- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-01-26
- Bylos Nr.
- 1-33-563/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29645-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Olcvikienė
- Kaltinamasis
- R. V.
- Nukentėjusysis
- A. S., O. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
- 2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis užsienyje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. V. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2020-07-26, apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, konflikto metu, matant pašaliniams asmenims, kumščiu smogė A. S. (A. S.) į veidą, taip padarydamas 21 danties išmušimą, muštines žaizdas viršutinėje ir apatinėje lūpoje, pogleivines kraujosruvas lūpose, poodinę kraujosruvą apatinės lūpos ir smakro srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus kumščiu smogė O. S. į veidą, dėl ko ši griūdama susitrenkė galvą, taip padarydamas poodines kraujosruvas veide, galvos plaukuotoje dalyje, odos nubrozdinimus veide, galvos plaukuotoje dalyje, kairėje rankoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu R. V. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis R. V. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies, parodė, kad jis neginčija to, kad sužalojo nukentėjusiuosius, tačiau taip pasielgė jų išprovokuotas, gindamasis. Jis su draugu M. L. sėdėjo ant suoliuko ir filmavo „Jūros“ šventę. Ant suoliuko atsisėdo dar kitas vyras, kuris pradėjo jo prašyti, kad jų nefilmuotų. Vyras prašė mandagiai. Tačiau atsakė vyrui, kad filmuoja ne juos, o krantinę. Tai pakartojo kelis kartus. Tuomet prie jo priėjo to vyro žmona ir pradėjo jį stumdyti už jo filmavimo kameros. Jis stovėjo nusisukęs ir pradėjo eiti, kad jį neliestų. Moteris toliau ėjo prie jo. Tuomet jis ją negražiai pavadino – „trenkta“. Po ko pasikeitė vyro tonas, prasidėjo grasinimai. Vyras ranka sudavė smūgį per jo filmavimo kamerą ar per rankas, tiksliai pasakyti negali. Filmavimo kamera iškrito. Dėl ko jam suveikė instinktas, trenkė vyrui ir jis nukrito. Tada pradėjo draskytis to vyro žmona, prasidėjo grumtynės. Moteris užkrito ant jo ir jis jai smogė. Tiksliai į kurią vietą pasakyti negali. Smūgis buvo vienas. Po smūgio moteris nukrito. Po ko trečias asmuo, nukentėjusiųjų draugas, pradėjo eiti link jo su grasinimais. Tačiau, įsikišo jo draugas ir visi nusiramino. Jis pasitraukė į šoną. Atėjo policijos pareigūnai ir nuvedė jį į tarnybinį automobilį. Pareigūnai prie jo nesilietė, nebuvo paėmę net už rankų. Jie matė, kad jis nei bėga, nei yra agresyvus. Pati konflikto pradžia nufilmuota jo kamera. Įraše matosi kaip nukentėjusioji O. S. prieina prie jo. Po to įrašą sustabdė. Abu nukentėjusieji buvo neblaivūs.
