Panevėžio apylinkės teismo nutartis

nukentėjusiosios K. V. įgaliotajam atstovui advokatui Vytautui Kupcikevičiui, atstovei pagal įstatymą R. K.,

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, L. U. gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui,

nedalyvaujant asmeniui, kuriam prašoma skirti priverčiamąsias medicinos priemones, L. U.

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

teismui perduotas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. L. U. 2023 m. kovo 25 d. apie 21.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme panaudojo fizinę jėgą prieš nepilnametę K. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), t. y. ne mažiau kaip keturis kartus trenkė kumščiu K. V. į veidą, pargriovęs ją ant žemės vieną kartą dešine koja spyrė į dešinę koją, vieną kartą į veidą ir vieną kartą į dešinės pusės šoną, tokiais savo veiksmais sukeldamas K. V. fizinį skausmą.

2.1. Liudytoja R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra K. V. mama. Įvykį atsimena, bet nelabai gerai, nes praėjo daug laiko. Devintą valandą vakare dukra skambino verkdama, rėkdama, kad ją sumušė L. U., jai bėgo iš nosies kraujas. Liudytoja pasakė, kad ji liktų ten, kur ją sumušė. Tada greitai iškvietė policiją ir greitąją, tada išsikvietė taksi ir nuvažiavo į Staniūnus, kur ji buvo. Ten rado dukrą sumuštą, visą mėlyną, ji sėdėjo greitosios automobilyje. Paskui išvažiavo rašyti pareiškimo. Paskui ją kvietė daryti ekspertizę. Ji tuo metu buvo ne namuose, ji buvo Staniūnuose. Dukra sakė, kad išeina pas draugę, bet nuvažiavo į Staniūnus. Ten susitiko su L. U., pabuvo šešias valandas. Ten ją irgi norėjo sumušti, suplėšė jos striukę, bet tada nuvyko dukros tėvas ir ją parsivežė namo. Ji pavalgė, pabuvo ir pasakė, kad važiuos pas draugę. Pabuvo pas draugę ir vėl atsirado Staniūnuose. Ten pabuvo ir vėliau, vakare, 21 h ją sumušė. Liudytoja nuvažiavo į Staniūnus po antro karto. Atvažiavo į vietą, o ten jau buvo atvažiavusi policija. Dukra sakė, kad ją sumušė L. U. Ant jos veido matėsi sumušimai, iš nosies bėgo kraujas. Šonas ir kojos buvo mėlynos. Jos visas veidas buvo mėlynas, medikai galvojo, kad bus lūžę šonkauliai, bet ištyrę pamatė, kad jie nelūžę. Dukra sakė, kad jis yra jos vaikinas, jie draugavo. Dukra pasakojo, kad jie buvo laiptinėj ar lauke, tada ją spardė, numetė ant žemės. Vėliau tempė iki antro aukšto, spardė su kojomis. L. U. jai spyrė su kojomis kažkur, vėliau mušė rankomis. Ji pasakojo, kad jai pirmiau spyrė su koja į šonus, ar į galvą. Konkrečiai eiliškumo neatsimenu. U. užpyko ant jos, kad ji žiūrėjo į kitus berniukus, jam sukilo pavydas, todėl ją sumušė. Jie vartojo alkoholį. Liudytoja nežino, kaip jie vartojo ir iš kur gavo alkoholio, iš paskos dukrai nevaikšto. Dukra su L. U. draugavo maždaug apie pusmetį. Po to įvykio jie buvo išsiskyrę, paskui liepus policijai, po mėnesio L. U. atsiprašė dukros. Anksčiau tokių atvejų nebuvo pasitaikę. Iš jo pusės agresijos iki įvykio irgi nebuvo. Dukra dabar geria raminančius vaistus dieną ir vakare. Ji šiuo metu su L. U. kartais susiskambina. Jis jai paskambina, atsiprašinėja. Po šio įvykio dukra padarė išvadas: nebevartoja alkoholio, ištisai sėdi namuose, tik nueina į mokyklą, o iš mokyklos grįžta namo. Kad L. U. turi sveikatos problemų žinojo iki įvykio. Sakė dukrai su juo nedraugauti, nes jis yra ligonis ir dėl to bus problemų.

