Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, išsilavinimas aukštasis, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. M. 2024 m. gruodžio 17 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, vairavo motorinę kelių transporto priemonę - automobilį „Toyota Yaris Verso“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai - alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARTB-0075, patikros sertifikato Nr. 2199213, jam nustatytas 2,01 promilės neblaivumas, iki kol prie (duomenys neskelbtini)numerio pažymėto namo buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Kaltinamasis G. M. kaltu prisipažino visiškai ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie 8 metus naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu „Toyota Yaris Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1986 m. ir yra įgijęs vairuoti lengvuosius automobilius. 2024 m. gruodžio 17 d. apie 8.00 val. vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė apie 50 g brendžio. Vakare, apie 22.00 val., jautėsi gerai, todėl su jau minėtu automobiliu važiavo į (duomenys neskelbtini), prie namo esančią aikštelę pastatyti automobilį. Važiavo (duomenys neskelbtini), įsuko į (duomenys neskelbtini)g., kur važiuodamas pajuto, kad kažkas netvarkoje su automobilio padangomis. Sustojo, už automobilio galo sustojo kitas automobilis, kur prie jo priėjo kažkoks vaikinas ir pasakė, kad jo automobilio susprogusi dešinės pusės padanga, o taip pat pastebėjo, kad susprogusi ir priekinė. Susinervino, sėdo į savo automobilį ir išgėrė pusę butelio vyno. Pagalvojo, kad kažkaip reiktų nuvažiuoti iki jau minėto adreso, kad pastatyti automobilį. Važiuojant (duomenys neskelbtini) netoli (duomenys neskelbtini), jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Jam buvo patikrintas neblaivumas, kur alkotesteris pirmu pūtimu parodė 2,01 promilių antru pūtimu 2,21 promilių. Jam policijos pareigūnai įteikė šaukimą ir buvo išleistas. Supranta, kad vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai išgyvena, labai gailisi, tai buvo pirmas kartas, kad taip pasielgė (b. l. 67–70).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų ir prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis.

Liudytojas L. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gruodžio 17 d., apie 22.00 val., važiuojant automobiliu BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nuo centro pusės link stoties, pastebėjo, kaip priešais jį važiuojantis automobilis „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelyje buvusią duobę ir nuvažiavo. Tik jam pravažiavus duobę, pamatė, kad minėto automobilio nuleistas dešinės pusės galinis ratas. Pavažiavęs minėtas automobilis nusuko į (duomenys neskelbtini)g., jam įsukus, pastebėjo, kad ir priekinis dešinės pusės ratas, taip pat nuleistas. Pavažiavęs minėtas automobilis sustojo minėtoje gatvėje, jis su savo automobiliu sustojo gale jo, norėdamas jam padėti. Priėjo prie keleivio pusės, pasižiūrėjo į padangas, įsitikino, kad jos tikrai nuleistos. Tada automobilio vairuotojas, kuris sėdėjo vairuotojo pusėje, jam atidarė priekines keleivio pusės duris, paklausė jo „kas ten yra aš nieko nejaučiu“. Tik vairuotojui atidarius duris, pajautė alkoholio kvapą, taip pat ir vairuotojas atrodė, kad gali būti apsvaigęs nuo alkoholio. Jam pasakė, kad nuleistos padangos, jis atsakė, gerai ačiū, jis uždarė duris ir nuėjo pas save į automobilį. Paskambino „112“ ir pranešė apie girtą vairuotoją. Tuo metu kol skambino, vyras išlipo iš vairuotojo pusės ir apėjo savo automobilį, apžiūrėjęs, priėjo prie jo (L. S.) automobilio, jis tuo metu kabėjo telefonu, vyras matomai suprato, kad jis skambino „112“ nuėjo į savo automobilį ir pradėjo važiuoti. Pats važiavo iš paskos ir pasakojo policijos pareigūnams, kur minėtas automobilis važiuoja, jis iš (duomenys neskelbtini)g., pasuko į (duomenys neskelbtini)g., po to į (duomenys neskelbtini), kur jau jį sulaikė policijos pareigūnai. Matydamas, kad minėtas vyras jau sustabdytas policijos pareigūnų, nuvažiavo. Kas buvo toliau, nežino (b. l. 55–58).

Liudytojas V. Ž. parodė, kad sutuoktinė E. Ž. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės direktorė. Įmonė turi automobilį „Toyota Yaris Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šiuo automobiliu apie 8 metus naudojasi sutuoktinės brolis G. M.. Jam šis automobilis buvo skirtas važinėti į darbą Kauno mieste iš Kybartų, kur jis gyvena. 2024 m. gruodžio 17 d. sužinojo, kad G. M. sulaikytas, nes būdamas neblaivus važiavo minėtu automobiliu. Negali nieko daugiau pasakyti, kur ir su kuo jis vartojo alkoholį ir prie kokių aplinkybių važiavo. Kadangi automobilis priklauso minėtai įmonei, o jį įgaliojo automobilį paimti, todėl prašo šį automobilį grąžinti (b. l. 50–52).

2024 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2 skyriaus vyr. tyrėjos G. S. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2024 m. gruodžio 17 d., apie 22.00 val., sustabdytas automobilis ,,Toyota Yaris Verso”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. M.. Alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510” Nr. ARTB-0075, patikros sertifikato Nr. 2199213, 2024 m. gruodžio 17 d. 22.05 val. pirmu tikrinimu G. M. nustatytas 2,01 promilių neblaivumas, tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu antru tikrinimu 22.23 val. nustatytas 2,21 promilių neblaivumas. Po įvykio vietos ir automobilio apžiūros, automobilis ,,Toyota Yaris Verso”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 8).