Nukentėjusysis A. S. nurodė, kad įvykio dieną kartu su savo žmona O. S. ir draugais buvo „Jūros“ šventėje, šventės metu vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo išplaukę pasiplaukioti su kateriu. Grįžę po pasiplaukiojimo ir išlipę į krantą, stovėdamas pamatė, kad netoli jų, ant suoliuko, sėdi du vyrai ir vienas iš jų (kaltinamasis) kamera filmuoja juos. Jis jo paprašė, kad jų nefilmuotų. Vyras atsakė, kad filmuoja ką nori ir kada nori. Tuomet jis ranka patraukė to vyro laikomą kamerą ir po šio veiksmo asmuo sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą. Po šio smūgio jis iš karto nugriuvo ant žemės ir prarado sąmonę. Ar po to buvo suduota daugiau smūgiu, pasakyti negali, nes buvo besąmonės. Nuo smūgio jam nuskilo dantis, kurį vėliau teko išrauti, taip pat ant visos galvos buvo hematomų. Jis pats asmeniškai kaltinamajam jokių smūgių nesudavė. Konflikto metu gal ir galėjo būti pakėlęs balsą, bet neprisimena. Tą vakarą buvo išgėręs apie 0,5 l degtinės ar viskio. Jam ranka patraukus kaltinamojo kamerą, ji iš pastarojo rankų neiškrito. Po įvykio kaltinamasis jam skambino ir sakė, kad jis sudaužė jo filmavimo kamerą, kad jis turi vaizdo įrašus. Apie vaizdo įrašų įkėlimą į viešą erdvę kaltinamasis nieko nesakė. Kaltinamasis siūlė 1000 Eur žalai atlyginti, bet jis su šia suma nesutiko. Kaltinamasis, suduodamas jam smūgį, sukėlė fizinį skausmą, įskėlė dantį, kurį teko išrauti. Po ko jam buvo įdėtas danties implantas. Po įvykio ant veido buvo mėlynės, sudaužytos lūpos, teko gerti vaistus nuo galvos skausmo. Ligoninėje nesigydė. Civilinį ieškinį palaiko, tik turtinę žalą sudaro ne 1100 Eur, o 569 Eur, t. y.: 500 Eur – danties implantacija, 44 Eur – odontologo konsultacija, 25 Eur – rentgenas. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų jis taip pat patyrė ir neturtinę žalą, kurią sudaro 2000 Eur, nes kaip minėjo, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, negalėjo 10 dienų vykti į darbo srities kursus, negalėjo pasirodyti viešumoje, jautė stresą. Tą vakarą buvo daug žmonių, tai patyrė gėdą, pažeminimą viešoje vietoje.
Liudytojas A. N. nurodė, kad įvykio dieną kartu su draugais E. B., D. J., N. S., A. S., O. S. ir dar vienu draugu buvo mieste, Ž. g. Draugas buvo kitoje kompanijoje, tai kartu su E. B. nuėjo jo parsivesti, o kiti liko toje pačioje vietoje. Po ko jam paskambino N. S., D. J. draugė, ir pasakė, jog vyksta muštynės, kad O. S. ir A. S. yra užpulti. Atbėgę į įvykio vietą pamatė, kad A. S. be sąmonės guli ant žemės. Pradėjo žiūrėti kas įvyko. Kaltinamasis draskėsi, bandė rėkti, įrodinėti, kad jį užpuolė. Jis nebuvo ramus. Ar kaltinamasis buvo išgėręs, nežino. Pastarasis lyg bandė bėgti, bet nebėgo. Atvažiavo policija ir kaltinamąjį išsivežė. Pats tą vakarą buvo blaivus.
Liudytojas E. B. nurodė, kad įvykio dieną kartu su draugais buvo mieste. Paties įvykio nematė, nes tuo metu kartu su A. N. buvo nuėję nuo jų į šoną. Draugus buvo palikę 5 minutėm. Jiems nuėjus, paskambino N. S. ir pasakė, kad O. S. ir A. S. yra užpulti. Kas juos užpuolė pamatė grįžęs. Per visą tą dieną buvo išgėręs vieną ar du bokalus alaus.
Liudytoja J. T. nurodė, kad įvykio dieną kartu su draugais buvo mieste. Jų buvo nemažai. Vieni ėjo priekyje kiti gale. Ji su dukra ėjo gale. Tarp jų ir priekyję einančių buvo apie 5 metrų atstumas. Jokio konflikto nematė ir negirdėjo, tik pamatė, kai prie A. S. prišoko vaikinas ir jam ranka sudavė į veidą. Vertinant laiką, tai tarp A. S. ir to vaikino negalėjo būti jokio konflikto. Negirdėjo A. S. šauksmo ar agresyvaus elgesio. Tuo metu jie visi tiesiog ėjo pro šalį. Po smūgio A. S. nukrito ant žemės, buvo be sąmonės. O. S. pradėjo šaukti. Pati ji stovėjo šalia A. S., buvo pasilenkusi virš jo, kai pamatė, kad ant žemės nukrito ir O. S.. Ką darė kaltinamasis, kokius veiksmus atliko, ji nematė, nes nuo kaltinamojo buvo nusisukusi nugara ir buvo pasilenkusi virš A. S.. Tuo metu šaukė ir prašė, kad kas nors iškviestų policiją ir greitosios medicinos pagalbą. Prie jos priėjo mergina ir pasakė, kad pagalba jau iškviesta. Kaip elgėsi kaltinamasis, kol jie laukė policijos ir medikų, nežino, jo nematė. Tik vėliau sužinojo, kad tas vaikinas (kaltinamasis) buvo perduotas policijai. Kaltinamąjį buvo sulaikę iš jų kompanijos priekyje jos ėję vaikinai, t. y. draugai jos draugų. Vienas iš jų D. J.. Nukentėjusieji yra jos draugai. Tą vakarą gal ir buvo išgėrę po vieną bokalą alaus.