2.2. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas Ž. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gal ten įvykis buvo prie parduotuvės „Aibė“ kur Staniūnų gatvė. Pamenu, kad įvykio vietoje nieko neradome ir mes bendravome su nukentėjusiosios tėčiu. Surašiau tarnybinį pranešimą. Jeigu gerai pamenu, mes norėjome su mergaite gyvai susitikti, klausėme, kur ji yra. Mergaitė nieko neatsakė. Ji sakė, kad grįš namo, bet kelintą valandą tiksliai nepamenu.

2.3. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo Ž. B. parodymai apie tai, kad 2023 m. kovo 25 d. 16.14 val. iš Panevėžio apskrities VPK OVS budėtojų buvo gautas pranešimas, kad prieš 20 minučių namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme buvo sumušta pranešėjos dukra. Atvykus nurodytu adresu kieme niekas nepasitiko, todėl buvo susisiekta su S. V., kuris paaiškino, kad jam paskambino labai susijaudinusi dukra K. V. ir nurodė, kad sukonfliktavo su draugu. Nuvykęs dukros nurodytu adresu, S. V. ant laiptų rado sėdinčią dukrą. Dukros striukė buvo suplėšyta, tačiau apie įvykį dukra jam nieko nepasakojo. Tėvas skambino į policiją, bet nesulaukęs pareigūnų kartu su dukra grįžo į namus. Tėvas nurodė, kad grįžus į namus, dukra išėjo pas draugę. Bendraujant su S. V., pavyko prisiskambinti K. V., kuri kategoriškai atsisakė nurodyti tikslias įvykio aplinkybes, tik paaiškino, kad konfliktas įvyko su vaikinu dėl pavydo. Tas vaikinas, mergaitės teigimu, irgi nuo jos gerai gavo. Mergaitė daugiau nenorėjo nieko pasakoti, grįžti į namus ar nurodyti būvimo vietą atsisakė. Kalbant su mergaite telefonu, nesijautė, kad mergaitė būtų išsigandusi. Mergaitė kalbėjo akiplėšiškai, jokios informacijos suteikti nenorėjo ir nurodė, kad viską išsiaiškins pati. V. V. buvo paaiškinta, kad dukrai grįžus į namus, jis paskambintų bendruoju pagalbos telefonu, kad būtų galima pabendrauti su K. V. Apie įvykį informuota Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (1 tomas, b. l. 137-140). Liudytojas šiuos parodymus patvirtino.

2.4. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėja G. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pagal situaciją ir matytus žmones, pamena, kad yra reagavusi Staniūnų gatvėje į įvykį. Berniukas sumušė mergaitę, abu asmenys pasirodė esantys nepilnamečiai, atsimemenant bendrai. Kas iškvietė policiją, neatsimena. Pamena, kad mergaitė sėdėjo greitosios automobilyje. Jos džinsai buvo purvini, tamsūs. Pačios mergaitės, ar ji buvo sumušta ar kitų išvaizdos detalių nepamena. Prisimena tik bendrą vaizdą. Mergaitė buvo labai arogantiška. L. U. buvo bloga, jis svirduliavo, krito, buvo sunki situacija, todėl buvo surašytas šaukimas atvykti į apklausą. Pamena, kad jo mama labai aiškiai pasakojo įvykio aplinkybes.

