Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-134-755/2017

teisėja Vitalija Ragauskienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00353-2015-9

2017 m. balandžio 7 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramunės Čeknienės ir Birutės Jonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. N. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016-10-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11-786/2016 pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovei V. N. dėl pažeistų teisių ginimo ir atsakovės V. N. priešieškinį dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos atitraukti stoginę nuo ieškovei priklausančios gyvenamo namo sienos, pašalinti želdinius iš jai priskirtos naudotis žemės sklypo dalies ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė V. N. be ieškovės sutikimo virš įėjimo į savo namo dalį įsirengė stoginę. Stoginė yra įrengta prie ieškovės sienos. Nuo stoginės vanduo teka į jos sklypo dalį, todėl žiemos metu susidaro ledas ant keliuko, kuriuo ji vaikšto. Dėl tekančio vandens, tirpstančio sniego buvo sugadintos namo sienos lentelės, nes vanduo tiška ant sienos, lango. Prašiusi atsakovės atitraukti stoginę, tačiau ji nesutiko. Dėl to ji negali tinkamai prižiūrėti savo namo dalies – negali remontuoti sienos. Be to, stoginė yra iki jos lango ir užstoja šviesą. Atsakovės dukra jai priskirtoje žemės sklypo dalyje (plane pažymėta B) be ieškovės sutikimo pasodino tujas ir taip susiaurino praėjimo taką. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Priešieškiniu prašė, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka būtų nustatyta pagal naujai parengtą planą.Parengtas 2015-08-14 planas atitinka faktinę tarp šalių nusistovėjusią žemės sklypo naudojimo tvarką. Palyginus su 2000 m. planu, yra padaryti minimalūs pakeitimai. Paaiškino, kad su ieškove yra gyvenamo namo bendrasavininkės ir joms priklauso po ½ dalį. Yra nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. Virš įėjimo į savo patalpas ji įsirengė stoginę. Stoginės dalį galima nuimti ir ieškovė laisvai gali prieiti prie savo dalies sienos. Prie stoginės įrengė lietvamzdį ir vanduo ant gyvenamo namo sienos nepatenka. Kadangi stoginė buvo pastatyta 2012 metais, o rašytines pretenzijas ieškovė merui pateikė tik 2014-05-11, todėl reikalavimas dėl stoginės turi būti atmestas. Mano, jog pagal žemės sklypo planą atsakovei priklauso prie laiptų kraštinės apie 10 cm pločio žemės ruožas. Kadangi laiptų aikštelės kraštas buvo negražus, todėl toje žemės dalyje pasodino tujas. Žemės sklypą naudoja pagal 2000 m. parengtą planą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Anykščių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas įpareigojo atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos atitraukti stoginę nuo ieškovei nuosavybes teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, sienos dalies per vieną metrą.Teismas įpareigojo atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, pašalinti želdinius iš ieškovei paskirtos naudotis namų valdos žemės sklypo dalies, esančios ten pat , plane pažymėtos raide „B“. Teismas bylos medžiaga nustatė, kad, atsakovė, statydama stoginę ir sodindama tujas, su ieškove nesitarė ir jos sutikimo nėgavo. Konstatavo, kad ginčas kilo dėl to, kad atsakovės pastatyta stoginė ribojasi su ieškovės namo siena ir dėl to ši negali tinkamai prižiūrėti sienos, stoginė „įeina“ į ieškovės sklypo ribas, o ant sklypų ribos pasodintos tujos trukdo naudotis