Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-05-23 · Administracinė byla Nr. I-5592-968/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-05-23
Bylos Nr.
I-5592-968/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00195-2014-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Atsakovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pareiškėjas
R. B.
Trečiasis asmuo
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Advokatai
Tomas Juodys
Kategorijos
  • 9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5592-968/2014Proceso Nr. 3-61-3-00195-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 9.1; 9.1.1; 9.10; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas,sekretoriaujant Astai Statkevičienei,

dalyvaujant atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Arūnui Abromavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas R. B. su skundu (b. l. 1–6), kurį vėliau patikslino (b. l. 36–41), kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2013-02-18 sprendimą Nr. (6.5)-4 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – Klaipėdos AVMI 2013-02-18 sprendimas Nr. (6.5)-4) (b. l. 8–13); Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2013-09-27 sprendimą Nr. 68-158 „Dėl R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundo“ (toliau – VMI 2013-09-27 sprendimas Nr. 68-158) (b. l. 14–17); Mokestinių ginčų komisijos (toliau – ir MGK) 2013-12-02 sprendimą Nr. S-187(7-209/2013) (b. l. 18–25) ir įpareigoti VMI ir Klaipėdos AVMI pareiškėjo prašymą dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo išnagrinėti iš naujo pradedant abipusio susitarimo procedūrą su kompetentingu Rusijos Federacijos asmeniu.

2. Pareiškėjas skundą grindžia šiais argumentais:

Mokesčių taisykles pirmiausia nustato nacionaliniai įstatymai, tačiau kai tas pats asmuo nuo tų pačių pajamų turi sumokėti mokesčius keliose valstybėse, atsiranda dvigubas apmokestinimas. Nagrinėjamu atveju turi būti taikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutartis „Dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo“ (toliau – Lietuvos ir Rusijos Federacijos sutartis). Patikrinimo akte ir priimtuose sprendimuose nėra vienareikšmiškų išvadų, kurios patvirtintų, kad pareiškėjo gautos pajamos nebuvo apmokestintos Rusijos Federacijoje. Patikrinimo akte neatsižvelgiama į pareiškėjo pateiktus dokumentus ir pažymas bei kitą informaciją, gautoms pajamoms skaičiuojamas 15 proc. pajamų mokestis. Tyrimo metu nustatyta, kad ribotos atsakomybės bendrovė (toliau – RAB) „Alfa Grupp“ (byloje surinktuose dokumentuose taip pat vadinama OOO „Alfa Grupp“) yra veikiantis juridinis asmuo Rusijos Federacijoje, tad buvo visos galimybės siųsti paklausimą tos šalies mokesčių administratoriui dėl detalesnio tyrimo išskaičiuotų mokesčių sumokėjimo klausimais, kadangi 2009-03-25 pažymoje, gautoje iš RAB „Alfa Grupp“, konstatuota, kad visi mokesčiai išskaičiuoti ir pervesti į Rusijos Federacijos biudžetą. RAB „Alfa Grupp“ 2009-03-25 pažyma buvo tinkama mūsų mokesčių specialistams, kurie tikrino, ar pareiškėjo pateiktose deklaracijose teisingai apskaičiuoti mokesčiai. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas papildomai savo iniciatyva nerinko duomenų apie mokesčių sumokėjimą Rusijos Federacijoje.

Mokesčių administratorius nepagrįstai atmeta 2009-03-12 pažymos Nr. 335 duomenis apie sumokėtus mokesčius, nors vadovaujasi pažymos duomenimis apie gautas pajamas.

