- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-02
- Bylos Nr.
- TS-17-448/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-91-1-00382-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Jakučiūnienė
- Nuteistasis
- M. L.
- Kategorijos
- 2.1.9.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.5.14.2Skundo dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo nagrinėjimas (BPK 360 str.)
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. L. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Nr. 357-103 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas:
1. Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių 10 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;
2. Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio l dalį, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta 6 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2014 m. spalio 21 d., bausmės pabaiga – 2020 m. spalio 21 d. Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2019 m. liepos 2 d. Šiuo metu bausmę nuteistasis atlieka lengvosios grupės sąlygomis.
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. rugpjūčio 7 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) priimtu nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Nr. 357-103 nutarė nuteistajam M. L. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija savo nutarime nurodė, jog nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas penktą kartą. Šiuo metu nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip ¾ dalis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Bausmės atlikimo metu nuteistasis įgijo vidurinį išsilavinimą ir specialybę. Šiuo metu nuteistajam yra suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos. Nuteistasis dirba, jis dalyvavo ne tik privalomose, bet ir daugybėje papildomų resocializacijos programų. Tačiau būtina įvertinti ir tas aplinkybes, kurios nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Nuteistajam praeityje 3 kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis visus kartus pažeidė jam nustatytas sąlygas ir įvykdė naujus nusikaitimus. Nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų. Atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namuose, nuteistasis buvo pateikęs prašymą dėl savanoriško didesnio ieškinių mokėjimo, tačiau Alytaus pataisos namuose jis tokio prašymo nepateikė. Pastebimas prastas priežasties ir pasekmės suvokimas, nuteistasis nesuvokia alkoholio vartojimo pasekmės, šią problemą minimalizuoja. Nuteistajam būdingas ir nusikaltimų modelis. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo, tačiau visgi nepakankamai, kadangi ji vis dar yra vertinama kaip vidutinė, išlieka daug kriminogeninių veiksnių – nuostatų, mąstymo ir elgesio problemos, gyvenimo stilius ir draugai, lėšų tvarkymas ir pajamos, ankstesni teisės bei režimo pažeidimai. Komisija padarė išvadą, jog nuteistasis M. L. neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta ir visa tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo vadovaudamasi Komisija nusprendė, jog nuteistajam M. L. negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
2019 m. rugpjūčio 14 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose gautas nuteistojo M. L. skundas dėl Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Nr. 357-103. Skunde nuteistasis prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodė, jog Komisijos nutarimas jo atžvilgiu priimtas netinkamai įvertinus visas esamas bei galimas aplinkybes. Nuteistojo teigimu, nėra galima remtis pagal OASys metodiką nustatyta jo nusikalstamo elgesio rizika, kadangi ši metodika neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir nėra tokių specialistų, kurie gebėtų tinkamai įvertinti nuteistojo asmenybę bei jo nusikalstamo elgesio riziką. OASys vertinimo metodika yra sukurta Skandinavijos šalimis, be to, šia metodika nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas gali būti neobjektyvus, neatitinkantis tikrosios nuteistojo asmenybės. Spręsdama jo lygtinio paleidimo klausimą, Komisija privalėjo įvertinti jo elgesį viso bausmės atlikimo metu bei asmenybę. Komisijos nutarimas grindžiamas jo praeitimi ir nėra vertinamas dabartinis jo elgesys. Komisija savo nutarime jam rekomendavo dalyvauti resocializacijos programose, siekiant spręsti alkoholio vartojimo problemą, tačiau ši rekomendacija jam skiriama jau ne pirmą kartą. Šią rekomendaciją jis jau yra įvykdęs, turi tai patvirtinantį dokumentą, todėl tokia Komisijos rekomendacija yra visiškai nepagrįsta, perteklinė. Anot nuteistojo, visiškai netikslinga jam būtų antrą kartą dalyvauti alkoholio vartojimo problemos sprendimo programose. Jis nevengia finansinių įsipareigojimų vykdymo. Komisija teisingai pastebėjo, jog Vilniaus pataisos namų administracijai jis buvo pateikęs prašymą dėl didesnių piniginių sumų išieškojimo, tačiau ši nepagrįstai motyvavo savo nutarimą tuo, kad tokio prašymo jis nepateikė Alytaus pataisos namuose. Nuteistojo manymu, perkėlus jį į Alytaus