esančiu taku, t. y. trukdo tinkamai naudotis nuosavybe pagal jos tikslinę paskirtį. Teismas pripažino, kad stoginės įrengimu yra pažeisti ieškovės interesai, atsakovės atlikti statybos darbai savavališkai, pažeidžiant Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą, dėl ko atsakovė yra įpareigotina atitraukti stoginę nuo ieškovės gyvenamojo namo sienos dalies sienos. Teismas nustatė, kad želdiniai – tujos pasodinti nuo laiptų aikštelės į ieškovės sklype, trukdo praeiti taku. Pripažino, kad atsakovė privalo užtikrinti, kad gretimo sklypo savininkė galėtų netrukdomai naudotis jai priklausančiu žemės sklypu ir sprendė, kad ieškovės teisės turi būti apgintos įpareigojant atsakovę pašalinti želdinius. Dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų teismas sprendė, kad nustačius sklypo naudojimo tvarką pagal pateiktą atsakovės planą, ieškovė, norėdama prieiti prie savo namo dalies sienos, esančios taškuose pagal pateiktą planą 32, 33, turėtų pereiti per atsakovės laiptų aikštelę, kad galėtų užeiti ant bendro naudojimo ploto, o nuo ieškovės sienos iki atsakovės ploto ribos – 0,70 m, be to, žemės sklypo planas parengtas ieškovei nedalyvaujant. Dėl atsakovės prašymo nustatyti bendrasavininkų pareigas – leisti pasinaudoti joms tenkančiomis žemės sklypo dalimis, sklype esančių statinių priežiūrai, įsipareigojimo , kad atsakovė remonto metu nuimtų stoginės lakštą, sprendė, jog tai nereiškia, kad nekils ateityje ginčų, nes šalių santykiai nėra taikūs. Nurodė, kad prašomos nustatyti pareigos nėra konkrečios ir aiškios, nes priklausys nuo bendrasavininkių valios.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2016-10-10 sprendimą ir ieškinio dalį dėl stoginės patraukimo nuo sienos per 1 metrą atmesti, priešieškinį tenkinti ir priteisti atsakovės naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Teigia, kad su teismo argumentais dėl stoginės atitraukimo nesutinka. Teismas neteisingai nurodė, jog stoginė yra prie ieškovei priklausančios sienos, nes šalys yra pasidalinusios tik namo izoliuotas patalpas, o pagrindinės namo konstrukcijos, vadovaujantis CK 4.76 straipsniu bei 4.82 straipsnio 1 dalimi, yra bendroji dalinė bendraturčių nuosavybė. Nurodo, kad ieškovė nepagrįstai teigia, kad stoginė trukdys prižiūrėti namo sieną, nes už sienos priežiūrą yra atsakinga ir atsakovė. Teismas tik remdamasis prielaida nurodė, kad stoginė trukdys atlikti sienos remontą, nes ji , atsakovė, sienos remontui neprieštarauja. Apeliantei nesuprantama, kodėl ieškovei netrukdo prie sienos esanti laiptų aikštelė, o mano, kad stoginė, kuri laikinai gali būti nuimama, trukdys. Apeliantė teigia, jog aplinkybė, kad nuo stoginės ant sienos bėga vanduo, neįrodyta. Teismas nekonstatavo, jog siena dėl stoginės yra gadinama. Pažymi, kad vandens nutekėjimo nuo stoginės klausimą galima spręsti proporcingomis priemonėmis, susijusiomis su lietvamzdžio pastatymo vieta ir pan., bet ne griaunant statinio dalį.Teigia, kad teismas, spręsdamas ginčą, nesivadovavo proporcingumo bei bendraturčių interesų pusiausvyros principais, nes ieškinio patenkinimu iš esmės nusprendė statinį nugriauti. Neįvertino kiek ieškovės nepatogumai proporcingi atsakovės teisėms, to kad stoginė, dengianti pusę laiptų aikštelės, yra nereikalinga. Ieškovės teisę bet kada patekti prie viršutinės namo sienos dalies nepagrįstai laikė svarbesne teise.Teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovė pažeidė Statybos įstatymo reikalavimus, kadangi ieškovei nepateikus pretenzijų dėl