Ikiteisminio tyrimo metu, kuris buvo nutrauktas, nebuvo nustatyta duomenų, kad pareiškėjas sąmoningai pateikė deklaracijose žinomai neteisingus duomenis apie gautas pajamas, priešingai, konstatuota, kad RAB „Alfa Grupp“, išmokėdama fiziniam asmeniui pinigines lėšas, pati turėjo išskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį, kaip kad buvo numatyta tarp įmonės ir R. B. sudarytoje informacinių paslaugų teikimo sutartyje. Pareiškėjas pateikė įmonės pažymą apie iš jo išskaičiuotą 10 proc. mokestį į Rusijos Federacijos biudžetą, todėl VMI, turėdama ikiteisminio tyrimo duomenis, kad RAB „Alfa Grupp“ privalėjo sumokėti mokesčio dalį, taip pat duomenis, kad mokesčiai yra sumokėti, privalėjo atlikti išsamų šių duomenų patikrinimą, o esant pareiškėjo nesutikimui dėl dvigubo apmokestinimo ir reikalavimui, kad tokio apmokestinimo būtų išvengta, vadovaujantis Lietuvos ir Rusijos Federacijos sutarties 26 straipsniu, pradėti su Rusijos Federacija abipusio susitarimo procedūrą dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo.

Prašymą dėl nesutikimo su apmokestinimu, pareiškėjas išdėstė pastabose dėl 2012-11-23 patikrinimo akto Nr. A18-28. Inspekcija, būdama kompetentinga institucija, privalėjo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, kurio nagrinėjimas pagal Lietuvos ir Rusijos Federacijos sutartį nėra siejamas su tuo, ar pareiškėjas pasinaudojo savo teisėmis ginčyti mokestinę prievolę pagal kitoje valstybėje nustatytas mokestinių ginčų nagrinėjimo taisykles, tačiau to nepadarė.

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdį jam pranešta tinkamai.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas advokatas Tomas Juodys 2014-04-25 pateikė prašymą atidėti teismo posėdį, kadangi yra pateikęs pasiūlymą atsakovei ginčą sureguliuoti taikiai (b. l. 56), šis prašymas buvo tenkintas (b. l. 58–59), bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, be kita ko, nurodžius atsakovės atstovui pateikti informaciją apie galimybę ginčą sureguliuoti taikiai. T. Juodys 2014-05-09 pateikė pakartotinį prašymą atidėti teismo posėdį (b. l. 65), nurodęs iš esmės analogiškus argumentus kaip ir 2014-04-25 prašyme, tačiau šio prašymo teismas netenkino, nes nematė, kad šalys linkusios abipusėmis nuolaidomis išspręsti ginčą taikiai; šiuo atveju teismas vertino atsakovės atstovo paaiškinimą, kad jis iš esmės nemato galimybės sudaryti taikos sutarties.

3. Atsakovė VMI su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 51–52). Savo poziciją grindžia šiais argumentais:

Rusijos Federacijos finansų ministerijos Federalinė mokesčių tarnyba 2010-01-18 raštu Nr. 2.3-16/17 pranešė, kad buvo gauta informacija iš Sankt Peterburgo mokesčių įstaigų, jog buvo atliktas teritorijos ir patalpų patikrinimas, po kurio buvo nustatyta, kad RAB „Alfa Grupp“ šiuo adresu nėra. Šiaulių apygardos prokuratūra nustatė, kad iš teisinės pagalbos prašymuose Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijoms prašomų apklausti asmenų buvo apklaustas RAB „Alfa Grupp“ generalinis direktorius I. V. I., pasirašęs dokumentus, kuriuos pateikė pareiškėjas, patvirtinęs gautas pajamas ir nuo jų išskaitytą 10 proc. pajamų mokestį. Šis asmuo nurodė, kad už atlygį vertėsi įmonių steigimu, pats jokios veikos nevykdė, jo vardu įregistruotų organizacijų piniginėmis lėšomis nedisponavo, o kas vykdė veiklą ir disponavo piniginėmis lėšomis, nežino.

Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijos taip pat pateikė 2012-01-17 išrašą iš Bendrojo valstybinio juridinių asmenų registro, kuriame yra duomenys, kad RAB „Alfa Grupp“ įregistruota 2006-06-07, yra veikiantis juridinis asmuo. Šiaulių apygardos prokuratūra taip pat nurodė, kad, pagal Rusijos Federacijos federalinės mokesčių tarnybos 2012-02-02 raštą, RAB „Alfa Grupp“ finansinės veikos nevykdo, paskutinė finansinė ataskaita pateikta 2008 m. I ketvirtį, yra įsiskolinimas. Rusijos Federacijos federalinė mokesčių tarnyba neturi pirminių kasos dokumentų, todėl negali patvirtinti piniginių lėšų išmokėjimo pareiškėjui. Klaipėdos AVMI pagrįstai konstatavo, kad nėra pateikta įrodymų, jog užsienio valstybėje pajamų mokestis nuo gautų pajamų sumokėtas.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas iš esmės remdamasis atsiliepime išdėstytais motyvais teismo posėdyje prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos AVMI atsiliepimo į skundą nepateikė, jo atstovas į teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdį jam pranešta tinkamai.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-05-02 išreikalavo baudžiamąją bylą Nr. 86-2-00024-10 (4 tomai) ir pridėjo ją prie nagrinėjamos administracinės bylos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

1. Nagrinėjamoje byloje remiamasi proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, dokumentais, MGK bylos Nr. 6.11-03 (7-209/2013) (toliau – MGK byla) (2 tomai), baudžiamosios bylos Nr. 86-2-00024-10 (toliau – ir Baudžiamoji byla) (4 tomai) medžiaga ir kitais rašytiniais įrodymais.

2. Šioje byloje pareiškėjas ginčija Klaipėdos AVMI 2013-02-18 sprendimo Nr. (6.5)-4 (b. l. 8–13), VMI 2013-09-27 sprendimo Nr. 68-158 (b. l. 14–17) ir MGK sprendimo Nr. S-187(7-209/2013) (b. l. 18–25) teisėtumą ir pagrįstumą.

Nustatyta, kad Klaipėdos AVMI išnagrinėjusi Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento I Juridinių asmenų patikrinimų skyriaus II poskyrio 2012-11-23 patikrinimo aktą Nr. A18-28 (toliau – Patikrinimo aktas) (MGK byla t. I, b. l. 43– 54), surašytą patikrinus mokesčių mokėtoją R. B., 2013-02-18 priėmė sprendimą Nr. (6.5)-4, kuriuo nusprendė: 1) patvirtinti Patikrinimo aktą Nr. A18-28; 2) atleisti R. B. nuo 164 497,13 Lt GPM delspinigių mokėjimo; 3) nurodyti R. B. sumokėti į vieną iš nurodytų VMĮ sąskaitų 346 894 Lt GPM, 46 103,21 Lt GPM delspinigių; 34 689 Lt GPM baudą.

Klaipėdos AVMI 2013-02-18 sprendimą Nr. (6.5)-4 pareiškėjas apskundė VMI, kuri šį pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir 2013-09-27 priėmė sprendimą Nr. 68-158 patvirtinti Klaipėdos AVMI 2013-02-18 sprendimą Nr. (6.5)-4.

VMI 2013-09-27 sprendimą Nr. 68-158 pareiškėjas apskundė MGK, kuri šį pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir 2013-12-02 priėmė sprendimą Nr. S-187(7-209/2013) patvirtinti VMI 2013-09-27 sprendimą Nr. 68-158.

3. Iš ginčijamų sprendimų (Klaipėdos AVMI 2013-02-18 sprendimo Nr. (6.5)-4, VMI 2013-09-27 sprendimo Nr. 68-158, MGK sprendimo Nr. S-187(7-209/2013)) matyti, kad mokestinis ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus sprendimo Lietuvos Respublikoje GPM apmokestinti pareiškėjo R. B. Rusijos Federacijoje gautas pajamas (honorarą), skirti 46 103,21 Lt GPM delspinigių, 34 689 Lt GPM baudą ir atsisakymo pradėti Lietuvos ir Rusijos Federacijos sutartyje numatytą abipusio susitarimo procedūrą su Rusijos Federacijos kompetentingu asmeniu.