Liudytojas D. J. (D. J.) nurodė, kad įvykio metu ėjo kartu su A. S. ir O. S. palei Danės upę. Sėdėjo du vyriškiai ir A. S. kažkas nepatiko, jie apsižodžiavo ir įvyko konfliktas. Konfliktas įvykio tarp A. S. ir asmens, kuris filmavo. Pirmas pasakė A. S., nes nepatiko, kad filmuoja. Ką tiksliai pasakė A. S. pasakyti negali, nes praėjo ne mažai laiko, be to buvo išgėręs. Jie tarpusavy tik apsižodžiavo ir jie ėjo toliau, bet tam vyrui kažkas nepatiko ir, juos pasivijęs, trenkė su ranka A. S. į veido sritį. Dėl ko A. S. nukrito ant žemės, buvo be sąmonės. Taip pat tas vyriškis norėjo trenkti ir jam, bet jis smūgio išvengė. Po ko atbėgo O. S. ir jai trenkė. Viskas vyko labai greitai. O. S. nekonfliktavo. Kai kaltinamąjį sulaikė policija, A. S. ir O. S. gulėjo be sąmonės ir jie laukė medicininės pagalbos. Po ko O. S. pradėjo atsigauti, o A. S. gulėjo. A. S. kaltinamajam netrenkė ir kameros atimti nebandė. Gal tik su ranka pridengė kamerą, kad nefilmuotų. Taip pat kaltinamojo kameros nelietė ir O. S..
Liudytoja A. Ž. nurodė, kad įvykio metu su draugais buvo bare, kai kažkuriuo momentu atsisuko ir pamatė, kad ant grindinio guli moteris ir vyras, aplink buvo daug žmonių. Ji nuėjo prie gulinčių asmenų, pamatė, kad moteris be sąmonės, o vyras lyg ir buvo atsikėlęs. Moteriai buvo sunku kalbėti, matėsi, kad ji sumušta. Negali pasakyti ar buvo kraujo. Moteris laikėsi už galvos ir sakė, kad skauda. Iškvietė greitosios medicinos pagalbą. Kas sumušė tuos asmenis nežino, kaltinamojo nematė.
Liudytojas M. L. nurodė, kad kaltinamasis R. V. yra jo draugas. Įvykio metu kartu su R. V. sėdėjo ant suoliuko, kalbėjosi ir tuo pačiu metu R. V. filmavo aplinką. Vienu metu prie jų prisėdo vyriškis ir jiems pasakė, kad nefilmuotų. Vyriškis tai pakartojo kelis kartus, o R. V. atsakė, kad „čia vieša aplinka, kiek noriu tiek filmuoju“. Po kiek laiko prie to vyro priėjo moteris, kuri taip pat sakė, kad nefilmuotų. Ji su R. V. apsižodžiavo. Tiksliai nurodyti kokius vienas kitam sakė žodžius, negali. Po kiek laiko tas vyriškis, kuris sėdėjo šalia jų, pradėjo prie R. V. kabinėtis. Jie abu atsistojo ir tas žmogus užsimojo su ranka ir pataikė į R. V. kamerą. Kamera iškrito ant žemės. Kur tiksliai taikėsi tas žmogus, ar R. V. į galvą ar į kamerą, nežino. Taip pat kuom trenkė, ar kumščiu, ar delnu, pasakyti negali. Kamerą R. V. laikė dešine ranka, sulenkta alkūne, ties smakru. Po vyriškio smūgio, kai užsimojo ir išmušė kamerą, R. V. nieko nelaukdamas sudavė pastarajam vieną smūgį į veidą. Sudavė ranka, su kumščiu į veidą. Po ko žmogus nukrito ir jie daugiau nieko nebedarė. Tuomet pribėgo moteris ir įsikibo R. V. į megztinį-bluzoną, ir pradėjo jį draskyti. Po to parvertė R. V. ant suoliuko, apsižodžiavo vienas ant kito. R. V. neapsikentęs atsistojo ir sudavė tai moteriai į veidą. Po ko ta moteris nukrito ant žemės. Tuomet pribėgo dar vienas žmogus, pradėjo stumdytis, bet jis įsikišo ir juos išskyrė, kad nevyktų muštynės.
