- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-04-05
- Bylos Nr.
- e1-604-287/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09671-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Kaltinamasis
- S. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė supaprastinto rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
S. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2021 m. gruodžio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį areštu 45 paroms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirtas areštas 30 parų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 7, 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis S. G. 2022 m. kovo 21 d., 16.10 val(duomenys neskelbtini) vairavo kelių transporto priemonę – krovininį automobilį „Volvo FH12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio matavimo prietaisu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0324 (patikros sertifikato Nr. 1660066) jam buvo nustatytas 2,39 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo S. G. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
S. G. parodymais, kad jis yra (duomenys neskelbtini) vienas iš savininkų. Iš viso jie yra keturi savininkai. Kiti savininkai yra jo sūnus M., žmona G. ir P. S.. Automobilis „Volvo FH12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė, kurios valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini), priklauso mažajai bendrijai. Jis yra ne tik šios bendrijos savininkas, tačiau ir darbuotojas, vežioja krovinius su jų mažajai bendrijai priklausančiu transportu. 2022 m. kovo 21 d. jis su minėtu krovininiu automobiliu ir puspriekabe važiavo į namus iš (duomenys neskelbtini), išsikrovęs krovinį. Alkoholį vartojo būdamas (duomenys neskelbtini) muitinėje. Alkoholį vartojo sekmadienį. Buvo labai daug pavartojęs alkoholio. Pirmadienį jautėsi normaliai, dėl to ir sėdo už automobilio „Volvo FH12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini) vairo, važiavo į namus, kurie yra adresu (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu yra ir mažoji bendrija. Važiuodamas alkoholio nevartojo. Krovininiame automobilyje buvo rastos tuščios alkoholio degtinės ir sidro talpos, šiuos gėrimus išgėrė sekmadienio naktį. 2022 m. kovo 21 d. jis važiavo keliu (duomenys neskelbtini). Važiuodamas sustojo nusišlapinti, prie jo priėjo policijos pareigūnės. Policijos pareigūnės pasakė, kad reikės pasitikrinti neblaivumą, jis sutiko. Jam buvo nustatytas neblaivumas 2,39 promilės. Tai buvo antro pūtimo metu nustatytas toks neblaivumas. Krovininiu automobiliu važiavo vienas. Savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl padarytos veikos labai gailisi. Krovininiame automobilyje ir puspriekabėje jokio krovinio nebuvo. Krovininis automobilis ir puspriekabė priklauso mažajai bendrijai. Krovininis automobilis yra bendrijos įsigytas už grynus pinigus, tačiau jis yra užstatytas pasiėmus paskolą. Krovininis automobilis įsigytas, jei gerai pamena, 2013 metais. Kiek tiksliai mokėjo už įsigytą krovininį automobilį, nepasakys, nes nepamena, galėjo už jį mokėti apie 17 tūkstančių eurų. Puspriekabė priklauso jų mažajai bendrijai. Ji nėra užstatyta. Kada tiksliai ją įsigijo, nepasakys, gal prieš kokius tris metus laiko. Už ją, jei gerai pamena, mokėjo apie 5000 eurų.