2.5. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojos G. Ž. parodymai apie tai, kad 2023 m. kovo mėnesį, tikslios datos neatsimena, buvo gautas iškvietimas, kad yra sumušta nepilnametė mergaitė, kuri laukia policijos Staniūnų gatvėje. Nuvykus nurodytu adresu, mergaitė jau buvo GMP automobilyje. Kiek atsimena, mergaitė buvo su išpurvintais drabužiais, jei gerai pamena, po dešine akimi ties žandu buvo kraujosruva. Negali pasakyti, kad po įvykio mergaitė būtų buvusi išsigandusi ar susijaudinusi, jai pasirodė, kad mergaitė yra labiau nagla. Kiek atsimena, mergaitė buvo vardu K., pavardės nepamena. K. aiškino, kad su draugu L. U. įvyko konfliktas, kurio metu draugas ją sumušė. K. buvo nustatytas daugiau nei 2 prom. girtumas. K. kartu su tėčiu palydėjo ją ir kolegę į Staniūnų daugiabutį ir parodė, kur gyvena L. U. L. U. apie konfliktą su K. nieko neaiškino. Nurodžius, kad bus sulaikytas dėl nepilnametės sumušimo, L. U. pablogėjo sveikata (ar apsimetė, ar tikrai buvo blogai, ji nežino). Mama paaiškino, kad L. U. yra reikalingi vaistai, sūnus turi negalią ir areštinėje būti negali, kaip mama prisiima atsakomybę, kad L. U. atvyks pas tyrėją į apklausą. Po pokalbio su L. U. grįžo pas K. ir kartu nuvyko į policijos komisariatą pareiškimo surašymui. Policijos komisariate K. būdama kartu su mama nenoriai atsakinėjo į klausimus, vis aiškino, kad myli L. U., nenoriai aiškino įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 143-145). Liudytoja šiuos parodymus patvirtino.

2.6. Liudytojas T. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad girdėjo klyksmą K. V., išbėgo. Mergina rėkė, jis nubėgo į penktą aukštą, nes sakė, kad ją sumušęs asmuo nubėgo į viršų. Liudytojas nubėgo aukštyn, bet ten jau nieko nebebuvo, buvo asmuo jau užsidaręs. Pačio įvykio nematė, aš tik išgirdo klyksmą ir išbėgo, ėjo žiūrėti, kas vyksta. Mergina verkė, ji sakė, kad ją mušė vaikinas. Laiptinėje buvo prietema, nebuvo galima matyti, ar mergina buvo sumušta. Vėliau sužinojo, kas ten per vaikinas buvo. Neturi jokių konfliktinių santykių su L. U., jį mato dažnai, jis gyvena viršuje. Jis yra hiperaktyvus, nėra agresyvus, su juo pakalbi griežčiau, ir jis nusiramina. Nebūna, kad jis mušasi dažnai ar triukšmauja.

2.7. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nukentėjusiosios K. V. parodymai apie tai, kad tikslios datos neatsimena, bet tai buvo šis šeštadienis, galimai 2023 m. kovo 25 d., apie 13.00 val., ji nuėjo pas draugą L. U., gyvenantį (duomenys neskelbtini), buto numerio nežino. (Duomenys neskelbtini) esančiame bendrabučio tipo name, tačiau tikslaus adreso nežino, ji kartu su L. U. ir draugais, kurių vardų ir pavardžių ji nežino, gurkšnojo brendį. Ji buvo neblaivi, nes kai atvyko policijos pareigūnai jai buvo nustatytas 2,59 prom. girtumas. Gurkšnojant alkoholį ji daugiau bendravo su draugais, pravarde „J.“ ir „L.“, dėl to jos draugas L. U. pavydėjo. Apie 16.00 val. tarp jos ir L. U. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu L. U. tik bandė ją sulaikyti, kai ji norėjo išeiti iš buto ir sugriebė ją už striukės dešinės rankovės, dėl to suplyšo jos striukė. Tada ji išėjo iš buto ir paskambinusi tėčiui paprašė, kad šis atvažiuotų jos pasiimti. Tėčiui sakė, kad eilinį kartą susipyko su L. U. ir nebenori kartu būti. Tėčio laukė netoli parduotuvės „Aibė“. Atvykus tėčiui, abu kartu išvažiavo į namus. Po šio žodinio konflikto su L. U. jai buvo suplėšyta tik striukė. Jokio fizinio smurto L. U. prieš ją nenaudojo. Grįžusi į namus ji telefonu susirašė su L. U. ir abu susitaikė. L. U. jos atsiprašė ir ji pastarajam atleido. Apie 17.00 val. ji vėl išvažiavo pas L. U. Susitikę prie parduotuvės „Aibė“ susitaikė ir abu nuėjo į tą patį butą, kuriame buvo minėti draugai. Bute ir toliau vartojo alkoholį. Apie 21 val. ji kartu su L. U. ėjo iki pastarojo namų. Einant link namų, L. U. visą laiką jai priekaištavo dėl bendravimo su draugais, vėl pradėjo kelti pavydo scenas. Priėjus prie (duomenys neskelbtini) namo, kur yra laiptai, L. U. sugriebė ją už plaukų ir tempė jos galvą link savęs. Nuo tempimo ji dešiniu šonu pargriuvo ant žemės. Jai pargriuvus, L. U. paleido jos plaukus ir tada jai gulinčiai ant žemės dešine koja du kartus spyrė jai į veidą. Ji atsistojo ir gindamasi kumščiu sudavė vieną smūgį L. U. į veidą. Tada L. U. sugriebė ją už striukės, ties dešiniu pečiu, ir tempė link savo namų. Ji L. U. šaukė, kad neis į namus ir tarp jų viskas baigta, bet pastarasis jos neklausė ir vis tiek ją tempė. L. U. nutempė ją į laiptinę ir laiptais nutempė iki pašto dėžučių, kurios yra tarp pirmo ir antro aukšto. Tada ji nuo savęs nustūmė L. U. ir išvadino įžeidžiančiais žodžiais. L. U. koja spyrė jai į pakinklius ir suėmęs ranka jai už kaklo pargriovė laiptinėje prie pašto dėžučių. Jai nugriuvus, L. U. vieną kartą koja spyrė jai į veidą ir į dešinį šoną prie šonkaulių. Ji ėmė ne savu balsu spiegti. Matė, kad iš antrame aukšte esančio butų išlindo kaimynai. Ji šaukė, kad viską pasakys mamai ir iškvies policiją. Tada L. U. nubėgo laiptais į viršų, kaip suprato į namus. Tada ji paskambino mamai ir pasakė, kad L. U. ją sumušė. Po šio įvykio jai po dešine akimi, per visą dešinį žandą, virš dešinio antakio, dešiniame šone, kaip sakė ekspertai, ant 12 šonkaulio, taip pat ant abiejų kojų yra kraujosruvos (1 t., b. l. 99-102).