pataisos namus, šios įstaigos administracija turėjo vadovautis minėtu jo prašymu ir atlikinėti didesnes išskaitas, o, to negalint – informuoti jį apie tai, kad šis turėtų pateikti naują prašymą dėl didesnių išskaitų atlikimo. Komisijos nutarime nurodyti motyvai dėl alkoholio vartojimo problemos grindžiami vien jo praeitimi. Nuteistasis pažymėjo, jog jis jau dalyvavo net keliose programose, skirtose alkoholio vartojimo problemai spręsti. Jis jau padarė atitinkamas išvadas dėl alkoholio vartojimo, pasikeitė ir jo suvokimas dėl šios problemos. Nuteistojo teigimu, jis jau yra išsprendęs alkoholio vartojimo problemą. Komisija visiškai neteisingai ir nepagrįstai savo nutarimą grindė tuo, kad, neva, jis savo kaltę pripažino tik iš dalies. Šiuo atveju jo kaltės pripažinimo klausimas aplamai neturėtų būti vertinamas, kadangi tai nėra susiję su bausmės vykdymo procesu. Nuteistasis pabrėžė, jog jis pirmą kartą atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Bausmės atlikimo metu jis padarė tinkamas išvadas, dirba, vykdo turimus finansinius įsipareigojimus, aktyviai dalyvauja tiek privalomose, tiek ir papildomose resocializacijos programose. Jis nevengia skirti laiko saviugdai. Nuteistojo įsitikinimu, visos jo skunde nurodytos aplinkybės buvo pakankamas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. L. skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai yra išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgiant į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikoje lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 dalyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Nagrinėjamu atveju bausmės atlikimo metu nuteistojo M. L. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas penktą kartą. Nuteistasis M. L. yra atlikęs įstatyme nustatytą ½ dalį bausmės, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistajam formaliai galėtų būti taikomas BVK 157 straipsnyje numatytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nustatyti vien tik formalųjį paleidimo kriterijų šiuo atveju nepakanka, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba, vykdo turimus finansinius įsipareigojimus bei individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra skatintas, palaiko artimus socialinius ryšius. Nors šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau vien tokios aplinkybės negali būti sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjimo klausimo reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Iš 2019 m. rugpjūčio 7 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-100 matyti, jog Komisijos posėdis buvo teisėtas, kadangi ją sudarė 6 Komisijos nariai, iš kurių 2 nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir 4 nariai pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam.
Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio rizika nustatinėjama bei vertinama pagal OASys vertinimo metodiką. Šiuo atveju nuteistojo M. L. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė – 84 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 40 balų sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar net 44 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar galėtų sumažinti. Be to, toks nustatytas nusikalstamos elgesio rizikos vertinimas jau yra artimas aukštai nusikalstamo elgesio rizikai (nuo 100 balų). Nuteistojo pakartotinio nusikaltimo bei smurtinio nusikaltimo rizikos vertinamos kaip vidutinės. Skunde nuteistasis nesutinka su nustatytu jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, kritikuoja pačią OASys vertinimo metodiką, kaip nesuderintą su Lietuvos Respublikos teisės aktais, tačiau visi šie nuteistojo skundo teiginiai yra tik deklaratyvaus pobūdžio, niekuo nepagrįsti.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis M. L. šiuo metu atlieka jam paskirtą galutinę subendrintą 6 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Praeityje nuteistasis jau buvo teistas net 7 kartus. Nuteistojo teistumų sąraše dominuoja nusikalstamos veikos nuosavybei. Nuteistajam būdingas ir nusikaltimų modelis, o tai atitinkamai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nuteistojo nusikaltimai vis sunkėjo, paskutiniai jo nusikaltimai – smurtinio pobūdžio. Vien jau pirmiau paminėtos aplinkybės dėl ankstesnių teistumų nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo jo didelį pavojingumą visuomenei, todėl jis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri itin stipriai paveiktų ir kardinaliai įtakotų nuteistąjį, jog jis akylai laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skunde nuteistasis apeliuoja į tai, jog Komisija nepagrįstai savo nutarime nurodė, kad jis nepripažįsta savo kaltės dėl padarytų paskutinių nusikalstamų veikų. Šiuo aspektu teismas pažymi, jog asmens kaltės pripažinimas ar nepripažinimas neturi esminės reikšmės lygtinio paleidimo taikymui, kadangi ši aplinkybė jau buvo įvertinta priimant nuteistojo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį ir skiriant jam bausmę.
Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau tris kartus buvo taikytas terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis pažeidė šiuo institutu nustatytas sąlygas, padarė naujas nusikalstamas veikas. Taigi būtina pažymėti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutą esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiu kriminogeniniu veiksniu dar ir šiuo metu įvardinami ankstesni teisės bei režimo pažeidimai.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą bei suvirintojo specialybę. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba. Būdamas laisvėje nuteistasis niekur nedirbo, registravosi Užimtumo tarnyboje. Paties nuteistojo teigimu, kartais jis laisvėje dirbdavo nelegalius sezoninius darbus. Išėjęs į laisvę, nuteistasis planuoja įsidarbinti (duomenys neskelbtini), pristatė tai patvirtinantį dokumentą. Nors nuteistasis yra nurodęs, jog, išėjęs į laisvę, jis ketina legaliai įsidarbinti, tačiau, vertinant tas aplinkybes, jog laisvėje jis nevengė ir nelegalaus darbo, turi didelių dar neatlygintų finansinių prievolių, todėl toks nuteistojo teiginys dėl jo įsidarbinimo negali būti sureikšmintas, kadangi tai neduoda jokių garantijų dėl to, kad būdamas laisvėje nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis pajamomis. Kaip nurodęs pats nuteistasis, laisvėje jis gaudavo bedarbio pašalpą, kurios dalį atiduodavo savo motinai. Jam nuolat trūkdavo pinigų, todėl ir darydavo nusikaltimus. Teismas pažymi tai, jog nuteistasis vis dar tebeturi didelių finansinių įsipareigojimų. Kaip matyti iš Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus pažymos, nuteistojo vardu gauti vykdomieji raštai, kurių bendra suma siekia net 12 044,90 Eur, iš kurių 2019 m. balandžio 1 d. nuteistasis buvo atlyginęs 2720,25 Eur. Akivaizdu, jog, nuteistajam išėjus į laisvę, jo integraciją į visuomenę stipriai apsunkins turimi tokie dideli finansiniai įsipareigojimai, kurių egzistavimas gali paskatinti nuteistąjį vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų.
Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis palaiko socialinius ryšius su tėvais, trimis seserimis, broliu ir kitais giminaičiais. Bausmės atlikimo metu jis buvo lankomas pasimatymų metu. Tačiau nuteistasis buvo teistas ir už smurtavimą prieš savo seserį. Laisvalaikiu nuteistasis mėgdavo važinėtis dviračiu, leisdavo laiką su draugais, su kuriais kartu gerdavo alų, o, pinigams pasibaigus, jie prasimanydavo neteisėtų būdų kaip jų gauti. Dauguma nuteistojo nusikaltimų padaryti būnant kompanijose ir apsvaigus nuo alkoholio. Pats nuteistasis pripažino, jog jis yra linkęs pasiduoti kitų neigiamai įtakai. Nuteistasis nurodė, kad jis nuo 17 metų pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, iš pradžių vartojo sidrą, o vėliau alų. Teigia, jog šiuo metu alkoholio vartojimas nėra jam aktuali problema, nes jis atlikinėja bausmę ir nevartoja alkoholio. Nuteistojo elgesyje buvo ir smurto proveržių, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis buvo sumušęs savo seserį, be to, ir šiuo metu jis atlieka bausmę būtent už smurtinius nusikaltimus. Dauguma nuteistojo nusikaltimų padaryti apsvaigus nuo alkoholio. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis aktyviai dalyvavo specialiose socialinės reabilitacijos programose, skirtose alkoholio vartojimo problemos sprendimui, tačiau nėra jokių garantijų dėl galutinio šios problemos išsprendimo.
Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis yra emociškai kiek labilus, juntamas jo dirglumas. Nuteistojo savivertė yra adekvati, jis gan pasitikintis savimi. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, bendrauja sau artimesnių asmenų rate. Autoagresyvų elgesį nuteistasis neigia, praeityje nebuvo pasireiškęs save žalojantis elgesys. Nuteistasis yra bendraujantis, jis nusiteikęs geranoriškai, sugeba išlaikyti kontaktą. Nuteistasis stengiasi būti atviras ir nuoširdus. Pats nuteistasis įvardino vieną pagrindinių priežasčių, kuri skatino jį įvykdyti naujus nusikaltimus – tai bendravimas su neigiamą įtaką darančiais asmenimis, su kuriais jis dažnai ir leido laisvalaikį, nevengė vartoti svaigiuosius gėrimus. Nuteistojo elgesyje pastebimas greitas susierzinimas, agresijos apraiškos. Nuteistajam ne visuomet pavykdavo konstruktyviais būdais išspręsti kilusias bendravimo problemas, jas spręsdavo jėga, nes taip jam būdavo paprasčiau. Paskutiniai nuteistojo įvykdyti nusikaltimai yra smurtiniai, padaryti būnant apsvaigus nuo alkoholio. Kalbėdamas apie alkoholio vartojimo problemą, pats nuteistasis yra linkęs ją minimizuoti teigdamas, jog „tai nėra problema, nes kai norisi, tai ir išgeria, o jeigu nėra poreikio, tai alkoholio ir nevartoja“. Iš to galima teigti, jog nuteistasis pilnai nesuvokia alkoholio vartojimo įtakos jo elgsenai ir tai yra prastas priežasties – pasekmės suvokimas. Nors nuteistasis stengiasi ugdyti socialinius įgūdžius, koreguoti juos dalyvaujant terapiniuose užsiėmimuose, tačiau dėl savivokos stokos, turimų savų tvirtų įsitikinimų, egocentriško požiūrio, nuteistajam trūksta lankstumo bei gebėjimų atrasti daugiau alternatyvų sprendžiant iškilusias problemas. Nuteistasis neišreiškia nuostatų, bendrai palaikančių kriminalinės subkultūras pažiūras ar nusikalstamą elgesį, tačiau jis stengiasi nuolat surasti bent minimalių savo netinkamo elgesio paaiškinimo būdų.
Teismas pabrėžia, jog, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis viso bausmės atlikimo metu buvo 4 kartus paskatintas ir 2 kartus baustas drausmine tvarka. Šiuo metu nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Tačiau verta pažymėti tai, jog nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas už šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – įžūlus elgesys ir lokalizacijos pažeidimas. Nors visos nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu jau yra nebegaliojančios, tačiau vien jų buvimo faktas bei pobūdis neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. O vien ta aplinkybė, jog nuteistasis turi 4 paskatinimus, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją.
Be kita to, labai svarbu atkreipti dėmesį bei įvertinti nuteistojo elgesiui įtaką vis dar darančius kriminogeninius veiksnius, kuriais įvardinti ankstesni jo teisės bei režimo pažeidimai (nusikaltimai, įvykdyti bausmės vykdymo atidėjimo metu); lėšų tvarkymas ir pajamos (dideli finansiniai įsiskolinimai); gyvenimo stilius ir draugai (dauguma nusikaltimų padaryti su bendrininkais); mąstymo ir elgesio problemos (trūksta konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių, atpažįsta ne visas turimas problemas).
Išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis M. L., būdamas pataisos namuose, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja ir formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis nėra maža – daugiau kaip 1 metai 2 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Taigi, vertinant visas nustatytas bei pirmiau aptartas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog yra ryški pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, jog nuteistasis M. L. nuosekliai laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl negalima teigti, kad nuteistojo elgesys pasikeitė teigiama linkme tiek, kad būtų galima toliau jį taisyti neizoliuotą, bet prižiūrimą laisvėje. Aptartų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis M. L. teigiamai pakeitė savo mąstymą, vertybes ir elgesį bei padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Jį paleidus lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.
Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo M. L. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Nr. 357-103 panaikinimo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo M. L. skundą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistajam M. L. grąžinti jo pateiktų pažymėjimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) originalus.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.