- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-01
- Bylos Nr.
- 2A-230-492/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Dalia Kačinskienė, Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- J. J., V. J.
- Ieškovas
- A. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-731/2009 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovams J. J. ir V. J. dėl pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys antstolė N. D. , VĮ Registrų centras.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. G. prašė pripažinti 2005 m. liepos 4 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0049/04/03415, sudarytą antstolės N. D. tarp J. J. ir V. J. dėl pastatų - mokyklos ir kiemo statinių (unikalūs Nr. „(duomenys neskelbtini)“), esančių, „(duomenys neskelbtini)“, negaliojančiu; panaikinti įrašus VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre apie šį nekilnojamą turtą; taikyti restituciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas J. J. buvo nesąžiningas ir pažeidė ieškovo teises, kai žinodamas apie ieškovui neįvykdytas prievoles, perleido pastatus savo dukrai V. J. Pastatas - mokykla su kiemo statiniais perleistas už mažesnę nei rinkos kainą. Antstolės turto arešto akte mokyklos pastatas įkainotas 10 630 Lt. Tačiau UAB „Kovertas“ turto vertinimo ataskaitoje nurodyta tikroji turto vertė 120 000 Lt, be to, VĮ Registrų centro pažymoje nurodyta pastato 30 154 Lt vertė taip pat tris kartus viršija sandorio kainą. Toks sandoris prieštarauja viešam interesui, nes išvengiama galimos atsakomybės prieš kreditorius už TŪB „Argo“ prievoles, taip pat pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas, todėl laikytinas niekiniu ir negaliojančiu.
Atsiliepimas
Atsakovai J. J. ir V. J. prašė ieškinio netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad antstolė N. D. pardavusi atsakovei ginčijamus statinius už 10 945 Lt, ir teisėja R. Bražinskienė, patvirtinusi antstolio veiksmus, elgėsi neteisėtai. Turto pardavimo iš varžytynių kainą nustatė antstolė, tačiau kreditoriai tam neprieštaravo. Kaina buvo mažesnė, nes parduodant pastatus, prie jų nebuvo žemės, ją atsakovė įsigijo vėliau. Parduoto turto kaina buvo reali, visi pajininkai ir kreditoriai žinojo apie tuos pastatus, taigi turėjo žinoti ir ieškovas, bet niekas nereiškė noro jų įsigyti. Atsakovas J. J. turėjo teisę pasiūlyti pirkėją ir pasiūlęs dukrą, įstatymo nepažeidė. A. G. šioje byloje nėra tinkamas ieškovas, nes pretenziją dėl skolos grąžinimo pareiškė tik po turto arešto ir jo pardavimo. Parduodant turtą jis neturėjo teisių į jį, nes nebuvo žinomas kaip kreditorius. Dėl to apie turto pardavimo jo neturėjo informuoti ir antstolė.
Trečiasis asmuo antstolė N. D. prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad pagal CPK 681 str. 1 d., antstolis areštuotą turtą įvertina rinkos kainomis, ir tik tuo metu, jei kyla abejonių dėl turto vertės, skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio įvertinimui, numatytas turto vertės nustatymas skiriant ekspertizę. Prieštaravimų dėl antstolės nustatytos rinkos kainos ar skolininkas ar išieškotojai nepareiškė. LR CPK 709 str. reglamentuoja, kas neturi teisės pirkti skolininko turto. Pirkėja, nupirkusi J. J. turtą, neatitinka išvardintų asmenų, kurie negalėtų pirkti. Kadangi teisėjui nekilo abejonių dėl varžytynių teisėtumo, turto pardavimo iš varžytynių aktas įsiteisėjo nuo jo patvirtinimo teisėjo rezoliucija, kuri neskundžiama. Ieškovas A. G. dėl išieškojimo iš J. J. nesikreipė.