- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-04
- Bylos Nr.
- N-62-3419-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Advokatai
- Inga Abramavičiūtė, Inga Abromavičiūtė
- Kategorijos
- 52.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. T., atstovaujamos advokatės Ingos Abromavičiūtės, prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. nutarimo Ž. T. administracinio teisės pažeidimo byloje padavimo terminą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. sausio 28 d. nutarimu Ž. T. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje, skyrė administracinę nuobaudą.
II.
Ž. T., atstovaujama advokatės Ingos Abromavičiūtės, 2008 m. birželio 3 d. (išsiųsta paštu 2008 m. gegužės 29 d.) teismui pateikė apeliacinį skundą dėl 2008 m. sausio 28 d. nutarimo bei prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Nurodo, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių – Ž. T. nežinojo apie jos atžvilgiu priimtą ginčijamą nutarimą. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama ilgiau nei pusę metų. Visuose teismo posėdžiuose dalyvavo Ž. T. atstovas, išskyrus paskutinį. Atstovas buvo informavęs teismą, kad Ž. T. yra iš vykusi iš Lietuvos ir prašė bylos nagrinėjimo pradėjimo klausimą spręsti teismo nuožiūra (2008 m. sausio 16 d. ir 2007 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžių protokolai). Teismas abejais atvejais nusprendė bylos nagrinėjimą atidėti. Apeliantės atstovui teismo pranešimai apie paskutinį teismo posėdį nebuvo siųsti, o pačios apeliantės atvesdinti nepavyko dėl jau minėtų priežasčių. Ginčijamas nutarimas Ž. T. nebuvo įteiktas. Iš šių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad jog Ž. T. neturėjo objektyvios galimybės apskųsti teismo nutarimą ir tinkamai bei laiku pasinaudoti savo teise paduoti apeliacinį skundą. Pareiškėjos atstovas taip pat nebuvo informuotas apie teismo posėdžio datą ir laiką, tad jis negalėjo objektyviai perduoti pareiškėjai žinias, susijusias su teismo nutarimo priėmimo ir paskelbimo data bei procesiniais tokio nutarimo apskundimo terminais. Apie ginčijamą nutarimą pareiškėja sužinojo tik 2008 m. gegužės 22 d., kai, patikrinusi savo asmeninę sąskaitą pastebėjo, jog iš jos pagal antstolio Dariaus Blizniko patvarkymą yra nurašyta 757 Lt. Gyvendama užsienyje pareiškėja šios sąskaitos nenaudoja ir ją tikrina tik kiekvieno mėnesio pabaigoje, siekdama sužinoti apie pinigų už nuomojamą butą pervedimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą Ž. T. administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė ir paskelbė 2008 m. sausio 28 d., tad paskutinė apeliacinio skundo dėl šio nutarimo pateikimo diena, vadovaujantis ATPK 293 straipsniu, buvo 2008 m. vasario 7 d. Apeliacinis skundas teisme gautas 2008 m. birželio 3 d., jis išsiųstas paštu 2008 m. gegužės 29 d., tai yra praleidus įstatyme nustatytą dešimties dienų terminą.
Vadovaujantis ATPK 293 straipsnio nuostatomis, praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti gali būti atnaujintas tik nustačius svarbias šio termino praleidimo priežastis. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui pateikti teismui apeliacinį skundą įstatymo nustatytu laikotarpiu, tai yra nepriklausė nuo jo valios.
Prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti grindžiamas tuo, kad Ž. T. bei jos atstovui teismo pranešimai apie paskutinį teismo posėdį nebuvo siunčiami, ginčijamas nutarimas Ž. T. įteiktas nebuvo, apie jį ji sužinojo tik 2008 m. gegužės 22 d. Byloje iš tiesų nėra duomenų, kad Ž. T. buvo pasirašytinai įteiktas teismo šaukimas atvykti į 2008 m. sausio 28 d. teismo posėdį, jai taip pat neįteiktas ir ginčijamo nutarimo nuorašas (b. l. 183), tačiau vertinant, ar šios aplinkybės laikytinos svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi, atsižvelgtina ir į kitas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes. Ž. T. buvo žinoma apie pirmosios instancijos teisme nagrinėjamą jos administracinio teisės pažeidimo bylą, savo interesų atstovavimui šiame procese ji turėjo du įgaliotus atstovus – advokatus Ingą Abramavičiūtę ir Kristupą Ašmį (b. l. 139, 148). Pirmosios instancijos teismas teismo šaukimus ne kartą siuntė visais byloje nurodytais Ž. T. gyvenamosios ir darbo vietos adresais, tačiau jie įteikiami nebuvo (b. l. 141, 142, 146, 150, 158, 167, 169). Teismo paskirti atvesdinimai taip pat nebuvo įvykdyti. Tiek įrašai teismo siųstuose šaukimuose, tiek paaiškinimai pateiktame apeliaciniame skunde patvirtina, kad Ž. T. bylos nagrinėjimo metu buvo išvykusi į užsienį, tačiau pirmosios instancijos teismo apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą ji neinformavo, naujo adreso korespondencijai nenurodė. Pastarosios aplinkybės užkirto teismui galimybę laiku ir tinkamai informuoti Ž. T. asmeniškai apie teismo posėdžių datas ir vietą. Šiuo atveju būtina įvertinti ir tai, kad Ž. T. atstovai buvo tinkamai informuojami apie teismo posėdžius, juose dalyvaudavo. Advokatas Kristupas Ašmys dalyvavo ir 2008 m. sausio 16 d. teismo posėdyje (b. l. 162), kurio metu jam buvo paskelbta tą pačią dieną teismo priimta nutartis. Šia nutartimi teismas konstatavo, jog Ž. T. dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, nutarė ją atvesdinti bei paskyrė teismo posėdžio datą bei laiką – 2008 m. sausio 28 d. 8.40 val. Taigi, Ž. T. atstovui, priešingai, nei nurodoma prašyme atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, buvo žinoma teismo posėdžio, kurio metu buvo priimtas ginčijamas nutarimas, data, taip pat buvo žinoma ir tai, jog Ž. T. dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, kad teismo šaukimai jai nėra įteikiami, dėl ko skirtas jos atvesdinimas. Nepaisant to, į minėtą 2008 m. sausio 28 d. teismo posėdį atstovas neatvyko. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant Ž. T. konstatavęs, kad ji atvykti į teismo posėdį vengia. Ginčijamas nutarimas jai buvo išsiųstas paštu jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau įteiktas nebuvo dėl tų pačių jau minėtų priežasčių (b. l. 183). Ž. T. atstovas, nors jam ir buvo žinoma bylos nagrinėjimo data, bylos baigtimi nesidomėjo. Šių aplinkybių pagrindu spręstina, kad Ž. T. terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido ne dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo jos valios. Pažymėtina, kad proceso dalyviai be procesinių teisių turi ir procesinę pareigą procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad apeliantė savo procesinėmis teisėmis piktnaudžiauja. Prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti yra atmetamas, o apeliacinis skundas su priedais grąžinamas juos padavusiam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 293 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ž. T., atstovaujamos advokatės Ingos Abromavičiūtės, prašymo netenkinti, termino apeliaciniam skundui paduoti neatnaujinti ir skundą su priedais grąžinti juos padavusiam asmeniui.
Nutartis neskundžiama.