmė, kurią galima skirti už nusikaltimo padarymą, yra 3 mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas A. B. paskyrė sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo terminą nustatydamas tarp sankcijos minimumo ir vidurkio, t. y. 8 (aštuoniems) mėnesiams. Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas nustatė ne tik A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bet ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę –nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, t. y. turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, padarė naują tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, pagrįstai atsižvelgė į A. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis, t. y. kad jis teistas 13 kartų, be kita ko, už analogiškas nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba bausmės atlikimo vietoje. Pirmosios instancijos teismas, atsakydamas į A. B. ir jo gynėjo argumentus dėl realios laisvės atėmimo bausmės neskyrimo, teisingai pažymėjo, kad nuteistasis per pirmąjį 2023 m. pusmetį nuteistas penkis kartus, prieš tai Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžiu jam buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau nuteistasis toliau darė naujas nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, todėl to paties teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nuteistajam yra nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų bei alkoholio vartojimo, tačiau nuteistasis pats šių problemų nesprendė. Atsižvelgęs į minėtas A. B. ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik A. B. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, neatidedant jos vykdymo.

Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad iš ankstesnių A. B. teistumų matyti, jog jam buvo skirtos švelnesnės ir griežtesnės laisvės atėmimo bausmės, tačiau jos nebuvo efektyvios ir neatgrasė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenimis, A. B. 2021 m. sausio 22 d. buvo lygtinai paleistas iš Marijampolės pataisos namų ir 2021 m. gruodžio 10 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, tačiau, praėjus vos dviem mėnesiams, 2022 m. vasario 14 d. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 16 d. nuosprendžiu. Be to, A. B. net 3 kartus buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau ši priemonė nebuvo pakankamai veiksminga, kadangi nuteistasis nesilaikė jam paskirtų įpareigojimų, darė pažeidimus ir vėl nusikalto. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad A. B. daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, daugiausia už smulkias vagystes, viešosios tvarkos pažeidimus ir keliavimą viešuoju transportu be bilietėlio, be kita ko, ir už narkotinės medžiagos – fentanilio vartojimą be gydytojo paskyrimo, paskirtos baudos nesumokėtos. Šių aplinkybių visuma iš esmės neigiamai charakterizuoja A. B. ir rodo, jog nuteistojo padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o priešingai, nuteistajam tai yra įprasto elgesio tąsa, atspindinti pastarojo gyvenimo būdą bei požiūrį į visuomenėje priimtinas elgesio normas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ankstesni nuteistojo teistumai, probacijos taisyklių pažeidimai, baustumai administracine tvarka sudaro pagrindą spręsti, kad A. B. teigiamų išvadų dėl savo netinkamo ir nusikalstamo elgesio nedaro bei nededa pastangų jį keisti. Taigi, priešingai nei teigia nuteistasis, pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai bei paskyrė tinkamos rūšies bausmę – laisvės atėmimą, pagrįstai nustatydamas jo dydį tarp sankcijos minimumo ir vidurkio. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, A. B. paskirta bausmė, atsižvelgiant į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, iš tiesų yra labai švelni. Vien tai, kad, nuteistojo teigimu, jis narkotinių medžiagų neplatino, o tik vartojo, niekaip nepaneigia nuteistojo asmens ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam, kuris savo nusikalstamo elgesio nekeičia ir sistemingai daro nusikalstamas veikas, gali būti pasiekti paskiriant jam dar švelnesnę bausmę.

Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes (nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis, ankstesnius teistumus ir baustumus administracine tvarka, ankstesnių bausmių neefektyvumą ir kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. B. už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo

Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos matyti, kad iš A. B. valstybės naudai prašoma išieškoti 96,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis atlikinėja laisvės atėmimo bausmę. Be to, pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 322 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir nuteistojo A. B. gynėju paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. B. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. B. apeliacinį skundą.

Neišieškoti iš A. B. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Marijus KursevičiusValerij LaušDarius Pranka