Tokį savo sprendimą mokesčių administratorius iš esmės grindžia tuo, kad pareiškėjas, deklaravęs 2006, 2007 ir 2008 metais Rusijos Federacijoje gautas 3 468 941,56 Lt pajamas (honorarą), apskaičiavo ir sumokėjo tik 172 365 Lt (t. y. 5 proc. nuo apmokestinamos sumos) GPM, nurodydamas, kad 346 894 Lt (t. y. 10 proc. nuo apmokestinamos sumos) mokesčio suma yra sumokėta Rusijos Federacijoje, nors mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Rusijos Federacijoje mokesčiai mokami nebuvo. Taip pat, mokesčių administratoriaus nuomone, mokestinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės paneigia dvigubo apmokestinimo faktą, todėl nėra teisinio pagrindo pradėti Lietuvos ir Rusijos Federacijos sutartyje numatytą abipusio susitarimo procedūrą su Rusijos Federacijos kompetentingu asmeniu.

4. Šioje byloje nustatyta, kad:

– pareiškėjas yra nuolatinis Lietuvos gyventojas (dėl to ginčo byloje nėra), tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai (MGK byla t. I, b. l. 97–123, 163);

– pareiškėjas 2009-04-30 mokesčių administratoriui pateikė metines 2006, 2007 ir 2008 metų pajamų mokesčio deklaracijas, kuriose deklaravo 3 468 941,56 Lt Rusijos Federacijoje gautas pajamas, atskaitė 346 894 Lt Rusijos federacijoje išskaičiuotą (sumokėtą) mokesčio sumą ir apskaičiavo 172 365 Lt mokėtiną GPM (MGK byla t. I, b. l. 165–171). Į Lietuvos Respublikos biudžetą 172 365 Lt GPM sumokėjo 2009-05-04 (MGK byla t. I, b. l. 172);

– Rusijos Federacijoje gautoms pajamoms ir sumokėtiems mokesčiams pagrįsti pareiškėjas mokesčių administratoriui pateikė: tarp R. B. ir RAB „Alfa Grupp“ 2006-06-09 sudarytą informacijos paslaugų teikimo sutartį Nr. 112 (toliau – Sutartis Nr. 112), kurios 1.8 punkte nustatyta, kad „užsakovas įsipareigoja išskaityti 10 proc. NDFL [fizinių asmenų pajamų mokestis]“ (MGK byla t. I, b. l. 63–68); RAB „Alfa Grupp“ 2009-03-12 pažymą Nr. 335 (toliau – Pažyma Nr. 335) (MGK byla t. I, b. l. 69) ir RAB „Alfa Grupp“ 2009-06-02 pažymą Nr. 372 (toliau – Pažyma Nr. 372) (MGK byla t. I, b. l. 70), kuriose atitinkamai nurodyta, kad už pagal Sutartį Nr. 112 suteiktas paslaugas pareiškėjui R. B. 2006–2008 metais išmokėta 37 700 529 RUB dydžio atlygis (už 2006 metus – 8 374 281,00 RUB; 2007 metais – 14 904 081,00 RUB; 2008 metais – 14 422 167,00 RUB) ir nuo viso gauto atlygio išskaičiuota bei į Rusijos Federacijos biudžetą pervesta 10 proc. mokesčių, o žodį „atlygis“ reikia skaityti kaip „honoraras“. Šiame kontekste pažymėtina, kad Sutartis Nr. 112, Pažyma Nr. 335 ir Pažyma Nr. 372 pasirašyta RAB „Alfa Grupp“ generalinio direktoriaus I. V. I.;