Liudytojas M. M. nurodė, kad praėjo daug laiko, įvykio aplinkybių nepamena.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 276 straipsniu, byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad liudytojas įvykio aplinkybių neprisiminė, nes nuo įvykio praėjo didelis laikotarpis, pagarsino liudytojo M. M. tarnybinį pranešimą. Tarnybiniame pranešime, liudytojas M. M. nurodė, kad 2020-07-26 patruliuodamas AP L1924, kartu su MB vyr. patrule G. R., apie 01.59 val., iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) yra sumušti du žmonės. Atvykus šiuo adresu pastebėjo konfliktuojančių asmenų grupę, tarpe jų ant žemės gulėjo A. S. (A. S.), gim. (duomenys neskelbtini), ir O. S., gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Asmenys paaiškino, kad adresu (duomenys neskelbtini) prie baro „B.“ prie jų priėjo vyras spalvotu megztiniu, vieną kartą į veidą trenkė O. S. ir A. S.. Asmenims buvo iškviesta GMP pagalba, šie su medikais vykti atsisakė. Nukentėję nurodė netoliese ant suoliuko sėdintį žmogų, kuris jų teigimu jiems abiem sudavė, taip sukeldamas abiem asmenims fizinį skausmą. R. V., gim. (duomenys neskelbtini), sulaikytas, pristatytas į komisariatą. Baigiant aiškintis situaciją nukentėję persigalvojo ir teigė, kad taksi automobiliu patys vyks į ligoninę apžiūrai, o paskui kreipsis į komisariatą pareiškimo rašymui. (t. 1, b. l. 28)
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas M. M. patvirtino, kad buvo toks įvykis, tačiau nieko patikslinti negali, neprisimena.
Liudytoja G. R. nurodė, kad praėjo daug laiko, įvykio aplinkybių nepamena, taip pat negali pasakyti ar yra mačiusi nukentėjusiąją O. S..
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad liudytoja įvykio aplinkybių neprisiminė, nes nuo įvykio praėjo didelis laikotarpis, pagarsino vyriausiojo patrulio M. M. tarnybinį pranešimą (t. 1, b. l. 28).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja G. R. patvirtino, kad buvo toks įvykis, tačiau nieko patikslinti negali, neprisimena.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamojo gynėjos prašymą, peržiūrėjo garso ir vaizdo įrašą, kurį kaltinamasis R. V. pateikė ikiteisminio tyrimo metu. Peržiūrint garso ir vaizdo įrašą, matoma, kad įrašas spalvotas, su garsu, data ir laikas nefiksuojamas. Filmuojama lauke, tamsiu paros metu, aplink vaikšto, stoviniuoja minia žmonių. Ant stulpo matomas plakatas su užrašu ,,Jūros šventė”. Filmuojant šalia stovi keturių asmenų kompanija, iš kurių O. S. ir A. S.. A. S. paima už rankos moterį iš kompanijos ir nori ją pasodinti ant suoliuko. Atsisukusi moteris filmuojančio klausia: ,,kodėl jus mus filmuojat?”. A. S. pats atsisėda šalia filmuojančio. Filmuojantis atsako, kad jis filmuoja krantinę. Matosi kaip link filmuojančio ateina O. S. ir tiesia ranką link kameros, pagal nukreipiamą vaizdą galimai ranka nusuka kamerą. Pasigirsta keiksmažodžiai: ,,neliesk tu nachui išvis blet”. Toliau girdisi keiksmažodžiai iš A. S.. Įrašas baigiasi, jame muštynės neužfiksuotos. Įrašo trukmė 02.01 min.