statinio per vienerius metus nuo statybos pradžios atsakovei statybą leidžiantis dokumentas (ieškovės rašytinis sutikimas) tapo neprivalomas.Atsakovė dėl jos pateikto priešieškinio nurodo, kad teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl plano bei naudojimosi tvarkos žemės sklypu prie ūkinių pastatų, o priešieškinio netenkino tik dėl prašomų naudojimosi prie laiptų pasikeitimų.Atsakovė nurodo, kad bendrai naudojamas plotas priėjimui prie ieškovės ūkio pastato jai nereikalingas, todėl bendro naudojimo plotas (takas) sutrumpintinas, o kitoje ūkio pastatų esantis plotas dalintinas tarp šalių pagal atitinkamai pagal ūkio statinių priklausimą, kadangi priešingu atveju atsakovė pagal dabar galiojančią naudojimosi tvarką negali statinio – garažo naudoti pagal paskirtį, kadangi teritorija nuo gatvės palei jos garažą priskirta ieškovei. Teigia, kad teismas, atmesdamas priešieškinį dėl sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo prie atsakovės laiptų, nepagrįstai namo sieną priskyrė ieškovei, jos namo daliai, nurodė, kad ieškovei tektų eiti per laiptus ar perlipti tvorelę, siekiant prieiti prie namo ties taškais Nr. 32 ir 33. Prie namo sienos ieškovė patenka iš savo naudojamo sklypo dalies. Nepagrįstai teismas nurodė, kad 70 cm plotis nepakankamas patekimui prie sienos, tuo tarpu atsakovei reikalingas 30 cm pločio plotas durų naudojimui ir jai priklausančiai durų aikštelei palei sieną. Mano, kad 70 cm pločio ruožas iki atsakovės durų nustatytinas kaip bendro naudojimo teritorija. Teigia, kad atsakovės prašoma patvirtinti tvarka atitinka teisėtumo, adekvatumo dalims bendrojoje nuosavybėje, socialinės taikos ir proporcingumo bei naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus. Konfliktiški santykiai nėra pagrindas atmesti priešieškinį.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad namo sienos ir laiptų aikštelė yra bendros, todėl stoginės statymas turėjo būti suderintas su ieškove, tačiau tai padaryta nebuvo. Teigia, dėl stoginės ieškovė negali patekti prie sienos dalies ir stogo. Siena dėl stoginės pūva, ji užstoja šviesą, vaizdą pro langą, per lietvamzdį nuo stoginės vanduo bėga į ieškovės sklypo dalį, ant tako. Neginčija, kad atsakovei reikalinga stoginė, bet ją gali pastatyti mažesnę. Nežinojo, kad pretenziją turi pareikšti raštu, žodžiu dėl pastatytos stoginės į atsakovę ne kartą kreipėsi. Nurodo, kad abi išsipirkusios žemę nusprendė parengti žemės sklypo planą, kuomet pastebėjo, kad atsakovės žemės sklypo dalis didesnė, todėl ieškovei atsakovė pamatavo žemės aplink garažus. Teigia, kad žemė pagal planą priklausė jai, ieškovei, bet ja nesinaudojo, nes žeme naudojosi atsakovė, kuri ir turi privažiavimą į garažą iš gatvės.Su 2014 m. parengtu planu dėl žemės prie garažų ieškovė būtų sutikusi, jeigu nebūtų padarytas bendras takas jos, ieškovės, žemėje palei betoninę tvorą Nr. 48-47-46. Teigia, kad atsakovės pateiktas žemės sklypo planas pažeidžia ieškovės interesus ir pastato ją į žymiai blogesnę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai , pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (CPK 12 straipsnis). Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 320 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkciją, neįskaitant išimties dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir viešojo intereso gynimo poreikio situacijų, vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Dėl to, peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skundo faktinio ir teisinio pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl prašymo tenkinti priešieškinį