– atlikdamas R. B. mokestinį patikrinimą mokesčių administratorius surinko šiuos bylai reikšmingus duomenis: iš Rusijos Federacijos kompetentingos institucijos – Rusijos FNS kontrolinės valdybos – buvo gautas 2011-01-18 raštas Nr. 2.3-16/17, kuriame nurodyta, kad RAB „Alfa Grupp“ jos deklaruotu adresu nerasta, taip pat ši įmonė duomenų pagal formą 2 NDFL mokesčių įstaigai nepateikė, asmenų pajamų mokesčio nemokėjo, R. B. iš RAB „Alfa Grupp“ atsiskaitomųjų sąskaitų, esančių OAO „Bank VTB Sever-Zapad“, nuo 2006 m. iki 2008 m. jokie honorarai išmokėti nebuvo (MGK byla t. I, b. l. 159);

– Telšių rajono apylinkės prokuratūroje 2010-05-13 pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 86-2-00024-10, kurį Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Jūratė Tamašauskienė 2012-10-15 nutarimu nutraukė, nes nenustatė, kad R. B. būtų padaręs veikas, nustatytas Baudžiamojo kodekso 216 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje (MGK byla t. I, b. l. 175–178). Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas RAB „Alfa Grupp“ generalinis direktorius I. V. I., kuris, be kita ko, paliudijo, kad nuo 2006 iki 2008 metų oficialiai niekur nedirbo, tuo metu už pinigus savo vardu registruodavo įvairias įmones, pasirašydavo įvairius dokumentus, nors dokumentų niekuomet neskaitydavo ir nežino, kas disponuodavo tokių įmonių piniginėmis lėšomis ir kas joms vadovavo; RAB „Alfa Grupp“ nežino, tokios organizacijos pavadinimą girdi pirmą kartą; R. B. nepažįsta (Baudžiamoji byla t. 4, b. l. 28–33).

5. Mokesčių administratorius savo sprendimą Lietuvos Respublikoje GPM apmokestinti pareiškėjo R. B. Rusijos Federacijoje gautas 3 468 941,56 Lt pajamas (honorarą) 346 894 Lt (t. y. 10 proc. nuo apmokestinamos sumos) GPM suma ir nepradėti Lietuvos ir Rusijos Federacijos sutartyje numatytos abipusio susitarimo procedūros su Rusijos Federacijos kompetentingu asmeniu iš esmės grindė teisiniu reguliavimu, įtvirtintu Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (2002-07-02 redakcija Nr. IX-1007 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) bei Lietuvos ir Rusijos Federacijos sutartyje.

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 37 straipsnio (2005-12-22 įstatymo redakcija Nr. X-467, įsigaliojusi 2006-01-12) 1 dalį užsienio valstybėje, su kuria yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą nuo toje valstybėje gautų honorarų nuolatinis Lietuvos gyventojas gali atskaityti iš šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto pajamų mokesčio sumos; šios dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pateikti įrodymai apie užsienio valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautas pajamas ir nuo jų sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą (1 dalis). Pagal ginčo mokestiniu laikotarpiu (t. y. nuo 2006-01-01 iki 2009-12-31) galiojusį teisinį reguliavimą, įtvirtintą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punkte (2005-12-22 įstatymo redakcija Nr. X-467, įsigaliojusi 2008-12-30), Lietuvos Respublikoje gyventojų pajamoms (honorarui) buvo taikomas 15 proc. GPM tarifas.

Pagal Lietuvos ir Rusijos Federacijos sutarties 26 straipsnį „Abipusio susitarimo procedūra“ 1 dalį asmuo gali kreiptis į kompetentingą asmenį tos susitariančiosios valstybės, kurios nacionalas jis yra, kai asmuo mano, kad vienos arba abiejų susitariančiųjų valstybių veiksmai baigiasi arba baigsis jo apmokestinimu, neatitinkančiu šios Sutarties nuostatų, o pagal šio straipsnio 2 dalį kompetentingas asmuo abipusiu susitarimu su kitos Susitariančiosios Valstybės kompetentingu asmeniu stengiasi išspręsti, kad būtų išvengta Sutarties neatitinkančio apmokestinimo, jeigu kompetentingas asmuo mano, kad protestas pagrįstas, ir jeigu pats negali rasti priimtino sprendimo.

