Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovei S. J. (teismo šaukimas įteiktas, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-55-305/2017 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei S. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas prašo teismą santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės S. J., a.k. (duomenys neskelbtini), nutraukti, pripažįstant, kad ji iširo dėl abipusės kaltės, po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę „J.“. Ieškovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jis su atsakove santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė dviejų vaikų, gimusių 1982 m. ir 1985 m. Jų santuoką būtina nutraukti, kadangi jau beveik metai laiko jie kartu negyvena, jų tarpusavio santykiai yra pašliję, bendrauja minimaliai ir gyvena kiekvienas savo gyvenimą. Mano, jog jų santuoka iširo dėl abipusės kaltės, kadangi praėjus keletui metų po santuokos įregistravimo ėmė ryškėti jų charakterių nesutapimai, pradėjo vis dažniau išsiskirti jų požiūriai į daugelį šeimyninio gyvenimo klausimų, jie nesugebėjo rasti kompromisų sprendžiant įvairias su šeima susijusias problemas, atsirado nepakantumas vienas kitam ir dėl to pradėjo kilti vis dažnesni konfliktai, barniai. Jų santuoką ištikusi krizė dar labiau paaštrėjo po netikėtos sūnaus M. mirties 2007 m. Nuo 2015 m. spalio mėnesio jie gyvena atskirai, atsakovė išėjo gyventi pas motiną. Mano, kad tolimesnis jų gyvenimas šeimoje yra nebeįmanomas, susitaikyti nebeįmanoma. Dėl jų santuokos iširimo yra kalti abu, nes pažeidė savo santuokines pareigas būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai, netinkamu požiūriu į šeimą ir nesugebėjimu įsiklausyti į vienas kito nuomonę, todėl jų santuoka iširo galutinai ir jos išsaugoti nėra galimybės. Jokio nekilnojamojo, kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, neturi, o buities ir namų apyvokos daiktus pasidalino, kai pradėjo gyventi atskirai. Ieškovas kreditorių neturi. Jo žiniomis, atsakovė kreditorių taip pat neturi. Išlaikymo sau iš atsakovės ieškovas nereikalauja ir mano, kad ir iš jo jai išlaikymas nėra priteistinas, kadangi abu dirba ir gauna pajamų pragyvenimui. Neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo atsakovei būtų palikta jos santuokinė pavardė J. (b. l. 3-4; garso įrašas nuo 2.20 min. ir nuo 4.40 min.). Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu dėl santuokos nutraukimo nesutinka. Nurodė, kad ji su ieškovu susituokė (duomenys neskelbtini) Santuokoje jie pragyveno 34 metus ir 13 dienų. Santuokoje susilaukė ir užaugino du sūnus. Jų šeimoje, kaip ir jų tėvų, jų artimųjų šeimose, didžiausia vertybe laikoma šeima, tarpusavio santykiai grįsti pasitikėjimu, abipusiu supratimu, atjauta. Gyvendami kartu praleido daug laimingų akimirkų. Jų šeima gyveno kartu su vyro tėvais, vedė bendrą ūkį, niekada nesipyko. Susirgus ieškovo mamai, ją atsakovė prižiūrėjo ir slaugė iki pat mirties. Mano, kad ieškinyje nurodyta „jų šeimą ištikusi krizė“ yra laikina. Nuo 2015 m. spalio mėnesio gyvena kartu su savo mama N. K., nes Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-1870-633/2015) yra paskirta N. K., gimusios (duomenys neskelbtini), rūpintoja. Mamai dėl garbaus amžiaus ir sveikatos sutrikimų būtina didelė, specialioji ir nuolatinė kito asmens slauga, ji negali savarankiškai gyventi, jai reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba ir priežiūra. Pagrįstai mano, kad A. J. kreipimasis į teismą dėl santuokos nutraukimo yra skubus ir neapgalvotas. Prašo skirti terminą sutuoktiniams susitaikyti (b. l. 15). Atsakovė savo 2017 m. kovo 29 d. prašyme Dėl civilinės bylos nagrinėjimo pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, jokių papildomų paaiškinimų nepateikė (b. l. 25). Į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas, išklausęs ieškovo paaiškinimus, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, santuoka įregistruota Vilkaviškio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, sprendžia, kad šiuo metu ieškovo ir atsakovės santuoka yra faktiškai ir galutinai iširusi. Sprendžiant pagal ieškovo paaiškinimus ir duomenis atsakovės atsiliepime į ieškinį, nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2015 m. spalio mėnesio, t.y. jau daugiau kaip metai laiko, atsakovei išėjus gyventi pas motiną, kurios rūpintoja ji buvo paskirta teismo nutartimi. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad nesutinka nutraukti santuoką, prašė skirti terminą susitaikyti (b. l. 15). Tačiau nors teismas 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi šį atsakovės prašymą tenkino ir paskyrė 6 mėnesių terminą šalims susitaikyti (b. l. 16-17), šalims susitaikyti ir atnaujinti santuokinį gyvenimą nepavyko: teismo nustatytam 6 mėnesių terminui dar nepasibaigus, 2017 m. kovo 8 d. ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas sutrumpinti terminą sutuoktiniams susitaikyti ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi šalių susitaikymas neįmanomas: atsakovė nuo 2015 m. spalio mėnesio su ieškovu kartu negyvena ir per teismo paskirtą laikotarpį susitaikymui atsakovė nei karto nebandė kalbėtis bei taikyti su ieškovu, gatvėje susitikusi jį net nesisveikina (b. l. 20). Teismui 2017 m. kovo 13 d. nutartimi šį ieškovo prašymą tenkinus ir atnaujinus bylos nagrinėjimą (b. l. 21-22), atsakovė jokių papildomų duomenų nepateikė, tik 2017 m. kovo 29 d. savo prašyme Dėl civilinės bylos nagrinėjimo nurodė, kad neprieštarauja, kad teismas išspręstu bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, neskirdamas bylos nagrinėjimo kitai dienai (b. l. 25). Į teismo posėdį atsakovė neatvyko. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad šalims susitaikyti ir atnaujinti santuokinį gyvenimą nebeįmanoma, atsakovės pasyvumas rodo, kad ji taip pat pripažįsta, kad jos ir ieškovo susitaikymas neįmanomas. Todėl šalių santuoka nutrauktina. Atsižvelgiant į tai, kad nei viena šalis neginčija savo kaltės dėl santuokos iširimo (b. l. 3, 15, garso įrašas nuo 2.20 min.), pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61, 3.63 straipsniai).Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 straipsnyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus.Kadangi ieškovas ir atsakovė nepilnamečių vaikų neturi (b. l. 11), vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimas nespręstinas.Remiantis ieškovo paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto neturi (b. l. 6, 7, 8, 9, garso įrašas nuo 2.20 min.), todėl turto padalinimo klausimas taip pat nespręstinas.Šalys kreditorinių įsipareigojimų neturi (b. l. 3, garso įrašas nuo 2.20 min.).Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokos metu turėtos pavardės: atsakovei – „J.“, o ieškovui – „J.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo šalys viena iš kitos sau nereikalauja (b. l. 3, 15, garso įrašas nuo 2.20 min.), todėl išlaikymas joms nepriteistinas.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas visiškai.Šalys neprašo atlyginti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų paskirstymo klausimas nespręstinas.Valstybė šioje byloje turėjo 4,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų šalims siuntimu ir įteikimu (b. l. 2). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, sutinkamai su CPK 96 straipsnio nuostatomis šios išlaidos turėtų būti priteistos iš atsakovės. Tačiau teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jis sutinka apmokėti šias išlaidas (garso įrašas nuo 5.08 min.), todėl 4,22 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei priteistina iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 307, 310, 385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įregistruotą Vilkaviškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės S. J., a.k. (duomenys neskelbtini), nutraukti, pripažįstant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovei S. J., a.k. (duomenys neskelbtini), palikti santuokos metu turėtą pavardę „J.“, o ieškovui A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), lieka jo pavardė „J.“.

Priteisti iš ieškovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 4,22 Eur (keturis eurus 22 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį teismo sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.