- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-23
- Bylos Nr.
- N-575-1654-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-65-3-00136-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutarties R. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
R. R. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2010 m. gegužės 4 d., apie 12.00 val., Kėdainių rajone, kelyje Aristava-Kėdainiai-Cinkiškiai, vairuodamas krovininį automobilį VW-MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo kėbule vežė blogai pritvirtintus daiktus, kuriems iškritus sukėlė pavojų paskui važiuojančiai transporto priemonei, kadangi pastarosios vairuotoja buvo priversta staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, taip keldama pavojų eismo saugumui. Tokiais veiksmais R. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 210.4 ir 210.5 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. gegužės 7 d. nutarimu R. R. už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 750 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 14 d. nutartimi minėtą Institucijos nutarimą dalyje dėl 750 Lt baudos pakeitė, paskirdamas 600 Lt baudą, o kitoje dalyje nutarimą paliko nepakeistą. Teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad R. R. padarė ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pažymėjo, jog asmens kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojos S. G. paaiškinimais ir kita bylos medžiaga. Nurodė, kad liudytoja S. G. teismo posėdyje paaiškino, jog nutarime nurodytu laiku kelyje Kėdainiai-Cinkiškiai važiavo paskui automobilį, kuris vežė baldus. Ji laikėsi saugaus atstumo ir laukė momento, kada galės aplenkti minėtą automobilį, tačiau vėliau pamatė kaip iš jo iškrito maišas, kuris pakliuvo po jos automobiliu. Tuomet ji staigiai stabdė ir suko į dešinę pusę, nes priekyje matė atvažiuojantį kitą automobilį, liudytojos S. G. automobilis slydo. Teismas pabrėžė, kad minėtos liudytojos paaiškinimai yra nuoseklūs, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Taip pat nurodė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu pripažino, kad nebuvo tinkamai pritvirtinęs vežamo krovinio, kurio dalis iškrito. Atsižvelgęs į visas aplinkybes ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, jog R. R. pažeidė KET 9, 210.4 ir 210.5 punktų reikalavimus, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį. Vertindamas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtą nuobaudą, teismas konstatavo, kad R. R. paskirta bauda yra per griežta. Pažymėjo, jog nors asmuo pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, R. R. nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tai įvertinęs, taip pat atsižvelgęs į pažeidimo padarymo pobūdį bei aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas padarė išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam R. R. paskirtą baudą tikslinga sumažinti iki sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytos baudos vidurkio.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. R. prašo pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Mano, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Pažymi, jog stengėsi vežti krovinį taip, kad jis nekeltų grėsmės eismo saugumui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo palikti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes. Teigia, jog R. R. padarytas pažeidimas yra įrodytas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
R. R. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 124² straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo 400 Lt iki 800 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 6 mėnesių <...>.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. R. padarė ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Atkreiptinas dėmesys, jog KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 210.4 ir 210.5 punktai nustato, jog krovinys transporto priemonėje turi būti padėtas, o prireikus – pritvirtintas ir uždengtas taip, kad nekristų, nesivilktų, nekeltų triukšmo, neterštų kelio ir aplinkos, nekeltų pavojaus žmonėms ar materialinėms vertybėms, negadintų kelio įrenginių ir techninių eismo reguliavimo priemonių. Pažymėtina, jog pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tiek skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde, tiek teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pripažino, kad vežė nepritvirtintą krovinį, kuris iškrito, taip sukeldamas pavojų eismo saugumui (b. l. 2, 17-18, 23). Minėtas aplinkybes patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo protokolas (administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, b. l. 1), Institucijos pareigūno D. Č. tarnybinis pranešimas (administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, b. l. 2), liudytojos S. G. rašytinis paaiškinimas (administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, b. l. 3) bei parodymai duoti pirmosios instancijos teisme (b. l. 17-18). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog R. R. padarė ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Kita vertus, apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Tačiau pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nuobauda buvo paskirta sankcijos numatytos už padarytą pažeidimą ribose. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas nuobaudą, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas pareiškėjo atsakomybei reikšmės turinčias aplinkybes ir tinkamai individualizavo administracinę nuobaudą, todėl nėra pagrindo tenkinti R. R. apeliacinį skundą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Specialiosios teisės atėmimo terminas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui galėtų būti neskiriamas tik remiantis ATPK 30¹ straipsniu, kuris numato, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2007 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Tai, jog asmuo nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Taip pat pabrėžtina, kad byloje buvo nustatyta R. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – asmuo pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.) (b. l. 20). Tai neigiamai apibūdina pareiškėjo asmenybę, rodo, jog asmuo atitinkamų išvadų nepadarė ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti eismo bei visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus byloje surinktus duomenis, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.