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 28 d. sprendimu ieškinio netenkino. Priteisė iš ieškovo A. G. valstybei 97,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Panaikino 2006 m. birželio 8 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – mokyklos pastato, unikalus, „(duomenys neskelbtini)“, ir kiemo statinių (šulinio, lauko tualeto), unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, esančių, „(duomenys neskelbtini)“, areštą. Nurodė, kad vykdymo procese realizuojant turtą neturi reikšmės, kas tą turtą perka, išskyrus asmenis, nurodytus CPK 709 str. Todėl ieškovo teiginys, jog tokiu būdu parduodamas turtą savo dukrai skolininkas J. J. pasielgė nesąžiningai, yra nepagrįstas. Išieškotojui ir skolininkui buvo išsiųsti turto arešto aktai. Byloje nėra duomenų, kad išieškotojas ar skolininkas būtų nesutikę su kainomis. Antstolė ginčo mokyklą įkainojo rinkos kainomis, atlikusi išsamią analizę 2005-06-14 dienai, ir nors Nekilnojamojo turto registro duomenis pastato rinkos vertė nurodyta 30 154 Lt, tačiau ši vertė nustatyta 2006-01-31, t.y. praėjus pusmečiui po turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto patvirtinimo. UAB „Kovertas“ atlikta turto vertinimo ataskaita teismas nesirėmė, nes ji atlikta praėjus 1,5 metų po turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui, turto vertė buvo nustatinėjama lyginamosios vertės metodu, mokyklos pastatas vertintas kartu su 0,8036 ha žemės sklypu, nors duomenų apie tai, kad sklypas buvo sandorio dalykas byloje nėra. Duomenų, kad atsakovai veikė nesąžiningai, kažkokiais veiksmais darė poveikį antstolei N. D. , byloje nėra. Ieškovas tik 2005 m. kreipėsi į teismą ir 2005-11-03 buvo Zarasų rajono apylinkės teisme priimti teismo įsakymai, kuriuos vykdymui A. G. pateikė 2006-02-20. Taigi 2005-06-14 turto įvertinimo, arešto bei pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto sudarymo metu A. G. nebuvo vykdymo proceso dalyviu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. G. prašė Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. sprendimą panaikinti, ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai buvo nesąžiningi, nes: 1) žinodami ieškovo kreditorinius reikalavimus, siekė išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui pabloginant savo turtinę padėtį, kadangi jokio kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neliko; ginčijamo sandorio tikslas prieštaravo apelianto teisėms bei interesams; 2) sandoris sudarytas su artimu giminaičiu, dukra; 3) ginčo pastatai perleisti už žymiai mažesnę kainą, t.y. 10 945 Lt, nors UAB „Kovertas“ ataskaitoje įvertinti 120 000 Lt. Šioje ataskaitoje turto vertė nustatyta 2005-06-14, vertinant analogiškų objektų faktinių sandorių, sudarytų tokiu pat laikotarpiu, kaip ir ginčijamo pastato pardavimas, kainas. Ataskaitoje vertintas mokyklos pastatas ir, priešingai, nei nurodė teismas, nevertintas 0,8036 ha žemės sklypas. VĮ Registrų centro išraše pastatų vertė taip pat tris kartus didesnė, nei jie buvo parduoti. Taigi netinkamas turto įkainojimas sąlygojo CPK 681 str. 1 d. pažeidimą bei reiškė sandorio, prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo nuostatoms, sudarymą. Tai gali būti pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytinių aktą neteisėtu. Faktas, kad ieškovas nedalyvavo vykdymo procese, lėmė tai, kad jis negalėjo tinkamai ir laiku žinoti apie vykstančius vykdymo veiksmus ir skųsti antstolio veiksmų įstatymų nustatytais pagrindais, tačiau tai neužkerta jam kelio ginti savo teises naudojantis sandorio negaliojimo institutu. Aplinkybė, kad atsakovai nereiškė prieštaravimų dėl nustatytos turto kainos, nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas privalėjo nekreipti dėmesio į didelį realios rinkos vertės ir antstolio nustatytos turto vertės skirtumą. Ginčijamu pastatų pardavimo sandoriu buvo pažeistas ir viešasis interesas. TŪB „Argo“ yra įsiskolinusi ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taigi pardavus nekilnojamąjį turtą už žymiai mažesnę kainą, atsakovas J. J. išvengė piniginės prievolės ne tik ieškovo, bet ir valstybės atžvilgiu.
Atsakovai J. J. ir V. J. prašė Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas, įvertindamas byloje surinktus įrodymus, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir, vadovaudamasis įstatymais, priėmė motyvuotą sprendimą.