Liudytojos M. Z. parodymais, kad 2022 m. kovo 21 d. dirbo kartu su kolege J. T.. Kažkur apie 15.50 val. buvo gautas pranešimas iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad keliu (duomenys neskelbtini) važiuoja sunkvežimis. Buvo nurodytas sunkvežimio priekabos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Budėtojas informavo, kad sunkvežimis su priekaba, važiuodamas keliu, pavojingai manevruoja ir, kad galimai vairuotojas neblaivus. Su kolege tarnybiniu automobiliu važiavo link nurodytos vietos, budėtojas nurodė, kad krovininis automobilis važiuoja per pervažą ir artėja link (duomenys neskelbtini) esančios žiedinės sankryžos. Gavusi šią informaciją, su tarnybiniu automobiliu sustojo kelyje (duomenys neskelbtini), ties posūkiu, vedančiu į (duomenys neskelbtini) miestelį. Joms sustojus minėtoje vietoje, pro šalį pravažiavo mėlynos spalvos krovininis automobilis su priekaba. Ji matė, kad pravažiuojančiame krovininiame automobilyje su priekaba už vairo sėdi vyriškis. Matė, kad daugiau asmenų krovininio automobilio salone nėra. Krovininis automobilis su priekaba pravažiavęs pro šalį, sustojo, galimai, už šešių metrų nuo jų tarnybinio automobilio. Pagal priekabos valstybinį numerį suprato, kad tai tas pats krovininis automobilis, dėl kurio buvo gautas pranešimas. Kolegė J. T. išlipo iš tarnybinio automobilio ir pirma priėjo prie sustojusio krovininio automobilio vairuotojo. Ji taip pat priėjo prie sustojusios transporto priemonės. Jai priėjus prie sustojusios transporto priemonės, pamatė, kad vairuotojas yra išlipęs iš krovininio automobilio ir stovi prie kelkraščio. Matė, kad transporto priemonėje kitų pašalinių asmenų nebuvo. Paklausė asmens, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, vyriškis į klausimą atsakė nerišliai, todėl dar kartą paklausė, ar vyriškis vartojo alkoholinius gėrimus. Vyriškis nurodė, kad alkoholį gėrė prieš dvi valandas. Kokį jis alkoholį gėrė, nesakė. Juto nuo vyriškio sklindantį alkoholio kvapą, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Vyriškis, eidamas link tarnybinio automobilio, svirduliavo į šonus. Asmens buvo paklausta, kodėl jis vairuoja būdamas neblaivus, tai iš jo atsakymas buvo gautas, kad jis ir taip gali vairuoti. Asmuo buvo patikrintas alkoholio matavimo prietaisu. Pirmu pūtimu krovininio automobilio vairuotojui buvo nustatytas 2,51 promilių neblaivumas, o antru pūtimu asmeniui nustatytas 2,39 promilių neblaivumas. Iš vyriškio pateikto vairuotojo pažymėjimo buvo nustatyta, kad krovininį automobilį vairavo S. G..
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Kelyje stovi mėlynos spalvos „Volvo“ sunkvežimis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su mėlynos spalvos puspriekabe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Sunkvežimis stovi priekiu į (duomenys neskelbtini) pusę. Sunkvežimio viduje rasta ir paimta tuščia skardinė „Fizz cider“, taip pat rastas ir paimtas stiklinis tuščias butelis su baltos spalvos etikete, ant kurios yra užrašas „Talka“, užsuktas kamšteliu.
Neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad S. G. 2022 m. kovo 21 d. 16.12 val. nustatytas 2,51 promilių neblaivumas, 16.34 val. nustatytas 2,39 promilių neblaivumas. S. G. su tikrinimo rezultatais sutiko.
Iš duomenų apie transporto priemonės „Volvo FH12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registraciją matyti, kad transporto priemonė ir puspriekabė registruotos (duomenys neskelbtini) vardu.
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad atitinkamų parametrų transporto priemonės „Volvo“ vidutinė kaina yra 9620 eurų.
Iš S. G. pateiktos (duomenys neskelbtini) pažymos ir ilgalaikio turto apskaitos kortelės matyti, kad įmonė įsigijo vilkiką, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2013 m. sausio 16 d. už 17900 eurų, transporto priemonės likutinė vertė 2000 eurų.
Kaltinamojo S. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę – krovininį automobilį „Volvo FH12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis S. G. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, tačiau prašė jam arešto bausmę sumažinti iki 50 parų arešto, baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise terminą sutrumpinti iki 2 metų, išieškotinos sumos mokėjimą išdėstyti dalimis per 2 metus.
Prokurorė pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo S. G. skirti 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 40 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2021 m. gruodžio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 30 parų arešto bausme, bausmes visiškai sudedant, ir galutinę bausmę skirti 70 parų arešto. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant turto vertės dalį – 5000 eurų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 22 d.
Kaltinamojo S. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktai).
Skirdamas bausmę kaltinamajam S. G., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Kaltinamasis S. G. teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, baustas administracine tvarka, dirba. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) S. G. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės siūlomą bausmę – 60 parų arešto.
Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. G. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrintina su 2021 m. gruodžio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 30 parų arešto bausme visiškai jas sudedant ir skirti galutinę bausmę – 70 parų arešto.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Kadangi S. G. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis turima specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams (BK 68 straipsnis).