6. Byloje nustatytas faktines aplinkybes vertinant Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 37 straipsnio (2005-12-22 įstatymo redakcija Nr. X-467, įsigaliojusi 2006-01-12) 1 dalies ir Lietuvos ir Rusijos Federacijos sutarties 26 straipsnio kontekste, konstatuotina, kad pareiškėjas R. B. nepateikė įrodymų apie Rusijos Federacijoje per 2006–2008 metų mokestinį laikotarpį nuo 3 468 941,56 Lt pajamų (honoraro) sumokėtą pajamų mokestį arba jam tapatų mokestį. Taigi pareiškėjui, vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punktu (2005-12-22 įstatymo redakcija Nr. X-467, įsigaliojusi 2008-12-30), už per mokestinį laikotarpį (t. y. nuo 2006-01-01 iki 2009-12-31) Rusijos Federacijoje gautas 3 468 941,56 Lt pajamas (honorarą) turi būti apskaičiuotas mokėtinas 15 proc. GPM.

Minėta, kad Rusijos Federacijoje gautoms pajamoms ir sumokėtiems mokesčiams pagrįsti pareiškėjas mokesčių administratoriui pateikė RAB „Alfa Grupp“ generalinio direktoriaus I. V. I. Sutartį Nr. 112 (MGK byla t. I, b. l. 63–68), Pažymą Nr. 335 (MGK byla t. I, b. l. 69) ir Pažymą Nr. 372 (MGK byla t. I, b. l. 70). Teismo įsitikinimu, Sutartis Nr. 112 nelaikytina įrodymu apie Rusijos Federacijoje per 2006–2008 metų mokestinį laikotarpį nuo 3 468 941,56 Lt pajamų (honoraro) sumokėtą pajamų mokestį arba jam tapatų mokestį, kadangi tai, kad jos 1.8 punkte yra nuostata, jog „užsakovas įsipareigoja išskaityti 10 proc. NDFL“, visiškai neįrodo, kad toks išskaitymas buvo realiai atliktas. Tokiu įrodymu nelaikytina ir Pažyma Nr. 335, kadangi joje pateiktą informaciją, kad nuo viso gauto atlygio išskaičiuota bei į Rusijos Federacijos biudžetą pervesta 10 proc. mokesčių, paneigia iš Rusijos Federacijos kompetentingos institucijos – Rusijos FNS kontrolinės valdybos – gautame 2011-01-18 rašte Nr. 2.3-16/17 išdėstyta informacija (t. y. kad RAB „Alfa Grupp“ deklaruotu adresu nerasta, ši įmonė duomenų pagal formą 2 NDFL mokesčių įstaigai nepateikė, asmenų pajamų mokesčio nemokėjo), taip pat RAB „Alfa Grupp“ generalinio direktoriaus I. V. I. liudijimas (t. y. jis oficialios apklausos metu paliudijo, kad nuo 2006 iki 2008 metų oficialiai niekur nedirbo, tuo metu už pinigus savo vardu registruodavo įvairias įmones, pasirašydavo įvairius dokumentus, nors dokumentų niekuomet neskaitydavo ir nežino, kas disponuodavo tokių įmonių piniginėmis lėšomis ir kas joms vadovavo; RAB „Alfa Grupp“ nežino, tokios organizacijos pavadinimą girdi pirmą kartą; R. B. nepažįsta). Taip pat tokiu įrodymu nelaikytina ir Pažyma Nr. 372, nes joje tik nurodyta, kad žodis „atlyginimas“ turi būti suprantamas kaip „honoraras“, o tai neturi esminės reikšmės nustatant, ar Rusijos Federacijoje per 2006–2008 metų mokestinį laikotarpį nuo 3 468 941,56 Lt pajamų (honoraro) buvo sumokėtas pajamų mokestis arba jam tapatus mokestis.