Ši skundo dalis atmetama. Teisėjų kolegija, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams šiuo klausimu, jų nebekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir šioje dalyje priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra teisinio ar faktinio pagrindo (CPK 176, 263, 320, 327 straipsniai). Apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas šioje sprendimo dalyje netinkamai taikė įstatymus, vertino įrodymus, todėl jo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, atmetami kaip nepagrįsti (CPK 176 ir185 straipsniai).Papildomai kolegija pastebi, jog nors atsakovė priešieškiniu formulavo reikalavimą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jos parengtą projektą, faktiškai tai yra reikalavimas pakeisti jau esančią naudojimosi sklypu tvarką , kadangi ji nustatyta tarp šalių 2000-06-16 parengtu naudojimosi žemės sklypu planu ( t.I, b.l.8).Šiuo atveju neturi reikšmės ar ši tvarka registruota viešame registre, nes sutarties šalys nepasikeitė, ji šalims žinoma ir privaloma laikytis .Šalių sutarimu nustatytos tvarkos pakeitimai galimi. Naudojimosi tvarkos keitimas vieno iš bendraturčių iniciatyva galimas, jeigu įvyko tam tikri juridiniai faktai, kurie keičia nuosavybės teisinius santykius. Tačiau civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keičiama tik tada, kai tam yra svarių priežasčių. Teismų praktikoje tokiomis pripažintinos naujai paaiškėjusios ar atsiradusios aplinkybės, turinčios reikšmę daikto naudojimo tarp bendraturčių tvarkos nustatymui. Pavyzdžiui, keisti nustatytą naudojimosi patalpomis tvarką galima dėl patalpų pertvarkymo, kai jos neišliko, padidėjo ar sumažėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-976/2003), naudojimosi žemės sklypu tvarką – dėl tam tikrų statinių nugriovimo atsiradus neužstatytos žemės ir išnykus bendro naudojimo takų poreikiui, pakeitus naudojimosi statiniais tvarką ir dėl to atsiradus būtinybei patekti į juos kitiems bendraturčiams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).Bendrosios dalinės nuosavybės objekto (daikto) atžvilgiu nustatytos tvarkos pakeitimas esant bent vieno iš bendraturčių iniciatyvai yra leistinas, jei toks pakeitimas yra pozityvus, pagrįstas racionaliu daikto naudojimu arba daikto vertės pagerinimu, taip pat nedaro žalos ir nesuvaržo kitų bendraturčių teisių, taip pat jei toks pakeitimas nedraudžiamas įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2005). Teismai turi laikytis nuostatos, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi vieno iš bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau keičiami jo įsigijimo metu ar vėliau sudaryti šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007). Kai teisė nustatyti naudojimosi daiktu tvarką kaip vienas iš nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų jau įgyvendinta, savininko teisės nebus pažeistos, atsisakius keisti jau nustatytą naudojimosi tvarką, jei naujai siūloma tvarka neracionali ir įtvirtinanti neprotingą, neefektyvų daikto naudojimą. Šiuo atveju, kolegijos vertinimu, atsakovės siūlomos naudojimosi tvarkos pakeitimo priežastys yra siejamos su jos vertinimu racionalesniu žemės naudojimo pakeitimu ir siekiama jį perskirstyti greta atsakovės laiptų( 2 kv.m.), prie atsakovės laiptų akštelės, naudojimą po ūkiniais pastatais, greta jų, iš dalies priėjimų prie jų ir patekimo į garažą ind.4I1p iš (duomenys