Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2009-04-14 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-149/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-14
Bylos Nr.
2K-149/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalia Bajerčiūtė (pirm.), Viktoras Aidukas, Josifas Tomaševičius (pran.)
Nuteistasis
R. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-149/2009Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.1 2.1.7.4. 2.1.4.4.2. 2.3.6.4.5.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 14 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteista pagal BK 235 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2500 Lt) bauda.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, kuria nuteistosios R. K. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteista už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaip liudytoja davė melagingus parodymus, t. y. 2004 m. balandžio 27 d. 12.55–14.30 val., 2005 m. birželio 7 d. 10.45–12.50 val. ir 2005 m. birželio 16 d. 8.35–10.10 val. Vilniaus apygardos prokuratūroje, Vilnius, Rinktinės g. 9, bei 2005 m. spalio 26 d. 10.00–11.40 val. ir 2006 m. vasario 13 d. 13.00–14.30 val. Vilniaus apygardos teisme, Vilnius, Gedimino pr. 40/1, apklausiama kaip liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. 55-2-009-98, būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, ji davė melagingus parodymus apie tai, kad nematė, kaip 1998 m. liepos 6 d., apie 24.00–00.30 val., Varėnos r., (duomenys neskelbtini), V. M. tyčia nužudė D. M. , ir nežino, kas įvykdė D. M. nužudymą. Tokiais savo veiksmais R. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalį.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistoji R. K. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorė nurodo, kad abiejų instancijų teismai padarė pažeidimus, sukliudžiusius išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtus sprendimus. Kasatorė nurodo, kad byloje nėra jokių neginčytinų įrodymų, kurie leistų teigti, kad ji apklausų metu suvokė duodanti tikrovės neatitinkančius parodymus, suprato ir norėjo, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniame dokumente – apklausos protokole ir panaudota byloje. Mano, kad jos veikoje nėra būtinųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl nėra ir baudžiamosios atsakomybės pagrindo. Kasatorė teigia, kad ji nematė, kas nužudė D. M. ; nurodo, kad melagingais būtų galima laikyti tik jos parodymus, duotus 2004 m. birželio 11 d., tačiau jie buvo išgauti neteisėtais būdais, todėl negalima būtų teigti, kad ji davė juos tyčia, sąmoningai klaidindama pareigūnus ir to norėdama. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo apklaustas G.Norkūnas, tačiau tokių parodymų, kokie pacituoti nuosprendyje, G. Norkūnas teismui nedavė. Kasatorė teigia, kad BPK 22 straipsnio 3 dalyje numatytos kaltinamojo teisės jai nebuvo ir negalėjo būti realiai įgyvendintos, esant susiklosčiusiai teisinei situacijai. Taip buvo apribotos jos teisės. Jos prašymai pirmosios instancijos teisme apklausti D. M. bei V. K. ir pakviesti į posėdį psichologą buvo atmesti. Kasatorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis kitos bylos procesiniais dokumentais, padarė išvadą, kad liudytojo G. Norkūno ir kitos baudžiamosios bylos medžiaga yra pakankami įrodymai, neabejotinai patvirtinantys jos kaltę. Nuteistoji nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nenurodydamas motyvų, atmetė jos apeliacinio skundo argumentus, iš esmės jų nesvarstęs ir nevertinęs. Kasatorė mano, kad teismai pažeidė BPK 270 straipsnio nuostatas, 20 straipsnio 4 dalį ir 20 straipsnio 5 dalį, nes tam tikriems įrodymams suteikė išankstinę galią. Be to, teismai nemotyvavo, kuri jos parodymų dalis ir kodėl pripažinta melagingais parodymais. R. K. nurodo, kad jai nebuvo užtikrinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į nuteistosios R. K. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė siūlo kasacinį skundą atmesti. Byloje nenustatyta, kad nuteistoji R. K. , duodama melagingus parodymus, už kuriuos nuteista skundžiamu nuosprendžiu, sąžiningai klydo, tokių aplinkybių nenurodo ir pati nuteistoji. Prokurorė nurodo, jog kasatorės teiginiai, kad kaltinimas yra nekonkretus ir kad nežinoma kaltinimo apimtis, nepagrįsti, nes nuosprendžio nustatomojoje dalyje nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės išdėstytos glaustai ir tikslai, nurodyta nuteistosios veikos apimtis, aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamos veikos sudėties požymius, bei kitos aplinkybės, reikšmingos nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Prokurorė teigia, kad R. K. bylą nagrinėję teismai pagrįstai rėmėsi kaip vienu iš įrodymų kitoje baudžiamojoje byloje priimtais teismų nuosprendžiu ir nutartimis. Minėti teismų sprendimai yra įsiteisėję. Duomenų apie tai, kad šiuos procesinius dokumentus teismai priėmė pažeisdami baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ir todėl juose užfiksuota informacija laikytina niekine, nėra. Kasatorės skundo argumentai, kad jos byloje negalėjo būti apklausiamas kaip liudytojas G. Norkūnas , nes jis tyrė bylą dėl D. M. nužudymo ir joje palaikė valstybinį kaltinimą, todėl jo objektyvumas duodant parodymus kelia abejonių, atmestini. Aplinkybių, numatytų BPK 79-80 straipsniuose, dėl kurių G. Norkūnas negalėjo būti apklausiamas kaip liudytojas, byloje nenustatyta, tokių aplinkybių nenurodo ir kasatorė, o tas faktas, kad minėtas liudytojas nuteistąją apklausė ir atliko kai kuriuos kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus bei palaikė valstybinį kaltinimą V. M. baudžiamojoje byloje, neduoda pagrindo teigti, jog jis davė neobjektyvius parodymus R. K. byloje. Be to, jokių prieštaravimų dėl šio liudytojo apklausos pirmosios instancijos teisme nepareiškė nei pati R. K. , nei jos gynėja, nebuvo pretenzijų ir dėl jo duodamų parodymų teisingumo ir objektyvumo. Atmestinas kasacinio skundo argumentas, kad buvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis. Prokurorė nurodo, kad tiriant šią baudžiamąją bylą BPK 176 ir 215 straipsnių nuostatos nebuvo pažeistos. Prokurorė konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų sprendimų išvadų, kad R. K. tiesiogine tyčia davė melagingus parodymus, todėl pagrindo naikinti nuosprendį ir nutartį nėra.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios R. K. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 368 straipsnio reikalavimų