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2022 m. kovo 22 d. nutarimu S. G. skirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymas ir dokumento, vairuotojo pažymėjimo, paėmimas ir nuo šio momento S. G. realiai buvo suvaržyta galimybė naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metus, termino pradžia skaičiuotina nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę – 2022 m. kovo 22 d. iki paskirtos arešto bausmės vykdymo pradžios ir nuo paskirtos arešto bausmės atlikimo momento – likusį teismo paskirtą terminą. Toks paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino skaičiavimas atitinta tiek BK 68 straipsnio 4 dalies, tiek BPK 357 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šiame kontekste pastebėtina tai, jog baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas yra siejamas būtent su de facto (faktiškai) kaltininko patiriamais suvaržymais, todėl nuteistajam atliekant arešto bausmę jos vykdymas sustabdomas iki paskirtos bausmės atlikimo – pagrindo toliau vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę atsiradimo.
Kaltinamasis S. G. prašė jam skiriamą arešto bausmę sumažinti iki 50 parų arešto, o baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimą naudotis specialia teise – terminą sutrumpinti iki 2 metų. Teismas šiuo atveju neįžvelgia pagrindo, kodėl kaltinamajam turėtų būti skirta mažesnė bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonė, nei siūlo prokurorė. Kaltinamasis savo nusikalstamu elgesiu padarė vieną iš grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, be to, būdamas recidyvistu, todėl taikyti mažesnę bausmę bei baudžiamojo poveikio priemonę, nėra pagrindo. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis nesutikdamas su jam paskirta bausme ar baudžiamojo poveikio priemone turi teisę prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kadangi šiuo atveju konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui – (duomenys neskelbtini), kuris nežinojo, kad jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę vairavo neblaivus kaltinamasis, todėl krovininis automobilis „Volvo FH12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliktinas (duomenys neskelbtini), o tam, kad turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės tikslas būtų pasiektas, iš S. G. išieškotina konfiskuotino turto dalies vertę atitinkanti pinigų suma – 5000 eurų.
Kaltinamasis prašė išieškotinos sumos – 5000 Eur mokėjimą išdėstyti dalimis per 2 metus. BK 74 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisines pasekmes, tačiau įstatymas nenumato baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo atidėjimo ar išdėstymo galimybės, nes nei BK 72 straipsnis, nei BPK nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo (BPK VII dalis), nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nenumato galimybės išdėstyti dalimis tam tikram laikotarpiui iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimą. Priešingai, vadovaujantis BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktu ir 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, tai yra, įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir šis kaltinamojo prašymas atmestinas.
S. G. paskirtos kardomosios priemones – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Daiktai, turintys reikšmės nuskalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- transporto priemonė „Volvo FH12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) puspriekabė, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktini (duomenys neskelbtini);
- tuščia skardinė „Fizz cider“ ir tuščias butelis su baltos spalvos etikete, ant kurios yra užrašas „Talka“, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini;
- ilgalaikio turto apskaitos kortelė, pažyma paliktinos saugoti prie bylos medžiagos;
- S. G. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
pripažinti S. G. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti S. G. 40 (keturiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2021 m. gruodžio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 30 parų arešto bausme ir skirti galutinę bausmę – 70 (septyniasdešimties) parų areštą.
Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Nuteistajam S. G. išaiškinti, kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Jei nuteistasis S. G. neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, S. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.
Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – 3 (trejų) metų terminą pradėti skaičiuoti nuo 2022 m. kovo 22 d., jos vykdymą stabdyti arešto bausmės atlikimo laikotarpiu ir vykdymą tęsti po arešto bausmės atlikimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 ir 6 dalimis, S. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti krovininio automobilio „Volvo FH12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės dalį – 5000 (penkis tūkstančius) eurų.
S. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus turinčius reikšmės nuskalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- transporto priemonę „Volvo FH12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) puspriekabę, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), palikti (duomenys neskelbtini);
- tuščią skardinę „Fizz cider“ ir tuščią butelį su baltos spalvos etikete, ant kurios yra užrašas „Talka“, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti;
- ilgalaikio turto apskaitos kortelę, pažymą palikti saugoti prie bylos medžiagos;
- S. G. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.
Nuteistasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei nuteistasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.