neskelbtini) gatvės, bet jos nėra tiek reikšmingos, kad vienai iš bendraturčių dėl siūlomo tvarkos pakeitimo prieštaraujant ji turėtų būti keičiama.Taip sprendžiant, atsižvelgiama,jog per laikotarpį nuo 2000 m., kai buvo patvirtinta esama naudojimosi sklypu tvarka, iki teisminio proceso pradžios, bendraturčių skaičius, šalių dalys nepasikeitė, pastatų plotai nepakito, naudojimosi namu, ūkiniais pastatais, žeme faktinė tvarka irgi nesikeitė.Nė viena šalių netvirtina, jog naudojimosi žeme tvarkos nesilaikoma ar dėl jos būtų kilę ginčų, pvz. atsakovei patenkant iš gatvės į garažą ind.4I1p. Ieškovė ir teismo posėdžio metu patvirtino, jog dėl to su kaimyne ginčų nekyla.Kolegijos vertinimu, iš dalies sutinkant ,jog naudojimosi žeme tvarka, ypač po ūkiniais pastatais, iš karto galėjo būti nustatyta racionalesnė, tas negali būti naudojama kaip priežastis esamą patvirtintą tvarką keisti, nes šalių valia 2000 metais ir buvo tokią tvarką nustatyti, jos iš esmės laikomasi.Kolegijos vertinimu, naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimas sąlygotų ne tiek žemės sklypu naudojimosi po ir greta ūkinių pastatų ar patekimo į atsakovės garažą pakeitimus, dėl kurių galimybės tarp šalių sutariama, kiek naudojimosi pasikeitimus ties atsakovės laiptų aikštele, kurie reikšmingai įtakotų į esamą naudojimosi tvarką ir neadekvačiai suvaržytų ieškovės kaip bendraturtės teises, leistų vienam iš bendraturčių nelygiaverčių pakeitimų sąskaita pasigerinti ankstesniu susitarimu nustatytą tvarką .Pagal dabar esančią tvarką atsakovė viena naudojasi 11 kv.m. žemės ties laiptais į jos naudojamą namo dalį ( plane ind. C) .Pagal patikslintą priešieškinį ši sklypo dalis padidėtų iki 17 kv.m. , t.y apie 50 %, ( t.II,b.l.102) ir tas padidėjimas būtų atliekama iš esmės išimtinai ieškovės dabar naudojamo sklypo sąskaita.Be to, greta padidėjusios dalies dar numatyta 9 kv.m. bendrai naudojamo sklypo, iš kurio maždaug 6 kv.m. būtų priskirta naudotis bendrai dabar ieškovės naudojamos sklypo dalies sąskaita.Tokiu būdu apie 12 kv.m. dabar naudojamos žemės, kuri yra arti šalių namo, ieškovė prarastų. Toks praradimas, kolegijos vertinimu, yra ženklus ir neadekvatus ieškovės teisių suvaržymas.Atsižvelgiant ir į pirmos instancijos teismo aptartus tvarkos pakeitimo trūkumus, teismo išvada dėl tvarkos pakeitimo netinkamumo vertinama kaip pagrįsta. Aplinkybė, jog ieškovė sutiko dėl tvarkos prie( po) ūkinių pastatų, priėjimų prie jų pakeitimo nereiškia, jog teismas ir turėjo dalinai tenkinti priešieškinį, šią tvarką dalinai pakeičiant.Nors sprendžiant dėl naudojimosi sklypu tvarkos nėra formuojami du atskiri nekilnojamojo turto vienetai ir jų atskyrimo projektai nerengiami, bet ir naudojimosi tvarkos pakeitimo( nustatymo) planas yra vientisas dokumentas, turi būti parengtas toks konkretus planas, kuris galėtų būti registruotas nekilnojamojo turto registre ir tai sudarytos sąlygos jo laikytis.Šalims sutinkant dėl dalies tvarkos pakeitimo, jos gali tą atlikti CK 4.81 straipsnyje nustatyta tvarka.Teismui savo nuožiūra atlikti perskaičiavimus ir taip nustatyti tvarkos atitikimą dalims nuosavybėje, reikštų faktiškai parengti savarankišką ir „registruotiną“ projektą savo iniciatyva. Proceso apeliacinės instancijos teisme buvo pasiūlyta šalims parengti ir teismui pateikti tokį projektą( CPK 179 straipsnis,160 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ), nes rinkti įrodymus – rengti planą savo iniciatyva procesinių priežasčių nenustatyta, bet šia galimybe šalys nepasinaudojo.