Kasacinis skundas iš esmės atitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje suformuotus reikalavimus kasaciniam skundui, tačiau skunde nurodytas apskundimo pagrindas ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šio pagrindo buvimą, nesiderina su kasacinio skundo prašymu panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir bylą nutraukti. Nors tokia kasacinės nutarties formuluotė ir yra numatyta BK 382 straipsnio 2 punkte, tačiau skundo argumentai nepatvirtina pagrindų, dėl kurių baudžiamoji byla turėtų būti nutraukta. Kasaciniame skunde pažymėta, kad kasatorei yra žinoma, jog kasacinės instancijos teismas įrodymų netiria, tačiau prašoma bylą nutraukti neįrodžius nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnyje, padarymo.

Didelę kasacinio skundo turinio dalį užima teorijos dėstymas apie nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnyje, sudėties požymius. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorė teisingai suprato šio nusikaltimo sudėties požymius, tačiau kasacinio skundo argumentai nepaneigia Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutarties išvadų, kad R. K. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Dėl BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimų

BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. R. K. ikiteisminio tyrimo metu 2004 m. birželio 11 d. duotus parodymus įvertino Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. kovo 6 d. nuosprendyje V. M. baudžiamojoje byloje. Toks įvertinimas aprobuotas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 23 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartimi. Kasaciniame skunde naujų aplinkybių dėl R. K. 2004 m. birželio 11 d. parodymų gavimo nepateikta ir teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti juos neteisėtai gautais. R. K. 2004 m. birželio 11 d. apklausta kaip liudytoja ir jos apklausos protokolas atitinka BPK 179 straipsnio reikalavimus. Kaip matyti iš Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. nuosprendžio, be kitų įrodymų, jis pagrįstas ir procesiniais dokumentais iš Vilniaus apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-30-2006, kurioje nuteistas V. M. . Tai neprieštarauja BPK 95 straipsnio nuostatoms. Šitie dokumentai buvo patikrinti Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. teismo posėdyje, nagrinėjant R. K. baudžiamąją bylą pagal BK 235 straipsnį, ir teismo pripažinti įrodymais. Nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimai.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrindamas teisės taikymo aspektu, byloje esančių įrodymų netiria ir jų nevertina. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. nuosprendžio pagrįstumas patikrintas apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartimi nuteistosios R. K. apeliacinis skundas atmestas. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus apeliacinės instancijos teisme buvo pažeistos BPK nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Teisėjų kolegija, patikrinusi kasacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepažeidė. Tai, kad pirmosios instancijos teisme buvo atmestas kaltinamosios gynėjos prašymas kviesti į teismo posėdį liudytojus V. K. ir D. M. , negali būti pagrindas pripažinti teismą šališku. Gynėjos prašymas buvo išnagrinėtas BPK 270 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir motyvuotai atmestas.