Trečiasis asmuo antstolė N. D. prašė Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pagal CPK 681 str. 1 d., antstolis areštuotą turtą įvertina rinkos kainomis, ir tik tuo metu, jei kyla abejonių dėl turto vertės, skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio įvertinimui, numatytas turto vertės nustatymas skiriant ekspertizę. Tiek išieškotojui, tiek skolininkui buvo įteiktas turto arešto aktas, tačiau nei skolininkas, nei išieškotojas įstatymo numatyto termino ribose dėl antstolio veiksmų skundo teismui nepateikė, ekspertizės skirti neprašė. UAB „Kovertas“ pateikta ataskaita atlikta praėjus 1,5 metų po turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui, be to ji atlikta lyginamosios vertės metodu, kuris galėjo padidinti kainą, nes lyginti objektai yra kituose rajonuose. Teiginys, kad J. J. pasielgė nesąžiningai, yra nepagrįstas, nes CPK 709 str. nedraudžia skolininkui siūlyti pirkėju savo giminaičio. Kadangi teisėjui nekilo abejonių dėl varžytynių teisėtumo, turto pardavimo iš varžytynių aktas įsiteisėjo nuo jo patvirtinimo teisėjo rezoliucija, kuri neskundžiama. Ieškovas A. G. nebuvo vykdymo proceso dalyvis, todėl nedalyvavo nei surašant turto arešto aktą, nei surašant turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo A. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungtos vykdomosios bylos Nr. 0049/04/03415, pradėtos 2004-10-25, duomenys patvirtina, kad iš atsakovo J. J. TŪB „Argo“ buvo vykdomas išieškojimas UAB „Neringvė“ (v.b. Nr. 0049/04/03415, ieškinys 48 879,53 Lt), G. J. IĮ (v.b. Nr. 00171 – 01691, ieškinys 3 574,10 Lt), G. M. įmonės „MagElita“ (v.b. Nr. 0049/05/00909, ieškinys 2989 Lt) ir Utenos apskrities VMI Zarasų skyriaus (v.b. Nr. 0049/05/00919, ieškinys 38 726,61 Lt) naudai (v.b. l. 15, 56a). Vykdant išieškojimą iš skolininko J. J. TŪB „Argo“, buvo areštuotas ir J. J. , kaip fiziniam asmeniui priklausantis turtas – pastatas mokykla, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“ su pagalbinio ūkio statiniais, esantys „(duomenys neskelbtini)“ (v.b. l. 98). Pagrindinio pastato bendras plotas 576,48 kv.m., vidutinė rinkos vertė, remiantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2005-02-28 išrašu – 83 419 Lt. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui – J. J. dukrai V. J. 2005 m. birželio 14 d. aktu šis nekilnojamojo turto objektas buvo parduotas už 10 945 Lt (v.b. l. 63, 74).
Ieškovas A. G. ginčo turto pardavimo metu buvo ir paties J. J., ir TŪB „Argo“ kreditoriumi: 2001-05-15 sutartimi ieškovas J. J. paskolino 25 000 Lt, kurie turėjo būti sugrąžinti 2002-05-15; 2001-07-15 sutartimi ieškovas TŪB „Argo“ paskolino 50 000 Lt, kurie turėjo būti sugrąžinti 2002-12-31. Vėliau šios skolos buvo priteistos Zarasų rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 3 d. įsakymais civilinėse bylose Nr. L-2-731-01/2005 ir Nr. L-2-730-01/2005 (l. 25-28). Taigi ieškovas laikytinas kreditoriumi, turinčiu reikalavimo teisę CK 6.66 str. pagrindu ginčyti skolininko sudarytus sandorius. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas patvirtintas teisėjos 2005 m. liepos 4 d. rezoliucija, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareikštas teisme 2006-06-06, nepažeidus CK 6.66 str. 3 d. numatyto vienerių metų termino.
Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas vertino ginčijamą sandorį išimtinai vienu aspektu – tik kaip priverstinio turto pardavimo iš varžytynių aktą, analizavo tik vykdymo procedūros teisėtumo aspektus, tačiau nenagrinėjo CK 6.66 str. 1 d. numatytų pagrindų – ar turto pardavimo metu skolininkas buvo mokus. Nenustačius šios aplinkybės, nesurinkus ir neištyrus skolininko mokumą patvirtinančių įrodymų, lieka neatskleista bylos esmė (CPK 330 str., 327 str. 1 d. 2 p.). Prie civilinės bylos prijungtoje vykdomoje byloje Nr. 0049/04/03415 pateikiamas J. J. , TŪB „Argo“ savininko ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo TŪB „Argo“, pateikto Vilniaus apygardos teismui 2005-06-15, nuorašas (v.b. l. 96-97). Šiame ieškinyje J. J. nurodo, kad remiantis 2005-04-01 pelno mokesčio deklaracija, įmonė yra nemoki, turtas sudaro 189 230 Lt, skolos – 209 185 Lt (darbo užmokesčio 4 808 Lt, tiekėjams 163 939 Lt, VMI 45 246 Lt). J. J. TŪB „Argo“ tikrųjų narių susirinkimas 2005-06-03 dėl beviltiškos įmonės finansinės būklės priėmė nutarimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi atsakovas J. J. , būdamas TŪB „Argo“ tikruoju nariu ir įgaliotu atstovu, turėjo imtis veiksmų vienodai ginti visų kreditorių interesus ir kreiptis į antstolius dėl vykdymo veiksmų sustabdymo; priešingai, suteikdamas pirmenybę vieniems kreditoriams, ir pablogindamas kitų kreditorių padėtį, 2005-09-15 J. J. kreipiasi į Vilniaus apygardos teismą ir atsiima pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, pridedami). Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. nuostata, kad įmonės vadovas, savininkas privalo pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, yra imperatyvi. J. J. įmonei bankroto byla iškeliama vėliau Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartimi (l. 50-51). Į teismą kreipėsi įmonės darbuotojai, kurie nurodė, kad įmonė 2005 m. liepos – rugsėjo mėnesiais nemokėjo jiems darbo užmokesčio, darbo užmokesčio įsiskolinimas 2006-02-01 sudarė 15 957 Lt. Tokie duomenys patvirtina, kad įmonės finansinė padėtis tik blogėjo, o J. J. , atsiimdamas ankstesnį ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo ir neprieštaraudamas turto realizavimui iš varžytynių, kai įmonė buvo nemoki, elgėsi nesąžiningai, pažeidė tiek įmonės, tiek savo kaip fizinio asmens kreditorių teises.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali priimti naujo sprendimo byloje ne tik dėl nepakankamai atskleistų reikšmingų bylos aplinkybių ir surinktų įrodymų, bet ir dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų, kurių teisėms ir pareigoms priimtas sprendimas turės esminę reikšmę. Visų pirma sprendimas šioje byloje betarpiškai liečia paties skolininko J. J. TŪB „Argo“ teises ir pareigas, dėl kurio skolų buvo vykdomas išieškojimas ir iš varžytynių realizuojamas turtas. Taigi civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas privalėjo įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu bankrutuojančią J. J. TŪB „Argo“, informuoti apie nagrinėjamą civilinę bylą bankroto administratorių. Tikrosios ūkinės bendrijos narys už TŪB prievoles atsako ir savo turtu, kreditorių – tiek įmonės, tiek tikrųjų bendrijos narių – finansiniai reikalavimai tenkinami įmonės bankroto byloje, todėl, jei sandoris būtų nuginčytas, turtas turėtų būti perduotas realizuoti bankroto administratoriui.
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad realizuojant varžytynėse ginčo turtą, jo kaina buvo nustatyta tinkamai. Civilinėje byloje ir prie jos prijungtoje vykdomojoje byloje esantys duomenys kelia pagrįstas abejones nustatyta parduodamo pagrindinio pastato kaina. Remiantis aukščiau minėtu nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2005-02-28 išrašu – pagrindinio pastato – mokyklos vidutinė rinkos kaina sudaro 83 419 Lt, remiantis 2006-05-25 išrašu – 30 154 Lt (l. 7-8), ieškovo pateiktoje UAB „Kovertas“ turto vertinimo ataskaitoje – 120 000 Lt pardavimo (2005-06-14) dienai. Priverstinio pardavimo kaina – 10 945 Lt - yra ženkliai mažesnė, negu nurodyta kituose byloje pateikiamuose duomenyse. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas antstolės įvertinimui, nenurodė motyvų, kodėl nesiremia kitais realizuojamo turto vertę pagrindžiančiais duomenimis. Pagrįstas apelianto argumentas, kad teismas neobjektyviai įvertino UAB „Kovertas“ parengtą turto vertinimo ataskaitą; sprendime nurodydamas, kad turto vertė nustatyta kartu su žemės sklypo verte, neteisingai interpretavo vertinamo turto vertės nustatymo pagrindimo 2 p., kuriame aptarta, kad pastatas pardavimo dieną buvo valstybei nuosavybės teise priklausančiame 80 arų dydžio sklype, kurį pastatą įgijęs asmuo galės išsinuomoti arba išsipirkti. Taigi buvo įvertinta ne žemės sklypo vertė, bet teisių į šį žemės sklypą reikšmė turto kainai. Kita vertus, jei byloje duomenys dėl ginčo turto vertės yra prieštaringi, teismas privalėjo šalims pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę, kitaip teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu.
Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas, reikalaudamas restitucijos, nenurodė, kokiu būdu ji turi būti pritaikyta, grąžinus turtą iš pirkėjos (V. J. ), iš ko turėtų būti pirkėjai priteisti pinigai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 yra išaiškinusi dėl restitucijos taikymo turto priverstinio pardavimo pripažinimo negaliojančiu atvejais. Į šiuos išaiškinimus turėtų atsižvelgti pirmosios instancijos teismas spręsdamas tiek dėl sandorio negaliojimo pasekmių, tiek dėl tikslingumo įtraukti į bylos nagrinėjimą dalyvauti buvusius vykdymo procese išieškotojus, antstolių kontorą (jos teisių perėmėjus).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aplinkybę, kad J. J. TŪB „Argo“ yra Vilniaus apygardos teisme iškelta bankroto byla, į tai, kad tikrasis bendrijos narys už įmonės prievoles atsako savo turtu, kad gindamas kreditorių interesus bankroto administratorius privalo peržiūrėti ne tik įmonės, bet ir tikrųjų ūkinės bendrijos narių sudarytus sandorius, kurie gali pažeisti kreditorių interesus, remdamasi Įmonių bankroto įstatymo 15 str., 3 d., 11 str. 3 d. 8 p., civilinę bylą perduoda pirmąją instancija nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti civilinę bylą iš naujo nagrinėti pirmąja instancija Vilniaus apygardos teismui.