Dėl stoginės

Ši teismo sprendimo dalis keičiama, nes ,kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas šiuo klausimu netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir įvertino kai kuriuos įrodymus.Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė į negatorinio ieškinio teikimo atveju įrodinėtinas aplinkybes – ieškovė turi įrodyti esanti turto savininku ir daiktinių teisių pažeidimą, Vienok kolegija nesutinka su teismo išvada, jog bylos įrodymai pakankami išvadai, jog stoginė pažeidžia ieškovės interesus, o jos įrengimas vertintinas kaip savavališkas Statybos įstatymo prasme .Sutinkama su apeliacinio skundu argumentu, jog nėra pagrindo teigimui , jog stoginė įrengta prie ieškovei nuosavybės teise priklausančio namo dalies sienos, jeigu toks išsireiškimas sprendime suprastinas kaip sienos valdymas ne bendrosios nuosavybės teise. Byloje nėra ginčo ,jog gyvenamąjį namą šalys valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise ( lygiomis dalimis), bet sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra akcentuota kokia nuosavybės forma ieškovė valdo šio namo sieną, todėl galima konstatuoti šio teismo teiginio dviprasmiškumą.Vienok, kolegijos vertinimu, šis teismo išvados nekonkretumas ginčo išsprendimui neturi praktinės reikšmės. Kaip minėta, namas valdomas dalinės nuosavybės teise. Pagal CK 4.72 straipsnį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teise turtą bei juo disponuoti. Šalis gali reikalauti atidalyti jo dalį iš bendro turto ( CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti naudojosi juo tvarką ( CK 4.81 straipsnis). Šio ginčo atveju nustatyta naudojimosi turtu atskiromis izoliuotomis namo patalpomis tvarka, žemes sklypu, bet pats turtas neatidalytas. Tas reiškia, jog namo statybinės konstrukcijos, tame tarpe ir išorinė namo siena, už kurios yra ieškovės naudojamos patalpos ir greta kurios įrengta stoginė( taškai Nr.34-36 2015-08-14 plane ,t.I,b.l.102-103), valdoma šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise kaip bendraturčių.CK 4.93,4.98 straipsniai nenumato, kad savininko teisių gynimo galimybės priklausytų nuo to ar turtas valdomas nuosavybės, ar bendrosios , šiuo atveju dalinės, nuosavybės teise. Šalys yra bendraturčiais, ieškovė kaip viena iš jų turi teisę reikalauti jos nuosavybės teisės pažeidimų pašalinimo .Kolegijos vertinimu, byloje nepateikta pakankamų įrodymų, kurie leistų spręsti ieškovę įrodžius, jog stoginė pažeidžia ieškovės daiktines teises( CPK 12, 178 straipsniai).Sprendžiant dėl žalos darymo , nes stoginė įvertinta kaip savavališka statyba Statybos įstatymo nuostatų prasme, kolegija atkreipia dėmesį, jog teismas neįvertino, todėl be pagrindo netaikė sprendimo priėmimo metu galiojusių Statybos įstatymo, konkrečiai 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, jog statybos leidžiantiems dokumentams priskiriamas žemės sklypo ir gretimo žemės sklypo savininko (valdytojo) rašytinis sutikimas. Šio straipsnio 25 dalyje nustatyta, kad rašytiniai sutikimai tampa neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos.Šalys teigia, jog stoginė įrengta 2012 metais. Į savivaldybę dėl stoginės statybos ieškovė kreipėsi 2014 metų gegužę, ieškinys pateiktas 2015 metų kovą. Ieškovė nepateikė įrodymų,jog per vienerius metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams ji pateikė rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų ar pan. dėl statinio statybos.Taigi, vienerių metų terminas praleistas ir šiam terminui praėjus nebuvo pagrindo išvadai, jog rašytinis sutikimas tebėra privalomas, o jo nesant statyba negalėjo būti vertinama kaip savavališka.Be to, išvadą dėl ieškovės teisių pažeidimo teismas darė ir iš to, jog sprendė esant įrodyta, kad stoginė ribojasi su ieškovės namo siena ir sienos priežiūrai atsiranda kliūtys, stoginė užima jos valdomo žemės sklypo dalį, nuo