Dėl BPK 22 straipsnio 3 dalies reikalavimų

Kasatorė nurodo, kad jos kaltė pagrįsta įrodymais, išnagrinėtais kitoje baudžiamojoje byloje (V. M. ), kurių tyrime ji nedalyvavo, todėl, jos manymu, pažeisti BPK 22 straipsnio 3 dalies reikalavimai. BPK 22 straipsnio 3 dalyje pateiktas kaltinamojo teisių sąrašas, kuriame šios teisės aiškiai suformuluotos. Kasatorė nenurodo, kuri jos teisė konkrečiai pažeista ir tik išvardija teismų išvadas, su kuriomis ji nesutinka. Jos argumentas, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. nuosprendis pagrįstas įrodymais iš nuosprendžio, kuriuo nuteistas V. M. , nepagrįstas. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 6 d. nuosprendžiu, priimtu V. M. byloje, nustatyta, kad R. K. parodymai, duoti teisme, prieštarauja jos parodymams, duotiems apklausiant ją kaip liudytoją ir įtariamąją ikiteisminio tyrimo metu D. M. nužudymo byloje. Teismas pripažino R. K. parodymus, duotus 2004 m. birželio 11 d., atitinkančiais bylos aplinkybes, o kitus parodymus - melagingais. Ši aplinkybė nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nuosprendžiu V. M. baudžiamojoje byloje ir yra nenuginčijama.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pripažinta, kad R. K. 2004 m. balandžio 27 d., 2005 m. birželio 7 d., 2005 m. birželio 16 d., apklausiama kaip liudytoja prokuratūroje, bei 2005 m. spalio 26 d. ir 2006 m. vasario 13 d., apklausta teisme, V. M. baudžiamojoje byloje davė melagingus parodymus. Tai konstatuota Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nuosprendžiu, kurio išvada tapo vada pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 235 straipsnį. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnį būtina nustatyti šio nusikaltimo sudėties požymius. Labai svarbu nustatyti kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus. Tai padaryta Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. nuosprendžiu, kuriuo nustatyta, kad R. K. melagingus parodymus davė veikdama tiesiogine tyčia. Šiame nuosprendyje teisingai nurodyta, kad R. K. parodymų melagingumas nustatytas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nuosprendžiu, kuris paliktas galioti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 23 d. nutartimi. Šie teismų sprendimai palikti nepakeisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartimi; jie buvo perskaityti pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, kuriame dalyvavo kaltinamoji R. K. . Tų dokumentų išvardijimas, pagrindžiant Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendį, yra teisėtas. Dėl to teisėjų kolegija nenustatė kokių nors BPK 22 straipsnio 3 dalies pažeidimų.

Dėl BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų

Kasatorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadomis, kurias akceptavo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, ir nurodo, kad nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų. Ši norma reglamentuoja apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies surašymo klausimą. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Iš kasacinio skundo neaišku, kuo, pagal kasatorę, pasireiškia BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimas. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra išdėstyta R. K. melagingų parodymų esmė, o būtent, kad ji davė parodymus apie tai, jog 1998 m. liepos 6 d., apie 24.00-00.30 val., Varėnos r., (duomenys neskelbtini), nematė, kaip V. M. tyčia nužudė D. M. .

Taip pat kasatorė nenurodo, kokios konkrečiai teisės, garantuotos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, buvo pažeistos jos byloje ir kokie buvo tie pažeidimai. Kasaciniame skunde tik dėstomos bylos aplinkybės ir jų analizė, tačiau nagrinėjant bylą kasacine tvarka bylos aplinkybės nenustatinėjamos ir įrodymai nevertinami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistosios R. K. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Dalia BajerčiūtėViktoras AidukasJosifas Tomaševičius