Nukentėjusioji O. S., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2020-07-26 kartu su savo vyru A. S. buvo „Jūros“ šventėje, šventėje vartojo alkoholinius gėrimus, buvo išplaukę su kateriu. Kai juos parplukdė, išlipo prie krantinės ir apie 01.30 val., ėjo prie baro „K.“, palei krantinę, ant suoliuko sėdėjo jai nepažįstamas vyras, kuris pamatė, kad juos filmuoja. Jie nieko nedarė, kad juos reikėtų filmuoti, todėl jos vyras A. pasakė jam, kad nefilmuotų. Asmuo, kuris juos filmavo, pasakė, kad nori ir filmuos, po šių žodžių jos vyras rankos mostu norėjo patraukti kamerą ar telefoną, nepamena, ir asmeniui iš rankų iškrito kamera. Po to jis iš karto atsistojo nuo suoliuko ir kumščiu vieną kartą sudavė A. į veidą, A. iš karto nugriuvo ir prarado sąmonę, asmuo atsitraukė ir daugiau smūgių A. nesudavė. Ji atsitūpė prie A., pamatė, kad jis be sąmonės ir iš lūpos bėga kraujas. Ji atsistojo ir priėjo prie asmens, kuris sudavė jos vyrui, išsakė jam pretenzijas dėl smūgio, tikslių žodžių nepamena, ir jis jai sudavė kumščiu kaip ir jos vyrui į kairę veido pusę, po smūgio ji taip pat nugriuvo, griūdama susitrenkė galvą į suoliuką ir prarado sąmonę. Nei jos vyras, nei ji asmeniui jokių smūgių nesudavė. Jų ginti niekas nebandė. Daugiau ji nieko neprisimena, su kuo vyko į ligoninę taip pat neprisimena. Nepažįstamo asmens smūgis jai sukėlė fizinį skausmą, ligoninėje nustatė galvos sumušimą. Su asmeniu taikytis kategoriškai atsisako. (t. 1, b. l.90-92)
Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2020-07-26 02.01 val. registruotas pranešimas, jog ,,Jūros šventė. Priešais B., prie upės, moteris ir vyras susimušė, jie nukrito ant žemės ir abu šiuo metu po muštynių guli. Vienam šokas, o kitam kraujas bėga. Praneša liudininkė“ (t. 1, b. l. 15-19).
Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2020-07-26 02.01 val. registruotas pranešimas, jog ,,Prie naktinio baro B., vyksta konfliktas, muštynės, moteriai vyras trenkė į galvą, moteris be sąmonės. Pranešėjas neprisistatė.“ (t. 1, b. l. 20-21).
Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2020-07-26 02.03 val. registruotas pranešimas, jog „Klubas B., 30 m moteris sužalota galva. Kažkas moteriai trenkė per galvą. Moteris be sąmonės. Praneša praeivė.“ (t. 1, b. l. 22-23).
Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2020-07-26 07.51 val. registruotas VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės pranešimas, kad „2020-07-26, apie 02.40 val., atvyko A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad Klaipėdos senamiestyje sumušė nepažįstami. Diagnozė: galvos sumušimas, danties lūžimas, girtumas. Gydomas ambulatoriškai.“ (t. 1, b. l. 24-25).
Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2020-07-26 07.56 val. registruotas VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės pranešimas, kad „2020-07-26, apie 02.40 val., atvyko O. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad Klaipėdos senamiestyje buvo sumušta nepažįstamų. Diagnozė: galvos sumušimas, girtumas. Gydoma ambulatoriškai.“ (t. 1, b. l. 26-27).
Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad įvykio vietoje sulaikytas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu asmuo - R. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris laikinai patalpintas į Klaipėdos apskrities VPK laikino sulaikymo patalpą. Alkoholio kiekio matavimo prietaisu Alcotest 6810, ARAA-0130, Nr. (duomenys neskelbtini), R. V. nustatytas 1,75 promilių neblaivumas. (t. 1, b. l. 17-18)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. konstatuota: 21 danties išmušimas, muštinės žaizdos viršutinėje ir apatinėje lūpoje, pogleivinės kraujosruvos lūpose, poodinė kraujosruva apatinės lūpos ir smakro srityje. Sužalojimai padaryti ne mažiau vieno trauminio kontaktinio smūginio poveikio kietu buku, turinčiu ribotą paviršių daiktu. Sužalojimai padaryti 1-2 paros iki objektyvios apžiūros, galimai užduotyje nurodytu, nustatytu ir med. dokumentuose fiksuotu laiku. A. S. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (t. 1, b. l. 86-87)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) O. S. konstatuota: poodinės kraujosruvos veide, galvos plaukuotoje dalyje, odos nubrozdinimai veide, galvos plaukuotoje dalyje, kairėje rankoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių kontaktinių smūginių bei dinaminių poveikių pasekoje kietais bukais, turinčiais ribotą paviršių ir bukabriauniais daiktais. Sužalojimai padaryti 1-2 parų bėgyje iki objektyvios apžiūros, galimai užduotyje nurodytu, nustatytu ir užduotyje nurodytu laiku. O. S. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (t. 1, b. l. 105-106)
Nusikalstamos veikos kvalifikacija.
Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis R. V. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kumščiu smogė A. S. į veidą, taip padarydamas 21 danties išmušimą, muštines žaizdas viršutinėje ir apatinėje lūpoje, pogleivines kraujosruvas lūpose, poodinę kraujosruvą apatinės lūpos ir smakro srityje. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus kumščiu smogė O. S. į veidą, dėl ko ši griūdama susitrenkė galvą, taip padarydamas poodines kraujosruvas veide, galvos plaukuotoje dalyje, odos nubrozdinimus veide, galvos plaukuotoje dalyje, kairėje rankoje. Nukentėjusiems buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiu įžūliu elgesiu, viešoje vietoje, R. V. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, darytina išvada, kad R. V. šią nusikalstamą veiką įvykdė tiesiogine tyčia. Tokia R. V. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje sudėties požymius, todėl kvalifikuota tinkamai.
Nors kaltinamasis R. V. teigia, kad sudavė smūgius nukentėjusiesiems tik gindamasis, tačiau įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad šiuo atveju kaltinamojo neteisėtus veiksmus nėra pagrindo vertinti kaip padarytus esant būtinosios ginties sąlygoms.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai.
Spręsdamas kaltininkui skirtinos bausmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, taip pat atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas R. V. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis R. V. įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra tyčinis, padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę yra įvertinami ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, iš kurių matyti, kad R. V. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau ne už administracinius nusižengimus, susijusius su viešąja tvarka, ar ne už smurtinio pobūdžio nusižengimus, yra jauno ir darbingo amžiaus, pasak kaltinamojo, dirba užsienyje. Taip pat kaltinamasis atlygino Klaipėdos teritorinei ligonių kasai nukentėjusiųjų A. S. ir O. S. gydymo išlaidas. Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. V. už BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamos veikos padarymą šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas tokios bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, būtent tokia bausmė yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Laisvės apribojimo bausmė skirtina be intensyvios priežiūros. Kaltinamajam kartu su bausme skiriami įpareigojimai: per keturis mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai, 6 dalis).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, naikintina.
Civiliniai ieškiniai.
Nukentėjusysis A. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo R. V. jo naudai priteisti 1100 Eur turtinės žalos ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 40). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis sumažino prašomą priteisti turtinės žalos atlyginimo sumą iki 569 Eur.
Nukentėjusysis A. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad jo turtinės žalos išlaidas sudaro: rentgenas – 25 Eur, odontologo konsultacija – 44 Eur, danties implantacija – 500 Eur. Neturtinę žalą sudaro – patirtas fizinis skausmas, dvasiniai ir psichologiniai išgyvenimai, negalėjimas vykti į darbo srities kurtus. Dėl kaltinamojo jo atžvilgiu panaudoto smurto jis negalėjo pasirodyti viešumoje, jautė stresą. Įvykis įvyko viešoje vietoje, kur buvo daug žmonių, dėl ko jis patyrė gėdą, pažeminimą. Turtinės žalos išlaidų dydis patvirtintas 2020-08-14 PVM sąskaita faktūra ir kvitais (t. 2, b. l. 23).
Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Žala nėra preziumuojama ir ją turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė.