stoginės lietvamzdžiu vanduo bėga į ieškovės sklypą. Kolegijos vertinimu, tokios išvados pagrįstos tik dalinai, bet teismo parinktas jų gynybos būdas vertinamas kaip neadekvatus ieškovės patiriamiems suvaržymams, be pakankamo teisinio pagrindo pažeidžiantis ir suvaržantis kito bendraturčio teises bei saugomus interesus.Netiksli išvada ,jog stoginė ribojasi su „ieškovės namo siena“, nes iš fotonuotraukų, šalių paaiškinimų matyti, jog pačios stoginės konstrukcijos su šia siena nesiliečia, o stoginės danga prie namo sienos neprigausta (atitraukta). Jos kraštas baigiasi po virš šios sienos esančio pastogės išorinio pakalimo. Kadangi stoginės konstrukcija ir danga su siena nesiliečia, baigiasi po pastogės pakalimu, kolegijos vertinimu, mažai tikėtina, jog pati stoginė daro kokią nors įtaką namo sienai. Gali būti, jog nuo stoginės kažkiek drėgmės patenka ir ant sienos, bet, kolegijos vertinimu, drėgmės ant išorinės sienos patekimas būtų neišvengiamas ir nesant stoginės. Atsižvelgtina,jog siena apkalta plastikinėmis dailylentėmis, kurios paprastai atsparios drėgmei, nors vieną jų teko perkalti ( pakeisti), tas neįrodo, jog tai tapo būtinu tik dėl papildomos drėgmės nuo stoginės patekimo, o ne kitų priežasčių.Sutiktina, jog stoginė sudarytų kliūčių sienos priežiūrai, pvz, keičiant lenteles, bet atsižvelgtina į tą, jog stoginės danga yra sudaryta iš atskirų dalių, lengvų konstrukcijų, tad,kilus reikalingumui keisti sienos lenteles ar atlikti kitokią sienos priežiūrą, stoginės dangos dalis gali būti laikinai nuardyta ir taip išvengta nepatogumų. Kadangi siena bendra, atsakovė negali daryti kliūčių, jeigu sienai bus reikalingas remontas ar priežiūra, ji privalo proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas tokiam turtui išlaikyti ir išsaugoti ( CK 4.76 straipsnis, CK 4.82 straipsnio 3 dalis) .Kaip nepagrįsta vertinama išvada, jog stoginė užima ieškovės valdomo žemės sklypo dalį. Stoginės konstrukcijos nesiremia į ieškovės naudojamo ar bendrai naudojamą sklypo dalis. Jos pritvirtintos prie atsakovės naudojamos namo sienos ir į laiptų aikštelės konstrukcijos šoną. Virš atsakovės naudojamos sklypo dalies yra tik stoginės konstrukcijos, dangos dalis, kuri baigiasi lietvamzdžiu ( t.I,b.l.38-45).Kitaip sakant, stoginės danga uždengia dalį bendrai ir dalį ieškovės atskirai naudojamos žemės (atsakovės laiptų aiktelės virš jos). Pačia žeme naudotis ji netrukdo. Stoginės danga skaidri, ji nesiekia ieškovės lango.Tai, jog nuo stoginės atmosferos vanduo pagal dabartinį lietvamzdžio sumontavimą patenka ant ieškovės žemės nereiškia, jog dėl to tikslinga stoginę vieną metrą atitraukti nuo ginčo sienos. Visų pirma, atitraukus stoginę vienu metru nuo sienos, bet nepakeitus dabartinio lietvamzdžio montavimo, ant likusios stoginės dalies patenkantis vanduo bėgs ten pat, t.y. nepatogumo ši priemonė nepašalins. Antra, pašalinus lietvamzdį, vanduo nuo stoginės toliau irgi bėgs ant ieškovės žemės. Trečia, pašalinus visą stoginę , vanduo nuo stogo bėgs ant atsakovės laiptų, o nuo jų ant ieškovės žemės iš dabar virš stoginės įrengto lietvamzdžio.Stogas kaip ir sienos yra bendras turtas, todėl ant jo patenkantis atmosferos vanduo turi būti surenkamas suderinant bendraturčių interesus ir poreikius. Kolegijos vertinimu, nėra praktinių priežasčių kodėl vanduo negalėtų būti surenkamas į talpą, lietvamzdžio gale techninėmis priemonėmis nukreipiamas į kitą mažiau aktualią vietą.Tenkinant ieškinį–atitraukiant stoginę per 1 metrą nuo sienos, kolegijos vertinumu, tai faktiškai reikštų, jog ji prarastų savo paskirtį -saugoti laiptus nuo kritulių, nes per maždaug 1 metro neuždengtą tarpą vanduo (sniegas) patektų ant durų, laiptų aikštelės. Teismo sprendimo dalis dėl želdynų pašalinimo nebuvo apskųsta, todėl dėl jos nepasisakoma, apibendrintai teismo sprendimo motyvai tuo klausimu vertinami kaip pagrįsti.