Kritiškai vertintinas pareiškėjo skunde nurodytas teiginys, kad mokesčių administratorius nepagrįstai nesivadovauja Pažymos Nr. 335 duomenimis apie sumokėtus mokesčius, nors vadovaujasi pažymos duomenimis apie gautas pajamas. Teismo nuomone, šis pareiškėjo teiginys niekaip nepagrindžia fakto, kad už pareiškėją nuo 2006, 2007 ir 2008 metais Rusijos Federacijoje gautų 3 468 941,56 Lt pajamų (honoraro) Rusijos Federacijoje yra apskaičiuota ir sumokėta 346 894 Lt (t. y. 10 proc. nuo apmokestinamos sumos) mokesčio suma. Kita vertus, faktą, kad pareiškėjas 2006, 2007 ir 2008 metais Rusijos Federacijoje gavo 3 468 941,56 Lt dydžio pajamas (honorarą), patvirtina ne tik Pažymoje Nr. 335 esanti informacija, bet kiti įrodymai, inter alia: pareiškėjo pateiktos 2006, 2007 ir 2008 metų metinės pajamų mokesčio deklaracijos (MGK byla t. I, b. l. 165–171); Sutartyje Nr. 112 esanti informacija (MGK byla t. I, b. l. 63–68); paties pareiškėjo elgesys, t. y., kaip nustatyta šioje byloje, pareiškėjas į Lietuvos Respublikos biudžetą 2009-05-04 sumokėjo 172 365 Lt GPM (MGK byla t. I, b. l. 172).

Konstatuotina, kad byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog RAB „Alfa Grupp“ neišskaičiavo ir nepervedė į Rusijos Federacijos biudžetą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio už pagal Sutartį Nr. 112 suteiktas paslaugas pareiškėjui 2006–2008 metais išmokėtą 3 468 941,56 Lt atlyginimą (honorarą). Taip pat konstatuotina, kad byloje surinkti įrodymai nesudaro jokio pagrindo nei pareiškėjui R. B., nei mokesčių administratoriui, nei teismui pagrįstai manyti, kad tokie mokesčiai kada nors dar gali būti išskaičiuoti ir pervesti į Rusijos Federacijos biudžetą. Konstatuotina ir tai, kad nustatęs šias aplinkybes ir įvertinęs faktą, jog pareiškėjas, deklaravęs 2006, 2007 ir 2008 metais Rusijos Federacijoje gautas 3 468 941,56 Lt pajamas (honorarą), apskaičiavo ir sumokėjo tik 172 365 Lt (t. y. 5 proc. nuo apmokestinamos sumos) GPM, tinkamai taikė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punktą (2005-12-22 įstatymo redakcija Nr. X-467, įsigaliojusi 2008-12-30), taigi teisėtai ir pagrįstai nurodė pareiškėjui R. B. į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėti 346 894 Lt (t. y. 10 proc. nuo apmokestinamos sumos) dydžio GPM.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus konstatuotina, kad ginčijami mokesčių administratoriaus sprendimai (Klaipėdos AVMI 2013-02-18 sprendimas Nr. (6.5)-4, VMI 2013-09-27 sprendimas Nr. 68-158 ir MGK sprendimas Nr. S-187(7-209/2013)), kuriais pareiškėjo R. B. Rusijos Federacijoje gautos 3 468 941,56 Lt pajamos (honoraras) apmokestintos 346 894 Lt (t. y. 10 proc. nuo apmokestinamos sumos) GPM suma ir atsisakyta pradėti Lietuvos ir Rusijos Federacijos sutartyje numatytą abipusio susitarimo procedūrą su Rusijos Federacijos kompetentingu asmeniu, yra teisėti ir pagrįsti. Teismo nuomone, mokesčių administratorius tinkamai atliko mokestinį patikrinimą, surinko pakankamai įrodymų ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuo R. B. Rusijos Federacijoje gautų 3 468 941,56 Lt pajamų (honoraro) Rusijos Federacijoje nebuvo priskaičiuotas ir pervestas į Rusijos Federacijos biudžetą pajamų mokestis arba jam tapatus mokestis ir kad pareiškėjo prašymas pagal Lietuvos ir Rusijos Federacijos sutarties 26 straipsnį pradėti abipusio susitarimo procedūrą yra nepagrįstas.

