Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 12 d. nutarimo M. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė M. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. liepos 2 d., apie 17.52 val., vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta privaloma techninė apžiūra, būdamas neblaivus (nustatyta 0,66 prom. ± 5 proc.), tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 238 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, P. 259).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą.

Nustatyta, kad M. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo padarymo – už tai, kad jis automobilį vairavo būdamas neblaivus – nustatytas 0,66 prom. girtumas. Dėl šio fakto (M. L. neblaivumo) byloje yra du priešingi įrodymai. Alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Lion alcometer 500“, serijos Nr. 18904, kuriam 2010 m. sausio 22 d. buvo atlikta metrologinė patikra ir išduotas patikros sertifikatas, galiojęs iki 2010 m. liepos 21 d. (b. l. 50), M. L. 2010 m. liepos 2 d. 17.52 val. buvo nustatytas 0,66 prom. girtumas (b. l. 23). ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Todėl alkoholio kiekio matavimo prietaisu buvo nustatytas leistiną normą viršijantis alkoholio kiekis. Tačiau byloje yra ir kitas įrodymas – 2010 m. liepos 2 d. 19.10 val. M. L. nuvyko į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą, kur jam buvo atlikta medicininė apžiūra neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti bei surašytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 749 (b. l. 41). Iš šio akto matyti, kad 19.10 val. atlikus pirmąjį tikrinimą alkotesteriu buvo nustatyta 0,29 prom., 19.30 val. atlikus antrąjį tikrinimą alkotesteriu – nustatyta 0,21 prom. (b. l. 41). Atsižvelgiant į tai, akte buvo suformuota išvada, kad M. L. yra blaivus. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad medicininę apžiūrą atliekančiam specialistui M. L. nurodė, jog prieš sėsdamas už automobilio vairo (apie 17 val.) vartojo alkoholio – apie 150 g vyno (b. l. 41). Taip pat pastebi, kad atliekant medicininę apžiūrą nebuvo ištirtas M. L. kraujas.

Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie yra prieštaringi, todėl jų pagrindu negalima vienareikšmiškai teigti, kad M. L. padarė ar nepadarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių prieštaravimams pašalinti ir bylos aplinkybėms visapusiškai išsiaiškinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N261-3165/2009). Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimą administracinėje byloje N62-3686/2008).

Kadangi pareigūnų tikrinimo ir atliktos medicininės apžiūros metu atlikto tikrinimo alkotesteriu rezultatai, nustatyti skirtingu laiku, skiriasi, šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas pakankamai dėmesio tam neskyrė, nesiėmė jokių veiksmų, kad kilusios abejonės būtų pašalintos, nors pripažintina, kad tokia galimybė nagrinėjamu atveju yra – pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada, todėl esant nurodytoms abejonėms, teismas turėjo svarstyti galimybę skirti byloje ekspertizę. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1926/2009).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė būtinų veiksmų byloje esantiems prieštaravimams dėl neblaivumo laipsnio pašalinti ir nesurinko pakankamai įrodymų, kurie leistų padaryti neabejotiną išvadą, kad M. L. padarė ar nepadarė administracinį teisės pažeidimą – vairavo būdamas neblaivus, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 12 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl administracinėn atsakomybėn trauktino asmens argumento, kad yra pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas, teisėjų kolegija pažymi, kad šis terminas buvo pratęstas 2010 m. gruodžio 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi iki 2011 m. birželio 2 d. (b. l. 52). Be to, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 4 dalimi, kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 12 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui.

Nutartis neskundžiama.