Kadangi pirmos instancijos teismo sprendimas keičiamas, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 5 dalimi keičiamas bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teismo procese paskirstymas.Ieškinį tenkinant dalinai( dėl želdynų) bei priešieškinį atmetant, sprendimas šios instancijos teisme dalinai priimtas ieškovės naudai. Ieškovė patyrė 21 Eur žyminio mokesčio ir 488 Eur atstovavimo išlaidų ( viso 509 Eur). Kadangi ieškinį sudarė du reikalavimai, vertinama, jog ieškinys tenkintas 50 proc. Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų santykiui, tad ieškovė gali pretenduoti į 10,5 Eur žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą. Atstovavimo išlaidos sudarė 488 Eur.Ieškinį tenkinus dalinai, o priešieškinį atmetus, bendrai atlygintinų išlaidų dydis nustatomas 2/3, t.y. 325 Eur( 488:3x2).Viso 335,5 Eur ( 325+10,5).Atsakovė pirmos instancijos teisme patyrė 960 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškinį tenkinus dalinai, o priešieškinį atmetus , ji irgi gali siekti dalies atstovavimo išlaidų atlyginimo. Šios išlaidos susijusios tiek su ieškinio, tiek priešieškinio nagrinėjimu, todėl vertinama ,jog tai sudaro 1/3 jų dalį- 320 Eur ( 960:3).Atliekant vienarūšių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteistina 15,5 Eur bylinėjimosi pirmos instancijos teisme išlaidų ( 335,5-320).Valstybės patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos paskirstomos tarp šalių po lygiai - po 7,34 Eur.Apeliacinės instancijos teisme dalinai tenkintas apeliacinis skundas – ieškinio dalis atmesta. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, jog apeliacinis skundas patenkintas 50 proc. Atsakovė sumokėjo 62 Eur žyminio mokesčio, patyrė 500 Eur atstovavimo išlaidų. Viso 562 Eur. Ieškovė patyrė 100 Eur atstovavimo išlaidų.Įvertinus patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų santykį, ieškovė turi atlyginti atsakovei 281 Eur ( 562 x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų, atsakovė ieškovei-50 Eur ( 100 x 50 proc.). Atliekant vienarūšių reikalavimų įskaitymą, iš ieškovės atsakovei priteistina 231 Eur ( 281-50).Apeliaciniame procese patirta 2,4 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, jos paskirstomos lygiomis dalimis po 1,2 Eur. Šios išlaidos neviršija minimalios išieškotinos sumos, todėl iš šalių valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti dalinai, Anykščių rajono apylinkės teismo 2016-10-10 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-11-786/2016 pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ ieškinį tenkinti dalinai, priešieškinį atmesti.

Įpareigoti atsakovę V. N. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, pašalinti želdinius iš ieškovei L. B. paskirtos naudotis namų valdos žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Anykščiai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos raide „B“.

Ieškinio dalį dėl stoginės perkėlimo atmesti.

Priteisti L. B. iš V. N. jos turėtų 15,5 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Išieškoti iš L. B. ir V. N. į valstybės biudžetą po 7,34 Eur pašto išlaidų, sumokant į VMI sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“ (įmokos kodas 5660).“

Priteisti iš L. B. V. N. naudai 231 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.