Pažymėtina, kad teismas kompensuoja tik pagrįstas išlaidas. Apie patirtų išlaidų pagrįstumą kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes. Taigi asmenys, turintys teisę gauti išlaidų atlyginimą, šia teise turi naudotis sąžiningai ir teisingai, nepiktnaudžiauti ja ir nepagrįstai neišlaidauti. Taigi, atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, taip pat įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad tarp kaltinamojo R. V. nusikalstamos veikos ir nukentėjusiam A. S. padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai 569 Eur turtinei žalai atlyginti.
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, t. y. atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatyta, kad neturtinė žala kilo dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo R. V. veiksmų, nukreiptų į nukentėjusiojo sveikatą, kaltinamasis yra darbingo amžiaus. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis A. S. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, kilusį dėl 21 danties išmušimo, muštinės žaizdos viršutinėje ir apatinėje lūpoje, pogleivinės kraujosruvos lūpose, poodinės kraujosruvos apatinės lūpos ir smakro srityje. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. 2020-07-31 pašalintas danties lūžgalis, o 2020-08-13 pašalintas dantis, atlikta osteotomija, įsriegtas implantas (t. 2, b. l. 21, 22), dėl sužalojimų jis patyrė nepatogumus, jautė skausmus, vartojo vaistus nuo skausmo, negalėjo gyventi visaverčio gyvenimo. Tačiau, spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad jo patirti sužalojimai nėra susiję su itin dideliais sveikatos pakenkimais, objektyvių duomenų apie liekamuosius sužalojimo reiškinius šiuo metu, dėl to žymiai pablogėjusią gyvenimo kokybę nukentėjusysis teismui nepateikė, patvirtino, kad danties implantas įstatytas. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, manytina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, nukentėjusiam iš kaltinamojo priteisiant 650 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Be to, nukentėjusioji O. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš kaltinamojo R. V. priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 45). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl kaltinamojo jos atžvilgiu panaudoto smurto ji praleido vaikų medicininę komisiją, negalėjo pasirodyti viešumoje, jautė pastovų skausmą, diskomfortą, stresą, patyrė gėdą, pažeminimą viešoje vietoje. Be to, po sužalojimo dėl jos išvaizdos buvo įsigandę vaikai.
Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, į nukentėjusiosios turėtų galimybių praradimą, patirtus psichologinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą, kaltininko veiksmus ir sukeltas pasekmes. Nustatyta, kad neturtinė žala kilo dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo R. V. veiksmų, nukreiptų į nukentėjusiosios sveikatą. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji O. S. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, kilusį dėl poodinės kraujosruvos veide, galvos plaukuotoje dalyje, odos nubrozdinimų veide, galvos plaukuotoje dalyje, kairėje rankoje. Dėl sužalojimų nukentėjusioji patyrė nepatogumus, jautė skausmus, vartojo vaistus nuo skausmo, negalėjo gyventi visaverčio gyvenimo. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusiosios patirti sužalojimai nėra susiję su itin dideliais sveikatos pakenkimais, objektyvių duomenų apie liekamuosius sužalojimo reiškinius šiuo metu nukentėjusioji teismui nepateikė.
Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, atsižvelgiant į esamą teismų praktiką, siekiant protingos nukentėjusiosios ir civilinio atsakovo skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala vertinama 500 Eur.
Be to, civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam R. V. dėl 151 Eur žalos, atsiradusios dėl A. S. ir O. S. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo (t. 1 , b. l. 55-56, 57-58, 59). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis R. V. atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą turtinę žalą, dėl ko Klaipėdos teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio atsisako (t. 1, b. l. 191). Procesas dėl civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas.
Daiktiniai įrodymai.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninė laikmena (CD-R, 1 vnt.) su garso ir vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–305 straipsniais, 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
R. V. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per 4 (keturis) mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Nukentėjusiojo A. S. (A. S.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. V. nukentėjusiojo A. S. naudai priteisti - 569 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt devynis eurus) turtinei žalai atlyginti ir 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios O. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. V. nukentėjusiosios O. S. naudai priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Procesą dėl civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukti.
Skaitmeninę laikmeną su garso ir vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.