2.8. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo S. V. parodymai apie tai, kad 2023 m. kovo mėnesio pabaigoje, tikslios dienos neatsimena, dienos metu jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino dukra K. V. ir pasakė, kad šią muša, tačiau nenurodė kas. Dukra sakė, kad yra (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės. K. V. kalbėjo su baime, nes dukros balsas drebėjo. Jis iš karto nuvažiavo pas dukrą, kurią rado (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „Aibė“. Priėjęs prie K. V. ant dukros dešinio žando pamatė mėlynę (jei neklysta). Dukra rankoje laikė striukę, kuri matėsi, kad buvo suplėšyta. K. V. jam tik pasakė, kad šią primušė draugas L. Dukra buvo išsigandusi, verkė. Tada jis paskambino sugyventinei R. K. ir paprašė iškviesti policiją. Po kurio laiko perskambinusi sugyventinė pasakė, kad reikia jam skambinti į policiją, kad galėtų tiksliau nurodyti įvykio aplinkybes. Jis paskambino į policiją ir pranešė, kad yra sumušta jo dukra. Operatorė prašė leisti pakalbėti su dukra, tačiau K. V. trumpai pakalbėjusi su operatore baigė pokalbį. Nesulaukęs iškviestų policijos pareigūnų jis kartu su dukra išvažiavo į namus. Namuose dukra jam nieko nepasakojo apie įvykį, tik pavalgė ir išėjo pas draugę. Vakare, tikslaus laiko neatsimena, į mamos telefoną paskambinusi dukra šaukė, kad šią vėl muša, spardo ir neleidžia eiti į namus L. Tada R. K. paskambino į pagalbos centrą ir iškvietė policiją. Jis kartu su R. K. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur jau buvo atvykusi greitoji pagalba ir policija. Matė, kad dukra yra neblaivi. Dukros veido dešinėje pusėje matė kraujosruvą, taip pat žino, jog kraujosruvų buvo ant dukros šonų ir kojų. Po šio įvykio K. V. jam nieko nepasakoja, kadangi dukra slepia informaciją arba pasako ne viską (1 t., b. l. 131-133).

2.9. Iš 2023 m. kovo 28 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. V. padaryta poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių paburkimu dešiniame žande, poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, dešiniame petyje, dešiniame žaste, kairiame dilbyje, krūtinės dešinėje, abejose šlaunyse, abejose keliuose, abejose blauzdose, paveikus kietais bukais daiktais, 25 trauminių poveikių pasėkoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 63).

2.10. Iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. kovo 29 d. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2023 m. kovo 26 d. 11.45 val. pokalbio metu K. V. paaiškino, kad 2023 m. kovo 25 d., apie 21.00 val., kieme ji pakalbėjo su kitais vaikinais ir jos vaikinas supyko. Supykęs jos vaikinas dešinės rankos kumščiu trenkė jai į dešinį žandą. Jai labai skaudėjo, dabar yra mėlynė. Ji labai supyko ir vaikinui pasakė, kad tarp jų viskas baigta. Tada vaikinas dar labiau ant jos supyko, neišleido eiti namo, tempė į savo namo laiptinę, pastūmė, dėl ko ji parkrito ant žemės. Atsistojusi ji dešinės rankos kumščiu trenkė vaikinui į veidą. Vaikinas dar labiau susinervino, įsitempė ją į laiptinę ir koja spyrė jai į veidą. Šį incidentą matė vaikino kaimynai, kurie iškvietė policijos pareigūnus. K. V. šeima gyvena socialiniame dviejų kambarių būste. Virtuvės kambaryje K. V. skirta atskira erdvė, kuri sąlyginai tvarkinga. K. V. mokosi Panevėžio mokymosi centre. Sveikatos priežiūra vykdoma VšĮ Panevėžio miesto poliklinikoje. K. V. lankosi pas vaikų psichiatrą, vartoja paskirtus medikamentus (1 t., b. l. 66-79).

2.11. Iš 2023 m. balandžio 6 d. apžiūros protokolo matyti, kad 2023 m. kovo 25 d. 15:02:58 val. įraše užfiksuota, kaip skambinusioji, prisistačiusi R. K., pranešė, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme lauks vyras ir mergaitė, reikalinga policijos pagalba. Skambinusioji patikslino, kad prieš 15-20 minučių pilnametis sumušė jos nepilnametę dukrą. Tikslių įvykio aplinkybių skambinusioji nurodyti negalėjo, paaiškindama, kad į įvykio vietą yra nuvažiavęs nepilnametės tėtis. Pokalbio metu sutarta, kad geriau iš įvykio vietos skambintų nepilnametės tėtis ir tinkamai papasakotų įvykio aplinkybes. 2023 m. kovo 25 d. 15:12:13 val. įraše užfiksuota, kaip skambinusysis, ikiteisminio tyrimo duomenis tai S. V., pranešė, kad neseniai skambino sutuoktinė ir prašė policijos pagalbos. S. V. teigimu, nepilnametę jo dukrą primušė buvęs dukros draugas, pavarde U. Skambinusysis greitosios medicinos pagalbos atsisakė, teigdamas, kad dukrai truputį mėlynas skruostas. Operatorė bando bendrauti su K. V., tačiau mergina atsisako nurodyti tikslesnes įvykio aplinkybes, prašo nevažiuoti. 2023 m. kovo 25 d. 15:20:47 val. įraše užfiksuota, kaip skambinusysis, ikiteisminio tyrimo duomenis tai S. V., teiraujasi, ar atvažiuos prieš kelias minutes kviesta policija. Skambinusiojo teigimu, policijos pagalbos nebereikia. 2023 m. kovo 25 d. 21:08:38 val. įraše užfiksuota, kaip skambinusioji, prisistačiusi R. K., pranešė, kad paskambinusi dukra K. V. pranešė, kad (duomenys neskelbtini), buvęs vaikinas L. U. vėl ją sumušė. Pasiteiravus dėl greitosios medicinos pagalbos būtinybės, skambinusioji paaiškina, kad dukra sakė, jog iš nosies bėga kraujas (1 tomas, b. l. 31-36).

2.12. Iš 2023 m. balandžio 6 d. ir 2023 m. balandžio 28 d. apžiūros protokolų užfiksuota į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų nešiojamos vaizdo kameros įrašų apžiūra. Įrašuose užfiksuota, kaip pokalbio metu su policijos pareigūnais K. V. paaiškina, kad susimušė su savo vaikinu. K. V. patikslina, kad buvo kartu su vaikinu ir dar dviem draugais. Jai pakalbėjus su draugais, vaikinas supyko ir pradėjo ją mušti, sakydama: „va čia va“ (rodo į dešinę veido pusę). K. V. patikslina, kad vaikinas 4 - 5 kartus trenkė jai į veidą. Tada pargriovė ant žemės. Viskas vyko laiptinėje ir kieme. K. V. teigimu, su vaikinu buvo susipykusi dar prieš jai grįžtant namo, tačiau abu susitaikė ir viskas buvo gerai. Einant namo vėl vaikinas supyko. K. V. mamos teigimu, ji būtinai rašys pareiškimą. Motina teiraujasi, koks K. V. nustatytas girtumas. Policijos pareigūnas atsako, kad 2,59 prom. K. V. teigimu, neseniai gėrė alaus. Policijos pareigūnas teiraujasi, ar jau apžiūrėjo K. V. GMP darbuotojo teigimu, veide (rodo K. V. dešinės pusės žandą) yra sumušimas, čia nubrozdinta (rodo dešinės pusės smilkinį), skauda šonkaulį (rodo dešinėje pusėje), bet kol kas tai nieko nesimato. Taip pat matosi, kad kojos pabrozdintos, bet nubrozdinimai paviršiniai. Pradžioje atsisakiusi, bet vėliau sutikusi K. V. eina kartu su policijos pareigūnais ir parodo buto, kur gyvena ją sumušęs vaikinas, duris. Užėję į butą policijos pareigūnai bendrauja su L. U., nustato jo girtumą. Policijos pareigūnas paaiškina, kad atvyko dėl to, jog L. U. naudojai fizinę jėgą prieš savo draugę. L. U. atsako, kad draugė pati pirma puolė ant jo. Policijos pareigūnas paaiškina, kad reikės vykti į policijos komisariatą aiškinimuisi, kadangi L. U. sumušė nepilnametę mergaitę. L. U. neigia smurtavęs prieš draugę, paaiškina, kad mergina pati krito. Policijos pareigūnas sako, kad merginą apžiūrėjo medikai, yra nustatyti sužalojimai. Ryt į areštinę atėjusiai tyrėjai L. U. galės viską papasakoti. Motinos teigimu, L. U. turi negalią, jo negalima uždaryti į areštinę. L. U. įteikiamas pasirašytinai šaukimas į apklausą. L. U. bei jo motina pasirašo šaukime (1 tomas, b. l. 37-48, 49-51).

2.13. Tarnybiniame pranešime dėl blaivumo nustatymo užfiksuota, kad alkoholio kiekio matuokliu ARKB-0385 K. V. nustatytas 2,59 prom. girtumas, L. U. – 0,93 prom. girtumas (1 tomas, b. l. 179-183).

2.14. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra šalia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nerasta, niekas nepaimta (1 tomas, b. l. 14-19).

2.15. Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. U. turi įgimtą intelekto defektą – vidutinį protinį atsilikimą, reikšmingą elgesio sutrikimą, reikalaujantį dėmesio ar gydymo; įstatymo uždraustos veikos padarymo metu L. U. dėl savo psichikos sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų pavojingumo ir tinkamai valdyti savo veiksmų; L. U. reikalinga taikyti priverčiamojo pobūdžio medicininę priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (2 t., b. l. 30-36).

2.16. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas V. D. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas patvirtino ir paaiškino, kad L. U. įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir šiuo metu turi įgimtą intelekto defektą – vidutinį protinį atsilikimą, reikšmingą elgesio sutrikimą. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu jis negalėjo visiškai suvokti savo veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jo agresyvaus elgesio epizodų nebuvo pastebėta. Inkriminuojamos veikos metu, L. buvo girtumo būsenoje, todėl ir buvo pastebėti tokie jo elgesio sutrikimai. Mano, kad jis negali būti pavojingas visuomenei. Jeigu jis nevartoja alkoholio, jis nėra pavojingas visuomenei. Jis turi įgimtą intelekto defektą, jam atliktos kelios galvos smegenų operacijos, nustatytas emocinis nestabilumas, žemas intelektas, ir visą tai jam išliks visam gyvenimui. Jo būklė yra maždaug vienoda. Tik ambulatoriškai gydant, vartojant profilaktiškai skirtus medikamentus, galbūt emocinis nestabilumas nebūtų toks išreikštas. Mama, jo manymu, galėtų užtikrinto L. gydymą ir priežiūrą.

2.17. Teismo posėdžio metu G. U., L. U. mama, paaiškino, kad L. turi cerebrinį paralyžių, encefaliją. Jis vartoja vaistus nuo priepuolių, ji prižiūri jų vartojimą. Dabar jis vartoja slopinančius vaistus nuo nervų. Juos vartoja maždaug apie savaitę. Jo būklė kol kas neblogėja. Ji gydymą prižiūri ir kontroliuoja. Ji yra įpareigota jį nuolatos prižiūrėti. Turi visas socialines sąlygas jo priežiūrai.

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymų vertinimas

3.1. Ištyręs ir įvertinęs visus pirmiau paminėtus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Visi pirmiau paminėti įrodymai patvirtina, kad L. U. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, t. y. 2023 m. kovo 25 d. apie 21.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme panaudojo fizinę jėgą prieš nepilnametę K. V., t. y. ne mažiau kaip keturis kartus trenkė kumščiu K. V. į veidą, pargriovęs ją ant žemės vieną kartą dešine koja spyrė į dešinę koją, vieną kartą į veidą ir vieną kartą į dešinės pusės šoną, tokiais savo veiksmais sukeldamas K. V. fizinį skausmą. Tai, kad L. U. padarė šią veiką įrodyta jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiosios K. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūros protokolu ir kitais byloje esančiais bei teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais. Nėra abejonių, kad nurodyti L. U. smurtiniai veiksmai, nukreipti į nukentėjusiosios kūną, sukėlė jai nepageidaujamą fizinį skausmą, o specialisto išvada neginčytinai konstatuotas ir nežymus nukentėjusiosios K. V. sveikatos sutrikdymas. Šiuos padarinius patvirtina ne tik nukentėjusiosios parodymai, bet tai atsispindi ir kituose objektyviuose bylos duomenyse – specialisto išvadoje, apžiūrų protokoluose, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, kurie esminėse detalėse sutampa, atitinka faktines bylos aplinkybes ir jais abejoti teismas neturi pagrindo. Tokie L. U. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje aprašytos veikos objektyviuosius požymius.

3.2. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, padaręs įstatymu uždraustą veiką, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Tokiam asmeniui teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

4.1. BK 17 straipsnyje nurodyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

4.2. Iš ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. U. turi įgimtą intelekto defektą – vidutinį protinį atsilikimą, reikšmingą elgesio sutrikimą, reikalaujantį dėmesio ar gydymo, baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Šiuo metu L. U. konstatuojamas įgimtas intelekto defektas – vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, jis negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Šiuo metu L. U. gauna ambulatorinį gydymą, jis nėra pavojingas sau ar kitiems asmenims. L. U. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Įvertinus tai, L. U. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė.

4.3. Bylą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti pirmiau išdėstytais įrodymais dėl L. U. būsenos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir po jos padarymo, dėl ko sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje yra neginčijami nustatyta, jog L. U. padarė įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, būdamas nepakaltinamas. Byloje nesant jokių ekspertizės akte nurodytai išvadai dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo priešingų objektyvių duomenų, teismas pritaria ekspertizės akte nurodytai bei teismo posėdyje eksperto patvirtintai rekomendacijai, todėl L. U. taikytina specialistų rekomenduota priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

4.4. Šiai teismo nutarčiai įsiteisėjus L. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 85-89) – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. U., kuris būdamas nepakaltinamas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą visuomenei pavojingą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Nutarčiai įsiteisėjus L. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiosios (jos atstovo) ir prokuroro gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.