2024 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2 skyriaus vyr. tyrėjos G. S. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2024 m. gruodžio 17 d., apie 21.55 val., dirbant kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėju M. S., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), dabar galimai neblaivus vairuotojas važiuoja su automobiliu „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pramušta padanga. Pokalbio metu pradėjo važiuoti. 2024 m. gruodžio 17 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), sustabdytas automobilis ,,Toyota Yaris Verso”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. M.. G. M. atidarius priekinį automobilio langą, iš automobilio vidaus pasklido stiprus alkoholio kvapas, salone mėtėsi alkoholinio gėrimo tušti buteliai, alkoholio kvapas buvo juntamas ir G. M. iš burnos. Paklausus pastarojo, ar šis yra vartojęs alkoholinių gėrimų, šis patikino, kad tikrai ne. Alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510” Nr. ARTB-0075, patikros sertifikato Nr. 2199213, 2024 m. gruodžio 17 d., 22.05 val., pirmu tikrinimu G. M. nustatytas 2,01 promilių neblaivumas, tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu, antru tikrinimu, 22.23 val. nustatytas 2,21 promilių neblaivumas. Po įvykio vietos ir automobilio apžiūros, automobilis ,,Toyota Yaris Verso”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Technikos g. 18A, Kaunas. G. M. nesulaikytas, jam įteiktas šaukimas atvykti apklausai į policijos įstaigą (b. l. 44).

2024 m. gruodžio 17 d. Apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis „Toyota Yaris Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), matomas gatvėje stovintis automobilis „Toyota Yaris Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kryptimi link (duomenys neskelbtini). Bagažinės skyriuje matomi įvairūs daiktai, virvės, metaliniai įrankiai. Priėjus prie dešinės pusės priekinių durų ir jas atidarius, matoma keleivio vieta, ant sėdynės matomi tušti alkoholinių gėrimų buteliai su užrašais „Leader“ ir „Bičiulių 21“. Taip pat buvo pastebėta panelėje esanti daiktadėžė, kurią atidarius, joje matoma tuščia stiklinė ir kiti įvairūs daiktai. Daugiau apžiūrint įvykio vietą jokių tyrimui turinčių reikšmės daiktų ar objektų neužfiksuota. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų neužfiksuota (b. l. 18–30).

2024 m. gruodžio 17 d. Transporto priemonių perdavimo priėmimo akte užfiksuota, jog automobilis „Toyota Yaris Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perduotas UAB „Augenas“, Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 34–35). 2025 m. sausio 8 d. automobilis grąžintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui V. Ž. (b. l. 38).

AB „Regitra“ duomenimis, automobilio „Toyota Yaris Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruota buveinė (duomenys neskelbtini) (b. l. 36).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Toyota Yaris Verso“, gamybos periodas 2002–2007, pasirinkti metai 2002, kaina su PVM yra 1 680,00 Eur (b. l. 37).

2024 m. gruodžio 17 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog G. M. pirmu tikrinimu 22.05 val., nustatytas 2,01 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 22.23 val. nustatytas 2,21 promilių neblaivumas (b. l. 40–43).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Paties kaltinamojo prisipažinimu bei parodymais, liudytojų L. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimais, neblaivumo nustatymo akte užfiksuotais duomenimis bei kitais byloje ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad G. M. 2024 m. gruodžio 17 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, vairavo motorinę kelių transporto priemonę - automobilį „Toyota Yaris Verso“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai - alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARTB-0075, patikros sertifikato Nr. 2199213, jam nustatytas 2,01 promilės neblaivumas, iki kol prie (duomenys neskelbtini) numerio pažymėto namo buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Kaltinamasis suprato, jog sėda už vairo būdamas neblaivus, kadangi tą pačią dieną vartojo alkoholį. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis G. M. sutiko su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su prokuroro siūloma baudos bausme ir jos dydžiu.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo G. M. asmenybė, o būtent tai, kad jis neteistas, baustas administracine tvarka. Pažymėtina, kad jis baustas administracine tvarka už vairavimą neblaivia 2024 m. lapkričio 18 d. 16.39 val. kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, 2024 m. gruodžio 18 d. paskirta 800 Eur dydžio bauda ir 12 mėn. atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones (b. l. 97). Kaltinamasis yra pakaltinamas, dirba.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog prokuroro siūloma baudos bausmė yra tinkama sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, ši bausmė užtikrins ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Byloje neginčytinai nustatyta, jog G. M. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį, t. y. naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl siekiant bausmės tikslų yra pagrindas kaltinamajam skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Kaltinamajam nustatytinas 4 metų specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. sausio 9 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudotam turtui. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu laikytina, kad automobilis priklauso trečiajam asmeniui ir nenustatyta, kad perleisdamas turtą kaltininkui, turto savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikaltimui daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017).

Spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-119-976/2018).

Kaltinamasis teisiamas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Toyota Yaris Verso“, gamybos periodas 2002 - 2007, pasirinkti metai 2002, kaina su PVM yra 1 680,00 Eur (b. l. 37). Teismo manymu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, G. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė– konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 680 Eur išieškojimas bus proporcinga ir atitiks turto konfiskavimo tikslus.

Kaltinamajam G. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, tai yra 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti kaltinamajam galutinę bausmę – 34 (trisdešimt keturių) MGL, t. y. 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti G. M. per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į jo pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111, arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt) pateikti banko kvitą. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 3 dalimi, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirti kaltinamajam G. M. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. sausio 9 d.;

- konfiskuoti iš G. M. automobilio „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 680 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų).

Konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 120). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės, ji išieškoma priverstinai.

Kaltinamajam G. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.