7. Minėta, kad ginčijamais sprendimais mokesčių administratorius pareiškėjui R. B. skyrė 46 103,21 Lt GPM delspinigių, 34 689 Lt GPM baudą. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas iš esmės ginčija įpareigojimą sumokėti 346 894 Lt (t. y. 10 proc. nuo apmokestinamos sumos) GPM sumą. Pareiškėjas skunde neginčija apskaičiuotos sumokėti 346 894 Lt (t. y. 10 proc. nuo apmokestinamos sumos) GPM sumos dydžio, mokesčių administratoriaus diskrecijos, nustačius Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pažeidimą, skirti sankcijas (GPM delspinigius, GPM baudą), taip pat šioje byloje nėra ginčijamas paskirtų sankcijų (GPM delspinigius, GPM baudą) dydis, skaičiavimai.

Vadinasi, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad Klaipėdos AVMI 2013-02-18 sprendimas Nr. (6.5)-4, VMI 2013-09-27 sprendimas Nr. 68-158 ir MGK 2013-12-02 sprendimas Nr. S-187(7-209/2013) tiek, kiek jais mokesčių administratorius įpareigojo pareiškėją sumokėti 346 894 Lt (t. y. 10 proc. nuo apmokestinamos sumos) dydžio GPM sumą, nusprendė atleisti R. B. nuo 164 497,13 Lt GPM delspinigių mokėjimo ir nurodė jam sumokėti į vieną iš nurodytų VMĮ sąskaitų 46 103,21 Lt GPM delspinigių, 34 689 Lt GPM baudą, yra nepagrįstas ar neteisėtas.

8. Minėta, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Jūratė Tamašauskienė 2012-10-15 nutarimu nutraukė Telšių rajono apylinkės prokuratūroje 2010-05-13 pradėtą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 86-2-00024-10, nes nenustatė, kad R. B. būtų padaręs veikas, nustatytas Baudžiamojo kodekso 216 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje (MGK byla t. I, b. l. 175–178).

Šią aplinkybę vertinant nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, kad baudžiamosios bylos Nr. 86-2-00024-10 nutraukimas savaime neatleidžia R. B. nuo pareigos mokėti GPM. Paminėtina, kad baudžiamoji atsakomybė ir mokestinė atsakomybe yra savarankiškos teisinės atsakomybes rūšys; pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė – pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinės teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu (LVAT 2007-05-28 sprendimas Nr. A6-238/2007; „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 12, 2007).

9. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad ginčijami sprendimai (Klaipėdos AVMI 2013-02-18 sprendimas Nr. (6.5)-4, VMI 2013-09-27 sprendimas Nr. 68-158 ir MGK sprendimas Nr. S-187(7-209/2013)), kuriais Lietuvos Respublikoje 346 894 Lt (t. y. 10 proc. nuo apmokestinamos sumos) GPM apmokestintos pareiškėjo R. B. Rusijos Federacijoje gautos 3 468 941,56 Lt dydžio pajamos (honoraras), skirta 46 103,21 Lt GPM delspinigių, 34 689 Lt GPM bauda ir atsisakyta pradėti Lietuvos ir Rusijos Federacijos sutartyje numatytą abipusio susitarimo procedūrą su Rusijos Federacijos kompetentingu asmeniu, yra teisėti ir pagrįsti. Vadinasi, pareiškėjo R. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas